Jau antrus metus iš eilės Šiaulių miesto savivaldybei paskelbus bendruomenės iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų atrankos konkursą, sulaukta nemažo miestiečių susidomėjimo. Darbo grupei peržiūrėjus galutinį projektų sąrašą, idėjų autoriai turėjo galimybę savo projektus pristatyti miesto bendruomenei, o gruodį šiauliečiai galės rinkti didelės ir mažos vertės projektus, kuriuos Savivaldybė įgyvendins kitais metais.

Sulaukė didelio susidomėjimo
Mero patarėjas Justinas Švėgžda vykusiame nuotoliniame idėjų Šiauliams pristatyme informavo, kad šiemet iš viso sulaukta 23 idėjų, dviejų teko iš karto atsisakyti, nes sąmata viršijo maksimalią ribą, be to, kai kurių projektų negalima įgyvendinti privačiose teritorijose.

Taigi darbo grupei svarstyti buvo pateikta dvylika mažos vertės (iki 50 tūkst. eurų) ir devynios didelės vertės (iki 150  tūkst. eurų) idėjos. Galutiniame sąraše, kuris buvo pristatomas šiauliečiams, liko 10 mažos vertės ir 4 didelės vertės projektai.

Tai reiškia, kad idėjų autoriams pateikus išsamius savo projektų vaizdo pristatymus, po vieną geriausią didelės ir mažos vertės idėją elektroninio balsavimo būdu šiauliečiai išrinks gruodžio mėnesį.

Pirmojoje bendruomenės iniciatyvų dalyje pristatyti septyni mažos vertės projektai. Įdomu tai, kad šiemet pateiktų idėjų lygmuo yra aukštesnis nei pernai.

Štai Galina Beniušienė pasiūlė atnaujinti Lieporių parko šunų vedžiojimo aikštelę. Anot jos, aptvarą būtų galima atnaujinti taip, kad jis taptų šiuolaikišku parko akcentu, estetiška ir funkcionalia parko erdve.

„Mano pristatomas projektas yra ne vienerius metus Lieporių parko šunų savininkų brandinta idėja. Net neabejoju, kad šunų vedžiojimo aikštelė-aptvaras, atitinkantis visus saugumo reikalavimus, taptų puikia laisvalaikio praleidimo forma žmonėms, kurie augina šunis, ir tiems, kurie tiesiog myli gyvūnus“, – sakė G. Beniušienė.

Anot jos, dėl aikštelės reikalingumo, neturėtų kilti jokių klausimų, nes mūsų mieste per pastaruosius metus nebuvo įrengta nė viena, kad ir kukli aikštelė, o buvusios – demontuotos, todėl miestiečiai, turintys augintinių, praktiškai liko be nieko.

„Aš esu įsitikinusi, kad tokių aikštelių Šiauliuose turėtų atsirasti ne viena. Tai objektai, kurie šiauliečiams būtini čia ir dabar, o ne po penkerių ar dešimties metų“, – akcentavo šiaulietė.

Siūlė užtikrinti vaikų gerovę
Giedrė Mendoza-Herrera kalbėjo, kad svarbu spręsti ir kitą ne mažiau aktualią problemą. Jos nuomone, neteisinga, kad sveiki ir negalią turintys vaikai negali žaisti kartu, todėl pasiūlė prie Šiaulių Didždvario gimnazijos įrengti žaidimo aikštelę, pritaikytą judėjimo negalią turintiems vaikams.

„Darbe dažnai girdžiu, kad nėra poreikio tokias aikšteles įrenginėti, nes tokių vaikų yra nedaug ir mums, kaip visuomenei, pritaikyti visas erdves yra per brangu. Manau, iš tiesų brangiau yra nepritaikyti, nes mes turime branginti kiekvieną žmogų, ypač vaiką“, – padėti atstatyti lygybę ragino Šiaulių miesto gyventoja.

Kaip sakė G. Mendoza-Herrera numatytoje aikštelėje tilptų du įrenginiai, o juos parinkti būtų galima konsultuojantis su atitinkamais specialistais, asociacijomis.

Rasa Žičkienė taip pat ragino atsigręžti į vaikus. Moteris pastebėjo, kad vaikams itin nesaugu žaisti dar nuo tarybinių laikų likusiose žaidimų aikštelėse, todėl, jos nuomone, būtų teisinga vieną iš jų, esančią Gardino gatvėje 15, atnaujinti.

„Aplink bokšto teritoriją nėra atnaujintų žaidimo aikštelių. Tam, kad vaikai pasiektų naujas, gražias, ryškias aikšteles, turi kirsti pakankamai judrias miesto gatves. Todėl siūlau aikštelę įrengti Gardino gatvėje šalia 15-ojo namo, kad vaikams nebereikėtų taip rizikuoti“, – idėją pristatė R. Žičkienė.

Taip pat ji priminė, kad Gardino gatvė kaip tik yra atnaujinama, čia bus gražus pėsčiųjų ir dviračių takas, tad pro šią vietą pravažiuos daugiau šeimų, kurioms galbūt būtų smagu čia sustoti, pailsėti, pažaisti ir pabendrauti.

Negana to, kaip teigė šiaulietė, vienos tokios žaidimo aikštelės įrengimas kainuotų mažiau nei pusę mažam projektui skiriamos sumos, vadinasi, panašių aikštelių skirtingose miesto vietose būtų galima įrengti ne vieną, bet dvi ar net tris.

Atsigręžė į istoriją ir sveikatą
Akvilė Jagučanskytė pristatė projektą pavadinimu „Bačiūnų gatvės užkulisiai“. Anot jos, už Savivaldybės skirtus pinigus būtų galima sukurti bendrą, naują, modernią informacinę sistemą apie Bačiūnų gatvės istoriją, gamtą, kultūrą, kraštovaizdį su įtraukia mažąja architektūra.

Šiaulietė įsitikinusi, kad sukurta rekreacinė ir informacinė infrastruktūra paskatintų vietinius gyventojus, seniūnaitijos svečius, turistus, naudojantis sukurta informacine ženklinimo infrastruktūra, domėtis, stebėti ir atrasti – tyrinėti Bačiūnų gatvės apylinkes: gatvės istoriją ir kultūrą, biologinę įvairovę ir kraštovaizdį, industrinį, urbanizuotą, gamybinį paveldą.

„Šis projektas atneštų ne tik rekreacinės naudos, bet ir skatintų glaudų bendradarbiavimą tarp vietos valdžios institucijų, viešųjų subjektų ir sodininkų bendrijų, didintų seniūnaitijos patrauklumą, be to, būtų plėtojamos vietovei būdingos kultūrinės idėjos“, – projekto nauda neabejojo A. Jagučanskytė.

Vlada Musvydaitė kartu su kolega šiauliečiu Gediminu pasiūlė visiems siekti bendro tikslo ir padaryti taip, kad Šiauliai taptų švariausiu miestu. To būtų galima pasiekti įgyvendinus sveikatingumo ir socialinės atsakomybės projektą „Žingsnių iššūkis šiauliečiams – apeikime visi kartu apie Žemės rutulį 1000 kartų“.

Kaip pasakojo sveiko gyvenimo būdo entuziastai, visiems tereikėtų atsisiųsti nemokamą programėlę. Naudodami programėlę, žmonės galėtų ne tik skaičiuoti nueitus žingsnius, bet ir fotografuoti problemines miesto vietas: ne vietoje išmestas šiukšles ir avarinę pastatų būklę. Fotografijos realiu metu būtų matomos atitinkamų tarnybų, kurios galėtų reaguoti ir spręsti minėtas problemas.

„Po to šiauliečiai į tas vietas galėtų atsivesti svečius ir jiems papasakoti, kad štai šioje vietoje buvo šiukšlės, bet jiems apie tai pranešus, dabar jų nebėra“, – apie galima projekto naudą kalbėjo V. Musvydaitė.

Išskyrė kraštovaizdį ir eismo problemas
Andrius Pladys išskyrė, kad jo pasiūlytas projektas tiks tiek mažam, tiek dideliam, tiek jaunam, tiek senam ir net šunų mylėtojams. Jis kalbėjo, kad reikėtų sutvarkyti kraštovaizdį šalia šiuo metu tvarkomos Poilsio gatvės ir Rėkyvos ežero, išnaikinti krūmynus, išvalyti šalia esančius prūdus ir sutvarkytoje kraštovaizdžio dalyje suformuoti pušyną.

Kaip sakė šiaulietis, įgyvendinus šį projektą, bus išspręstos šios problemos: bus sutvarkyta Savivaldybei priklausanti teritorija, kuri šiuo metu yra labai apleista. Sutvarkyta teritorija taps patraukli ne tik vietos gyventojams, bet ir gausiai čia besilankantiems miesto svečiams. Sutvarkytos vietos žmonės taip nebeterš, nedegins žolės ir nebereikės baimintis erkių. Pasodinus pušyną, kraštovaizdis taps patrauklesnis ir tuo metų laiku, kai medžiai numeta lapus, t. y. rudens ir žiemos laikotarpiu.

Mantas Sindriūnas paragino pagalvoti apie eismo problemas. Pasiūlė įrengti 70 m ilgio laikino sustojimo aikštelę Marijampolės g. ties Medelyno progimnazija, kurioje vienu metu iki 15 min. galėtų stovėti iki 28 automobilių.

„Mokslo metų laikotarpiu Marijampolės-Birutės g. sankryžos zonoje, ypač rytais, ties Medelyno progimnazija yra statomos transporto priemonės. Tėvai, atvežę vaikus į mokyklą, transporto priemones palieka dešinėje Marijampolės gatvės pusėje todėl Marijampolės gatvėje, ties Medelyno progimnazija lieka tik viena laisva eismo juosta, skirta dvipusiam transporto priemonių eismui. Siekiant apsaugoti tiek vaikus, tiek suaugusius, siūlau įrengti laikino sustojimo aikštelę ties Medelyno progimnazija ir taip išspręsti šią problemą“, – taip pirmąją idėjų pristatymo dalį užbaigė M. Sindriūnas.

Į viršų