facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Pandemijai atėmus galimybę mėgautis kelionėmis, draugų susibūrimais, šeimos šventėmis, vis daugiau žmonių laimės ieško daiktuose. Per išpardavimus nusipirkę naują kosmetikos rinkinį, interjero detalę ar kitą pirkinį, tarsi kompensuoja tą trūkumą, kurį pavogė siautėjantis koronavirusas. Tik ar tikrai verta pasiduoti tai pagundai vis ką nors pirkti?

Patenka į emocinio apsipirkimo spąstus
„Mano mėgstama kosmetikos parduotuvė šią savaitę taiko dideles nuolaidas, todėl pasinaudojau proga ir atsinaujinau visą kosmetikos krepšelį. Aišku, galbūt prisipirkau tikrai ne pirmo būtinumo prekių, tačiau save raminu bent jau tuo, kad sutaupiau“, – atvirauja šiaulietė Dovilė.

Per išpardavimus lietuviai dažnai prekių ieško ne tik sau, bet ir dovanoms.

„Nors iki Kalėdų liko dar mėnuo, jau dabar galvoju apie tai, ką padovanoti artimiesiems ir draugams, o jeigu dar ką nors rasiu su nuolaida, tai bus iš viso smagu“, – sako Agnė.

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, komentuoja, kad artėjantys didieji pasauliniai išpardavimai „juodasis penktadienis“ ir „kibernetinis pirmadienis“ taps dar vienu iššūkiu suvaldyti emocinį apsipirkimą. Ypač dabar, kai kiti įprasti malonumai tampa sunkiai pasiekiami, o apie keliones galime tik pasvajoti.

Lapkričio pabaigoje vykstančių išpardavimų euforija apima išties visą pasaulį. „Juodasis penktadienis“ JAV vyksta po Padėkos dienos ir duoda startą kalėdinei prekybai. Iki šiol amerikiečiai šią dieną daugiau pinigų išleisdavo fizinėse parduotuvėse, tačiau 2019 m. per „juodąjį penktadienį“ internetu įsigijo prekių už 7,4 mlrd. dolerių.

Po šio savaitgalio ateinantis pirmadienis tapo „Cyber Monday“ – ne taip seniai sugalvotas kaip atsvara fiziniam apsipirkimui „juodąjį penktadienį“. Pateisindama savo pavadinimą, ši išpardavimų diena pasižymi gausiu apsipirkimu internetu: praėjusiais metais JAV e-parduotuvės „kibernetinį pirmadienį“ susižėrė apie 9,4 mlrd. dolerių.

Kaip sako finansų ekspertė, Lietuvos gyventojai taip pat mielai prisijungia prie pasaulinių tendencijų ir šių išpardavimų metu medžioja nuolaidas. Tačiau tokios medžioklės metu dažnas pirkėjas patenka į emocinio apsipirkimo spąstus.

„Atrodytų, jei seniai nusižiūrėtą reikalingą prekę įsigysime su didele nuolaida, galime išties sutaupyti. Tačiau bėda ta, kad prekių su geromis nuolaidomis per išpardavimus apstu, tad kelias sekundes pagalvoję „tikrai pravers“, krauname „pigias“ prekes į krepšį.

Dienos pabaigoje svarstome nustebę, kas čia iš tiesų nutiko – sutaupėme, nes pirkome su gera nuolaida, ar iššvaistėme pinigus įsigydami prekių, kurių mums visai nereikia“, – paradoksą atskleidžia J. Cvilikienė.

Išpardavimai – ne vienintelis būdas apsipirkti
Tokio pobūdžio emocinį pirkimą internete suvaldyti išties sunku, tačiau, anot ekonomistės, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus ir prisiminti juos apsipirkimo metu.

Vienas populiariausių nuolaidų metu taikomų metodų yra inkaro principu paremta kainodara (angl. anchoring). Į ją vienas iš pirmųjų dėmesį atkreipė Nobelio premijos laureatas elgsenos ekonomikos mokslininkas Danielis Kahnemanas.

Šiuolaikiniame pasaulyje žmogui yra sunku arba net neįmanoma racionaliai suprasti, kiek gali kainuoti jam reikalingas daiktas. Pavyzdžiui, kaip žinoti, ar megztuko vertė yra 10 ar 100 eurų? Tik esant labai mažai arba labai didelei kainai, žmogus pradeda abejoti realia daikto verte.

„Tam, kad tariamai padėtų suprasti prekės vertę, prekybininkai mums nuleidžia inkarus, tai yra, atskaitos taškus. Jie parodo, kad šiuo metu kaina neva yra labai gera – sena didesnė kaina yra nubraukta ir užrašyta nauja, daug mažesnė. Tada mūsų sprendimas tampa lengvesnis ir mums atrodo, kad mes laimėjome – prekę įsigijome pigiau, sutaupėme, ir dabar turime daugiau pinigų“, – prekybininkų gudrybes atskleidžia J. Cvilikienė.

Panašus į inkaravimą pavyzdys yra ir kainų rašymas su skaičiumi 9, pavyzdžiui – 59 EUR. Tokiu atveju, sprendimą žmogus daro vien tik pažvelgęs į pirmąjį skaičių.

Kaip sako instituto vadovė, toks kainos pateikimas niekam nėra naujiena ir dažnas žino apie šį prekybininkų žaidimą su pirkėjais. Daugelis supranta, kad batai, kainuojantys 59 eurus, yra tik vienu euru pigesni nei 60, tačiau smegenys suvokia, kad jie yra pigesni kone 10 eurų.

Be tokio galimai apgaulingos naudos jausmo taip pat reikia atkreipti dėmesį į kitas emocijas, užplūstančias išpardavimų metu.

Pirmiausia tai minios jausmas, kuris apima matant nuolaidų pasiūlymais besinaudojančius artimuosius ir draugus. Taip pat ir pagunda pasinaudoti „super“, „momentine“, „personalizuota“ nuolaida ar pasiūlymais, kurie galioja tik vieną „laimės valandą“.

Tai kaip išlaikyti sveiką protą? J. Cvilikienė atsako, kad į išpardavimus nereikėtų žiūrėti kaip į vienintelį būdą apsipirkti. Tai nėra kryžiaus žygis, iš kurio turite grįžti žūtbūt nugalėję ir įgyvendinę savo misiją.

Kad nereikėtų vėliau gailėtis dėl be reikalo įsigytų daiktų, patariama laikytis kelių paprastų taisyklių: prieš išpardavimus susidarykite sąrašą, ko jums išties reikia; susidarydami sąrašą, susilaikykite nuo artimiausią pusmetį nebūtinų sezoninių prekių įtraukimo, pavyzdžiui, maudymosi drabužių; patikrinkite šių daiktų kainas prieš išpardavimą, tam yra patogių interneto įrankių; per išpardavimą palyginkite buvusią kainą su siūloma. Kartais pradinė kaina būna padidinta ir dėl to nuolaida atrodo didesnė; per išpardavimą laikykitės asmeninės finansinės drausmės – pirkite tai, ką buvote suplanavę; niekada nepirkite į skolą ir už lėšas, kurių neturite.

Gali sukelti priklausomybę
„Šiaulių naujienose“ jau ne kartą esame rašę, kad pernelyg dažnas apsipirkinėjimas ir negebėjimas atsispirti prekybininkų vilionėms, ne tik paplonina piniginę, bet ir gali sukelti priklausomybę. Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius psichologas Gediminas Navaitis laikraščiui yra sakęs, kad psichologijos žurnaluose rašoma, esą susidūrus su problemomis ar tiesiog esant blogos nuotaikos, reikėtų eiti apsipirkti.

Tačiau iš tiesų, anot psichologo, apsipirkimas kuriam laikui gal ir padės, bet problemos neišspręs. Vartojimo priklausomybę galima palyginti su priklausomybe nuo alkoholio. Tuo metu, kai žmogus išgeria – jis pasijaučia geriau, nors realiai jam nuo to yra blogiau.

Lygiai taip yra, kai bandoma problemas spręsti perkant. Tuo metu mums atrodo, kad pasijausime geriau, tačiau iš tiesų nuo to problemos niekur neišnyks. Susiedami savo vertę su daiktais mes ne tik neišsprendžiame problemų, bet ir jas pagiliname.

Galbūt tai rodo, jog mes gyvename labai paviršutiniškai ir pamirštame tikrąsias vertybes. Tačiau anot G. Navaičio, dvasinių vertybių su materialinėmis lyginti nereikėtų.

„Turėdami galimybę vartoti, mes įgyjame laisvę, bet kartu ir atsakomybę. Manau, priklausomi nuo pirkimo po truputį mokosi ir pradeda pirkti taip, kad tai iš tiesų atitiktų jų poreikius, o nebūtų tik simbolinis pirkimas norint priklausyti kokiai nors prestižinei grupei“, – svarsto psichologas.

Vis dėlto ne visiems žmonėms pavyksta atsikratyti įpročio daug pirkti. Kai kuriems jų reikia artimųjų ar specialistų pagalbos. Tačiau, deja, ne visi išdrįsta apie tai prabilti. G. Navaičio teigimu, į specialistus dėl šios problemos kreipiasi tik vienetai. Todėl ragina labiau galvoti apie save ir kitus bei nebijoti ieškoti pagalbos.

2020 11 26 2

J. Cvilikienė sutinka, kad emocinį pirkimą suvaldyti išties sunku.
„Swedbank“ nuotr.

Į viršų