Šiemet ruoštis didžiosioms metų šventėms pradėta anksčiau nei įprastai. Dar prieš Vėlines prekybos centruose buvo galima sutikti pirkėjų, kurie savo pirkinių krepšelius pildė eglutės žaisliukais, dovanų popieriumi ir kitais mielais niekučiais. Jeigu dar praėjusiais metais toks prekybininkų ir pirkėjų skubėjimas ruoštis Kalėdoms labai erzino, tai šiemet dėl šalį sukausčiusios pandemijos, tai atrodo visai suprantama ir net sveikintina.

Skuba ruoštis šventėms
Apsilankius bet kuriame prekybos centre matyti, kad prie šventinių dekoracijų ir dovanų jau būriuojasi nemažai žmonių. Vieni ieško kaip papuošti namus, kiti – kaip nustebinti draugus ir artimuosius, treti – dairosi kažko, kas tiesiog suteiktų daugiau laimės ir praskaidrintų kasdienybę.

„Dėl karantino esame priversti daugiau laiko praleisti namie, todėl nusprendėme nelaukti gruodžio ir jau dabar papuošti eglutę. Ta pilkuma labai atsibodo, norisi kažko šviesaus ir blizgančio“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Edita.

Martyna taip pat džiaugiasi, kad šventinė prekyba prasidėjo dar lapkritį, nes nežinia, ar vėliau, parduotuvėse iš viso bus įmanoma ko nors įsigyti.

„Girdėjau, kad jeigu epidemiologinė situacija negerės, ne maisto prekių parduotuvėms gali tekti užsidaryti, todėl suskubau šventėms apsipirkti iš anksto, kad vėliau nelikčiau be nieko“, – ankstyvo apsipirkimo priežastį įvardija šiaulietė.

Tuo tarpu Marius Kalėdoms ruošiasi iš anksto, kad vėliau išvengtų masinių grūsčių.

„Jokio malonumo, kai tenka ilgai stovėti eilėse ir nerimauti, kad kas nors nepagriebtų tavo nusižiūrėto daikto. Man labiau patinka, kai aplinkui nebūna daug žmonių, juo labiau dabar, kai dėl koronaviruso reikia laikytis atstumo“, – pasakoja miesto gyventojas.

Sprendžia savo problemas
Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, laikraščiui komentuoja, kad visame pasaulyje šventinė prekyba prasideda vis anksčiau ir anksčiau kiekvienais metais. Nieko nebestebino lapkritį šventėms puošiamos vitrinos. Negana to, jau spalio antrojoje pusėje matėme kai kur prasidedančią šventinę prekybą.

„Suprantama, metai sudėtingi, verslas sprendžia savo problemas siekdamas kuo daugiau žmonių prikviesti į parduotuves, o ir laikas tam labai tinkamas, nes namuose praleidžiame daug laiko, kelionės apribotos, norisi juos pasipuošti. Tačiau šalia galimybės pirkinius dovanoms ir papuošimams išdalyti per kelis mėnesius, susiplanuoti ir taip tolygiau paskirstyti išlaidas, yra ir nemenka grėsmė išleisti daugiau, nei planuota, nes nuolat matant prekes tikrai sunkiau atsispirti impulsyviems pirkiniams“, – akcentuoja J. Cvilikienė.

Ekonomistės teigimu, svarbu kalėdinį biudžetą nusimatyti iš anksto tam, kad vėliau galėtume atsipalaiduoti. Juk kai žinai, kiek gali sau skirti ir vėliau nepatirti streso dėl pinigų trūkumo, galima ramiai planuoti pirkinius.

„Nereikia pamiršti, kad po švenčių visame pasaulyje prasideda masiniai dovanų grąžinimai, tad įsigyjant dovanas būtų gerai pasaugoti jų įsigijimo dokumentus, jei vis dėlto euforijai nuslūgus norėtume jas grąžinti“, – perspėja pašnekovė.

Pataria dovanas parinkti praktiškas
Vis dėlto panašu, kad šiemet gyventojai neplanuoja taupyti ateinančių švenčių sąskaita. Ir tai visiškai suprantama, nes tikrai nedaug malonumų likę dabartinėje karantino sukaustytoje realybėje. Tikėtina, kad išlaidos maistui nebus didelės, nes didelių susibūrimų vis dėlto vengsime, tačiau vykstantys „juodieji išpardavimai“ sufleruoja, kad dovanomis taupyti nesame nusiteikę.

Tai kaip žinoti, kiek išleisti lėšų vienai dovanai yra normalu? Kaip sako J. Cvilikienė, atsakymas priklauso nuo kiekvieno žmogaus galimybių: „Labai svarbu šiuo metu nepasiduoti visuotiniam spaudimui ir kažkieno lūkesčių atitikimui. Kokios dar dovanos, jei esu prastovose ar mano darbo krūvis žymiai sumažėjęs. Gal turiu daugiau laiko ir galiu palepinti artimuosius rankų darbo sausainiais? Juk tai nuostabu, ar ne? Kada dar turėjome tokią galimybę praleisti laiko su artimaisiais, palepinti juos dėmesiu? Pasinaudokime tuo. O jei galime sau leisti palepinti artimuosius dovanomis, stenkimės dovanas parinkti praktiškas, panaudojamas, reikalingas. Perteklinio vartojimo mūsų planetai tikrai nebereikia.“

Į viršų