Skubriai laša advento dienos, o mūsų galvose jau kirba mintys apie šventines vaišes. Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus profesijos mokytojos Aneta Salinkienė ir Aldona Kairienė sako, kad ne valgių gausa, o nuotaika ir dėmesys vienas kitam svarbiausia. Specialistės siūlo, kaip paserviruoti stalus Kūčių vakarienei, Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms.

Kūčios – šeimos šventė
„Kūčių nuotaiką kuria visa šeima. Kūčių tradiciją stengėmės išlaikyti, pynėme vainiką iš natūralių medžiagų, mūsų konditerės virė gardų spanguolių kisielių, kepė kūčiukus. Net kalėdaičiai pas mus pagal autentišką receptą kepami“, – sakė A. Salinkienė.  

Stalas Kūčių vakarienei  paprastai dengiamas svetainėje. Tinka lininė staltiesė, ant jos galima permesti grubų lino audinį, kuris dera prie keraminių indų. Galima ant staltiesės paskleisti šieno, kuris simbolizuoja, kad  gimęs kūdikėlis Jėzus buvo paguldytas į šieno prikrautas ėdžias. Kuokštelis šieno gali būti įdedamas į lėkštutę, ant kurios patiesus servetėlę, padedama Dievo duona – kalėdaitis („plotkelė“). Ši lėkštutė padedama stalo viduryje, nes tai svarbiausias stalo akcentas. Tinka padėti centre vainikėlį ir uždegti žvakę ar žvakes, kurios kurs jaukumo, šilumos įspūdį.

„Mes dėjome  keturias žvakes, violetinės ir raudonos spalvos, stalą puošėme spanguolėmis ir obuoliais. Ant stalo dėjome  simbolinį raktą, kad užrakintume blogas mintis ir negandas, kurių šiuo metu yra beveik visose šeimose“, –  kalbėjo A. Salinkienė. – Kūčių tradicinių valgių, pyragėlių su grybais, iš močiučių išmokome, dabar dukras sunkiau išmokyti, nes daugelio vaikai dėl karantino į namus nesugrįžta, bendrausime nuotoliniu būdu.“  

Šį vakarą nedera eiti į svečius ar juos kviesti pas save, bet anksčiau buvo tradicija pasikviesti vienišą kaimyną, gal jos nederėtų užmiršti, bent vaišėmis galėtume pasidalinti.

Kalėdų stalai – taurus šventiškumas
Kalėdų stalą dengiame balta staltiese, kuri suteikia šventiškumo, švarumo įspūdį ir primena sniegą, žiemą, kurios laukiame.  Stalą dekoruojame raudonos spalvos akcentais. Raudona spalva, pasak A. Salinkienės, prišaukia laimę ir klestėjimą. Ant kiekvienos raudonos žvakės užrašas –  gerumas mus vienija. Dedame raudonos spalvos servetėles-padėkliukus, raudoną vazą. Lėkštes parinkome stiklines, jos primena trapų ir skaidrų ledą.

Kalėdiniam stalui tinka puokštė iš sudžiovintų augalų, ją puošiame snaigėmis, uogomis, kenio šakelėmis, apiberiame sniegeliu. Kiekvienam asmeniui padedame po susuktą asmeninę servetėlę su briedžiuku. Skyriaus konditerės iškepė puošnų pyragą.  A. Salinkienė siūlo šventinei vakarienei paruošti skandinavų mėgstamą gėrimą – gliogą, patiekiamą stikliniuose punšo puodeliuose su cinamono lazdele. Suomijoje per Kalėdas visa gatvė kvepia cinamonu ir kardamonu, nes ten vaišinamasi imbieriniais sausainiukais su gliogu.   

Būkime  sąmoningi ir švęskime šeimoje. Pasistenkime, kad prie šventinio stalo būtų jauku.

Metalinio Jaučio metų gaivalui suvaldyti – geltona spalva  
„Ateinantys 2021 metai pagal Rytų kalendorių – Metalinio Jaučio metai. Kadangi Jautis – galingas, gaivališkas, energingas, tai Naujųjų metų sutikimui renkamės šiltos ir ramios geltonos, aukso spalvos staltiesę, – sako A. Salinkienė. – Ryškios spalvos supykdytų jautį.“

Be to, geltona spalva sustiprina emocinį foną, kuris šiuo sudėtingu laikotarpiu nėra pats geriausias. Stalo akcentas – Jautis, stiklinė statulėlė. Stalą puošiame didele puokšte su mediniais žaisliukais, primenančiais vaikystę (slidės, pačiūžos, rogutės), taip pat joje galėtų būti džiovinti vaisiai, kankorėžiai, pušies ir kėnio šakos, žvakės. Naujųjų metų stalo lėkštės – prabangios ir puošnios, o taurės iš metalo, nes metalo elementas suteikia atsargumo ir sulaiko jaučio impulsyvumą.

„Visiems linkime ramybės, sąmoningumo, susitelkimo, gerovės, taikos ateinančiais 2021 metais, šventes sutikime ramiai, – sako A. Salinkienė. – Nors atskirai nuo artimiausių šeimos narių ir draugų, bet kupini meilės vieni kitiems.“

2020 12 09 5

Sutinkame Naujuosius Metus.   
Jurgitos JASNAUSKAITĖS nuotr.

2020 12 09 4

Laukiame šv. Kalėdų.
Jurgitos JASNAUSKAITĖS nuotr.

 

 

 

Į viršų