Vyriausybei pratęsus karantiną iki sausio 31 d. ir nuo trečiadienio sugriežtinus jo priemones, jaučiama padidėjusi įtampa darbo rinkoje. Nemaža dalis darbuotojų išgyvena nerimą dėl savo darbo vietos bei nežino, ką reikėtų daryti, jeigu darbe taptų nereikalingi.

Kyla įvairūs ginčai  
Valstybinė darbo inspekcija pastebi, kad karantino laikotarpiu į inspekciją kreipiasi daugiau žmonių, kurie atleidžiami iš darbo. Darbo inspekcijos specialistai mato, kad darbdaviai yra priversti spręsti finansinius sunkumus, ir vienas iš būdų yra tiesiog atsisveikinti su darbuotojais. Tiesa, kartais tai daroma ne visai teisėtai.

Darbo inspekcija tokiu atveju rekomenduoja kreiptis į Darbo ginčų komisiją, nes komisija nemokamai per gana trumpą laiką išnagrinėja ginčą su darbdaviu.

„Darbo ginčų komisijos tikslas yra operatyviai, greitai ir nemokamai išnagrinėti ginčą ikiteismine tvarka. Žmogus, netekęs darbo, gali kreiptis, jei mano, kad darbdavys piktnaudžiavo, pažeidė jo teises ir neteisingai jį atleido. Kreiptis reikėtų per vieną mėnesį nuo atleidimo“, – pabrėžia Irina Janukevičienė, Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja.

Pasak jos, apie 40 procentų darbo ginčų kyla, kai darbdavys atleidžia už pažeidimus, o darbuotojas mano, kad tokių pažeidimų nepadarė. Dažniausiai iškyla ginčai dėl atleidimo už tai, kad buvo pažeista darbo tvarka ar netinkamai atliekamos darbo funkcijos.

Antrojoje vietoje pagal dažnumą yra ginčai dėl atleidimo savo noru. Dažniausiai tokie ginčai kyla, kai darbuotojas nenorėjo rašyti prašymo, bet darbdavys jį privertė pasirašyti. Tai pigiausias būdas „atsisveikinti“ su darbuotoju, nes darbdaviui nereikia mokėti jokių išmokų. Todėl dažnai ir galima išgirsti, kad darbdavys verčia rašyti prašymą, o darbuotojas, būdamas streso būsenos ir nenorėdamas konfliktuoti ar tiesiog bijodamas, sutinka ir pasirašo prašymą savo noru išeiti iš darbo. Tiesa, per tris darbo dienas darbuotojas savo prašymą išeiti iš darbo gali atsiimti.

Pataria rinkti įrodymus
Trečiojoje vietoje pagal dažnumą yra ginčai, kai darbuotoją atleidžia, kai tenka mažinti darbuotojų skaičių ir darbdavys negali jų išlaikyti. Toks atleidimas vyksta darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, todėl darbdavys privalo iš anksto įspėti, sumokėti išeitinę išmoką, bet vis tiek ir dėl tokių atleidimų kyla ginčų.

I. Janukevičienė pabrėžia, kad darbuotojas, nesutinkantis su atleidimo sąlygomis, prašymą išnagrinėti ginčą Darbo ginčų komisijai gali pateikti ir nuotoliniu būdu – Darbo inspekcijos puslapyje pateikta prašymo forma su paaiškinimu, kaip teisingai pildyti prašymą.

„Prašyme nagrinėti darbo ginčą neužtenka parašyti nuoskaudų, reikia tiksliai įvardyti savo reikalavimus. Neteisėto atleidimo atveju prašoma arba grąžinti į darbą, arba pripažinti atleidimą neteisėtu ir gauti už tai kompensaciją. Šis rezultatas pasitaiko dažniausiai, nes kilus konfliktui arba pats darbuotojas nenori grįžti į darbą, arba darbdavys nurodo, kad nėra galimybės grįžti“, – aiškina Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja.

Pasak I. Janukevičienės, didžiausia kompensacija už neteisėtą atleidimą gali būti 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.

Paklausta, ką žmogui reikėtų daryti sužinojus apie atleidimą, Darbo inspekcijos atstovė teigia, kad svarbu surinkti įrodymus dėl atleidimo neteisėtumo. Tai gali būti susirašinėjimas telefonu arba elektroniniu paštu, liudytojų parodymai. Būtų gerai pateikti visus rašytinius įrodymus ir dokumentus – kuo daugiau tokių įrodymų, tuo paprasčiau bus nagrinėti ginčą.

I. Janukevičienė sako, kad darbuotojams dabar nebereikia įsivelti į ilgas teisines diskusijas – darbo ginčai paprastai išnagrinėjami per vieną mėnesį. Tai labai trumpas terminas, palyginti su teismais.
Darbo ginčių komisijos sprendimas turi vykdomojo rašto galią, tačiau jeigu šalys nesutinka su tuo sprendimu, jos turi teisę per vieną mėnesį kreiptis į teismą jau civilinio proceso nustatyta tvarka su ieškiniu dėl tų pačių klausimų.
 
Skelbia prastovą
Darbuotojams svarbu žinoti, kad net ir galiojant ekstremaliai situacijai ir karantinui, Darbo kodekso reikalavimai išlieka ir jų laikytis – privalu. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija darbuotojus ragina domėtis savo teisėmis ir svarbiausia – nebijoti konsultuotis.

Pandemija neigiamai paveikė šalies verslą, todėl darbdaviai ne visuomet gali suteikti darbo savo darbuotojams. Tačiau ministerija primena, kad tokiu atveju darbdavys gali skelbti darbuotojui prastovą, mokėti ne mažiau nei minimalią mėnesio algą už visą etatą ir iš valstybės gauti subsidiją darbo užmokesčiui.

Darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją gali gauti tokio dydžio valstybės subsidiją.

Už darbuotoją, kuris dar nėra sulaukęs 60 metų: 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurus. 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 euro. Už 60 metų ar vyresnį darbuotoją: 100 proc. nuo priskaičiuoti darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurus. 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 euro.

Visi prastovose esantys darbuotojai turi žinoti, kad nors prastovos metu darbuotojas nedirba, darbdavys jam turėtų mokėti ne mažiau nei 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.

Negalima atleisti be įspėjimo
Jeigu vis tik nutiktų taip, kad darbdavys svarstytų apie atleidimą, darbuotojui geriau nepasirašyti prašymo išeiti savo noru. Skirtumas tas, kad kai darbuotojas iš darbo išeina savo noru, jis nėra įspėjamas iš anksto, neturi laiko paieškoti kito darbo, negauna išeitinių išmokų, jam apmokama tik už darbą ir už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Todėl geriau pasiūlyti darbdaviui atleisti savo iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.

Kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį, jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.

Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.

Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tuomet įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jeigu dirbo trumpiau nei metus.

Būtina išmokėti išeitinę
Darbo kodeksas taip pat nurodo ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui būtinai išmokėti išeitinę išmoką. Išmokų dydžiai: 2 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus. 0,5 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.

Remiantis Darbo kodeksu, darbdavys negali jūsų atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jeigu esate darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų arba nėščia darbuotoja (iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai).

Jeigu jus atleido, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia bus galima ieškoti naujo darbo, taip pat gauti nedarbo išmoką iš „Sodros“. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų. Jeigu darbo netekęs žmogus neužsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nuo kito mėnesio privalo savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas.

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2020 metais sudaro 141,25 euro, kintamoji priklauso nuo jūsų buvusio darbo užmokesčio ir išmokos mokėjimo mėnesio (pirmais mėnesiais mokama daugiau, vėliau – mažiau).

Vidutinė nedarbo išmoka už pilną mėnesį siekia apie  343 eurus, maksimali – apie 783 eurus.

Galima parama
Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, gali pretenduoti gauti paramą – laikiną darbo paieškos išmoką, kuri gali siekti 42 eurus jau gaunantiems įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba 200 eurų negaunantiems įprastos bedarbio išmokos. Išmoka nemokama, jeigu asmuo pradeda dirbti arba gauna paramą mokymusi bei dalyvauja kitose aktyviose darbo rinkos priemonėse. Ši priemonė galioja tik iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.

Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:

5-10 metų – 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka. 10-20 metų – 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka. Ilgiau nei 20 metų – 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.

Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.

Ilgalaikio nedarbo išmoka išmokama po maždaug trijų su puse mėnesio nuo atleidimo.