facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Lietuviai, nepaisant pandemijos sukeltos nežinomybės, toliau aktyviai perka nekilnojamąjį turtą. Per spalį įregistruotų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių kiekis buvo didžiausias per pastaruosius keletą metų. Pagrindinių nekilnojamojo turto objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – praėjusio mėnesio pardavimai didžiausi šiais metais. Negana to, mūsų šalies gyventojai taip pat aktyviai investuoja į kitus brangius pirkinius ar paslaugas.

Fiksuojami pardavimo rekordai
Toks rinkos spurtas, anot įregistruotų nekilnojamojo turto sandorių duomenis analizuojančio Registrų centro specialistų, dar labiau priartino bendrą šių metų rezultatą prie 2019 metais fiksuotų skaičių.

„Spalį tęsėsi dar vidurvasarį prasidėjęs nekilnojamojo turto sandorių rinkos atsigavimas – atskirų nekilnojamojo turto objektų kategorijų sandorių kreivės toliau kilo ir pasiekė aukščiausią tašką šiemet. Be to, atskirai tik butų, namų ir žemės sklypų per spalį užfiksuotas sandorių rezultatas apskritai yra didžiausias per pastaruosius keletą metų. Vis dėlto tikėtina, kad šalyje augant COVID-19 atvejų skaičiui gali sugrįžti pavasarį matytas neapibrėžtumas rinkoje, kuris neabejotinai koreguos ir nekilnojamojo turto sandorių kiekius ateinančiais mėnesiais“, – kalba Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Šiemet per dešimt mėnesių bendras Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 104,8 tūkst. ir buvo 2 proc. mažesnis nei pernai sausio-spalio mėnesiais (106,5 tūkst.). Vien tik per spalį įregistruota 14,4 tūkst. NT sandorių – net 21 proc. daugiau nei 2019 metų spalį ir 13,5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

Per sausį-spalį visoje šalyje įregistruota 26,7 tūkst. butų pardavimų – 10 proc. mažiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Vien tik per spalį įregistruota beveik 3,7 tūkst. butų savininkų pasikeitimų, arba 14 proc. daugiau nei 2019-ųjų spalį ir 15 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

„Spalį butų pardavimai buvo didžiausi ne tik visoje šalyje, tačiau ir atskirai penkiuose šalies didmiesčiuose. Nepaisant to, šių metų bendras rezultatas didžiausiose šalies savivaldybėse vis dar atsilieka nuo 2019 metais fiksuotų butų pardavimų skaičių. Mažiausias atsilikimas nuo praėjusių metų rezultatų stebimas Vilniuje ir Kaune, tuo metu Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio butų rinkos apyvarta šiemet yra maždaug penktadaliu kuklesnė nei pernai“, – komentuoja Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.

Sostinėje šiemet per dešimt mėnesių įregistruota apie 9,4 tūkst. butų pardavimų, arba 3 proc. mažiau nei pernai sausį-spalį (9,8 tūkst.), Kaune įregistruotų butų sandorių skaičius per metus sumenko 7 proc. iki 4 tūkst., Klaipėdoje – 20 proc. iki 2,2 tūkst., Šiauliuose – 19 proc. iki 1,1 tūkst., Panevėžyje – 25 proc. iki 780.

Per šiuos metus visoje šalyje įregistruota 10,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien tik per spalį įregistruota beveik 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų – 20 proc. daugiau nei praėjusių metų spalio mėnesį ir 5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 51,8 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (51,1 tūkst.). Vien tik per spalio mėnesį įregistruota 7,2 tūkst. sklypų sandorių – net 24 proc. daugiau nei 2019 metų spalį ir 12,5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.    

Suteikiama daugiau vartojimo paskolų
„Swedbank“ duomenys patvirtina, kad nepaisant dėl pavasario karantino trumpam sumažėjusios vartojimo finansavimo paklausos, šiais metais gyventojai nebuvo linkę atidėti suplanuotų didesnių pirkinių ar paslaugų įsigijimo. Per pirmuosius 9 šių metų mėnesius bankas suteikė vartojimo paskolų už 61 mln. eurų, iš kurių 1 mln. gyventojai pasiskolino nuosavų ar nutolusių saulės elektrinių įsigijimui.  

„Gyventojų poreikis skolintis didesnės apimties namų remonto darbams ar automobilio įsigijimui išliko ir pavasario karantino metu, ir jam pasibaigus. Banko duomenys rodo, kad vidutinė vartojimo paskola namams nepakito, o vidutinės paskolos automobiliui suma net šiek tiek ūgtelėjo“, − sako Tomas Pulikas, banko Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Tuo metu išaugusi vidutinė vartojimo paskolos suma, pasak jo, leidžia daryti prielaidą, kad skolinimasis einamojo vartojimo reikmėms tapo labiau apgalvotas – pandemijos akivaizdoje gyventojai nebūtiniems smulkesniems poreikiams skolinosi rečiau.

Kaip rodo „Swedbank“ devynių šių metų mėnesių duomenys, vidutinė vartojimo paskolos automobiliui suma siekia beveik 6,3 tūkst. eurų, namams atnaujinti gyventojai vidutiniškai skolinasi 10,4 tūkst. eurų. Kitoms vartojimo išlaidoms skirta vartojimo paskola sudaro vidutiniškai 2,3 tūkst. eurų.

Pasak T. Puliko, šių metų vasaros pradžioje pristatyta speciali saulės elektrinės įsirengimui arba nutolusios saulės elektrinės dalies įsigijimui skirta finansavimo linija sulaukė gyventojų susidomėjimo.

„Nepaisant pandemijos neapibrėžtumo, gyventojai buvo linkę įvertinti galimybę ilgalaikėje perspektyvoje reikšmingai sumažinti išlaidas elektrai. Per tris mėnesius nuo saulės elektrinių gyventojams finansavimo pradžios bankas šių paskolų suteikė už 1,1 mln. eurų“, – sako T. Pulikas.

Banko duomenimis, nuosavai ar nutolusiai saulės elektrinei gyventojai skolinasi vidutiniškai 6,4 tūkst. eurų, o saulės elektrinės galia, kurią renkasi įsigyti šalies gyventojai, vidutiniškai siekia apie 6 KW.

Skaičiuojama, kad naudojant saulės elektrinės pagamintą elektros energiją per visą jos eksploatacijos laikotarpį namų ūkio išlaidos elektrai sumažėja apie 230–490 eurų per metus.

Pandemija turėjo reikšmingos įtakos ir tam, kokiais kanalais gyventojai gauna jiems aktualios informacijos apie finansavimą.

„Iki karantino paskelbimo nemaža dalis klientų buvo linkę rinktis gyvas konsultacijas padaliniuose, tačiau pastarąją tendenciją karantinas gerokai pakeitė. Nemaža dalis konsultacijų apie finansavimo produktus persikėlė į nuotolinius kanalus: paskambinę dėl vizito registracijos klientai gauna konsultaciją reikiamais klausimais, tad poreikis ateiti į banko padalinį sumažėja“, – pažymi banko atstovas.

Į viršų