facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Dar visai neseniai girtasi, kad Lietuvai pirmąją pandemijos bangą pavyko įveikti gana sėkmingai. Žvelgiant į šiandieninę situaciją, galimai buvo prisikalbėta, nes antrasis COVID-19 protrūkis neramina – pablogėję verslo lūkesčiai ir eikvojamas sukauptų pelnų rezervas gali lemti kitokius verslo sprendimus.

Ekonomika sulėtėjo
Vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas, pristatė atliktą Lietuvos verslumo tendencijų analizę.

Anot jo, koronaviruso aplinkoje Lietuvos ekonomikos augimas 2020 m. yra neigiamas, tačiau ekonominio aktyvumo kritimas yra gerokai mažesnis, nei buvo prognozuota metų pradžioje. Per pirmąjį pusmetį BVP mūsų šalyje sumažėjo 1,2 proc., kol kas didžiausias nuosmukis stebimas antrąjį ketvirtį, kai jis siekė 4,6 proc. Trečiojo ketvirčio BVP rodiklis, pagal išankstinius duomenis, yra sumažėjęs 1,7 proc.

„Pirmosios viruso bangos poveikį Lietuvos ekonomikai sušvelnino valstybės finansinė parama verslui vidaus rinkoje, o nuo 2010 m. augęs verslo įmonių pelnas leido joms sukaupti pakankamai daug finansinio rezervo. Prie geresnės situacijos prisidėjo ir tai, kad pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų nuosmukis buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, taip pat tai, kad Lietuvos eksporto struktūra pasižymi didele būtinojo vartojimo prekių dalimi. Tačiau antroji viruso banga kelia daug neužtikrintumo tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje aplinkoje, todėl tebeprognozuojama, kad Lietuvos realiojo BVP krytis 2020 m. bus apie 2 proc.“, – sakė V. Ivanovas.

„Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, 2020 m. pirmąjį pusmetį, net ir vyraujant COVID-19 viruso pandemijai, Lietuvos įmonėms pavyko padidinti pelnus. Ne finansų įmonių pelnas prieš apmokestinimą pirmąjį pusmetį didėjo 2,4 proc. per metus, o 2019 m. pelno augimas siekė 10 proc.

„Tokį sulėtėjimą iš esmės lėmė dėl koronaviruso susiklostęs ekonomikos sulėtėjimas. Vertinant atskirus metų ketvirčius, pastebima, kad pirmąjį – įmonių pajamos ir sąnaudos, susijusios su ūkine veikla, augo, antrąjį – jos mažėjo, tačiau sąnaudos mažėjo labiau nei pajamos. Dėl to turime nedidelį, bet teigiamą įmonių pelno augimą pirmąjį šių metų pusmetį“, – viruso įtaką įmonių pelnui analizavo V. Ivanovas.

Įsivyravo neužtikrintumas
2020 m. pradžioje verslai demonstravo gerus rezultatus – skaičiuojama, kad tada Lietuvoje veikė 87,1 tūkst. įmonių, o tai yra, 2,3 tūkst. daugiau nei prieš metus. Dauguma veikiančių įmonių (82,4 proc.) buvo labai mažos, turinčios 0–4 darbuotojus, ir mažos, turinčios 5–9 darbuotojus, įmonės. Pagal ūkio sektorius daugiausia (76,1 proc.) įmonių veikė paslaugų sektoriuje, mažiau (11,0 proc.) pramonės, statybos (10,3 proc.) ir žemės ūkio (2,6 proc.).

„Džiugina tai, kad COVID-19 neišgąsdino norinčiųjų kurti verslą – nors šių metų pirmąjį pusmetį naujų juridinių asmenų steigimas buvo sulėtėjęs, tačiau trečiąjį ketvirtį juridiniai asmenys steigėsi labai aktyviai, tai lėmė, kad per 2020 m. pirmąjį–trečiąjį ketvirčius jų buvo įsteigta beveik 10 tūkst., arba 3 proc., daugiau nei prieš metus. Neabejotinai metinį juridinių asmenų steigimo rodiklį lems paskutinis ketvirtis, dėl kurio vyrauja didelis neužtikrintumas“, – vertino V. Ivanovas.

Pasak jo, pagerėjo ir kitas rodiklis – 2020 m. pirmąjį pusmetį buvo išregistruota 1,6 tūkst. juridinių asmenų – net 40 proc. mažiau nei 2019 m. Tačiau tai gali būti susiję su tuo, kad dėl pavasarį įvesto karantino dalis verslo ir viešojo sektoriaus turėjo pereiti prie nuotolinio darbo – kadangi ne visais atvejais perėjimas buvo sklandus bei greitas, įmonių išregistravimai, galimai, vykdomi antrąjį pusmetį.

Žvelgiant į savarankiškai dirbančiųjų situaciją, matoma, kad įtaka jų kaitai dėl valstybės finansavimo programų buvo ribota. 2020 m. antrąjį ketvirtį savarankiškai dirbančiųjų šalies ūkyje per metus sumažėjo vos 0,5 proc., kai bendras užimtumas sumenko 2,2 proc. – didžiausias neigiamas poveikis pasireiškė samdomiesiems darbuotojams.

Ateities prognozės niūrios
„Verslios Lietuvos“ analizė parodė, kad šių metų pirmąjį pusmetį labiausiai ekonominio aktyvumo mažėjimą lėmė sudėtinga situacija apdirbamojoje gamyboje ir paslaugų sektoriuje.

„Apdirbamosios gamybos sektorių labiausiai paveikė pandemijos sukeltas šokas užsienio rinkose, o neigiamus pokyčius paslaugų sektoriuje lėmė vidaus rinkos tendencijos, įvedus veiklų ribojimus. Analizuojant paslaugų sektorių matome, kad didžiausiais poveikis yra didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų veikloms“, – sakė V. Ivanovas.

Tokias tendencijas atspindi ir „Sodros“ duomenys – didžiausias apdraustųjų skaičiaus krytis pastebimas apgyvendinimo, maitinimo paslaugų (-12,4 proc.) bei administracinėje ir aptarnavimo veikloje (-7,6 proc.).

„Matome, kad šios veiklos sunkiai atsigavo po pirmosios pandemijos bangos, tad būtent joms didžiausią riziką kelia ir antroji banga. Šios veiklos, tikėtina, susiduria su padidėjusia bankroto tikimybe net ir veikiant valstybės finansinės paramos programoms. Žinoma, antroji viruso banga gali turėti daugiau neigiamų pasekmių bendrai Lietuvos ekonomikai – pablogėję verslo lūkesčiai ir eikvojamas sukauptų pelnų rezervas gali lemti kitokius verslo sprendimus nei per pirmąją pandemijos bangą“, – prognozavo skyriaus vadovas.

Pateikė išsigelbėjimo planą
Prastėjant verslo lūkesčiams, viliamasi, kad bent jau parengtas Lietuvos ateities ekonomikos DNR planas neleis ekonomikai visiškai sužlugti. Inga Juozapavičienė, „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorė, kalbėjo, kad numatytas priemones ketinama įgyventi per gana trumpą laikotarpį.

„Lietuva tikrai padariusi pažangą daugelyje sričių. Tarptautiniai reitingai rodo, kad mes vis kylame atskirose srityse, tačiau vis dar išliekame ta šalis, kurioje žmonės labai nori kurti verslą ir turi mažai tam įgūdžių. Tai reiškia, kad mes tikrai patenkame į pasaulio šalių penketuką, kur skirtumas tarp noro ir galimybių yra didžiausias“, – priežastį, kodėl svarbu imtis pokyčių, atskleidė I. Juozapavičienė.

Anot jos, didžioji dalis verslų Lietuvoje vis dar steigiasi iš poreikio išgyventi ir išspręsti užimtumo problemas. Tačiau verslų, paremtų galimybių matymu, turinčių didesnį potencialą ateityje, padedančių spręsti akivaizdžiai matomas našumo ir produktyvumo problemas, mūsų šalyje labai trūksta.

Vadinasi, tam, kad situacija pasikeistų, būtina deramą dėmesį skirti verslo kompetencijų ugdymui.

Tai ir bus bandoma pasiekti, įgyvendinant Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano priemones.

„Mūsų intervencijos logika yra paremta integruotomis priemonėmis, kurias įmanoma įgyvendinti per trumpą laikotarpį tam, kad kurtumėme naudą ir grąžą matytumėme daugiau ar mažiau trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje“, – akcentavo departamento direktorė.

Iš karto bandys „nušauti tris zuikius“
Kaip sakė I. Juozapavičienė, įgyvendinant DNR planą, Lietuvos regionuose bus plečiamas „Verslios Lietuvos“ vystomų bendradarbystės centrų „Spiečius“ tinklas.

Planuojama, kad nauji bendradarbystės centrai aprėps jau visus Lietuvos regionus ir padidins smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtų paslaugų prieinamumą visoje šalyje.

„Centrų plėtra padės efektyviau spręsti šiuo metu kylančius verslo kompetencijų ugdymo, inovacijų diegimo, regioninių skirtumų mažinimo iššūkius ir neabejotinai sukurs palankesnes sąlygas naujų verslų steigimuisi ir augimui“, – tikino I. Juozapavičienė.

Be to, tinkamas pasirengimas keisti savo verslo strategiją ir ją kitaip vystyti bus lydimos finansinės paskatos.

„Trumpalaikėje perspektyvoje, ateinančių trejų metų laikotarpiu sieksime, kad integruotomis priemonėmis pasinaudojusių verslų apyvarta augtų ne mažčiau nei 70 proc. Tai reiškia, kad turime ambicingą tikslą tiek sau, tiek ateinantiems verslams, kurie naudosis „Verslios Lietuvos“ paslaugomis, sukonstruotomis iš DNR priemonių eilutės“, – pristatymą užbaigė departamento direktorė.

Daina Kleponė, „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė, dar pridūrė, kad su šia priemone bus bandoma „nušauti tris zuikius“: spręsti regionines, finansavimo prieinamumo ir kompetencijų trūkumo problemas.

„Džiaugiuosi, kad didžioji dalis mūsų savivaldybių suprato, kad ne trinkelės yra esmė, o vertės kūrimas. Jog sudarius sąlygas verslui kurti vertę savo savivaldybėje, vėliau pinigai trinkelėms bus uždirbti ir nebereikės lėšų prašyti iš kažko kito“, – sakė D. Kleponė.

2020 12 01 19

2020 12 01 22

V. Ivanovas sakė, kad antroji koronaviruso banga gali turėti daugiau neigiamų pasekmių.
„Verslios Lietuvos“ nuotr.

 

 

Į viršų