facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Dauguma lošusiųjų azartinius lošimus mano, kad lošimai gali sukelti priklausomybę, tačiau nepaisant to, vis tiek lošia. Ne ką mažiau yra ir dalyvaujančių loterijose. Kodėl lošimai ir loterijos lietuvius taip traukia?

Renkasi lošimų automatus
„Šiaulių naujienose“ jau ne kartą esame rašę, kad visai nekaltas lošimas gali sukelti priklausomybę, tačiau panašu, kad kai kurie šio pomėgio net nebando atsisakyti. Lošimų priežiūros tarnybos užsakymu, rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktas tyrimas atskleidė, kad azartinius lošimus yra lošę 12 proc. Lietuvos gyventojų. Kaip ir praėjusiais metais, dažniau azartinius lošimus yra lošę jaunesnio amžiaus vyrai. Nors nuotoliniai lošimai yra lengviau pasiekiami ir jų populiarumas auga, lošusieji nurodė, kad lošimams rinkosi lošimo automatų salonus, lošė internetu.

Didžioji dalis apklaustųjų (43 proc.) nurodė, kad lošia kartą per metus arba rečiau. Lošiančių kartą per mėnesį ar dažniau – 34 proc.

Vieno apsilankymo lošimų organizavimo vietoje metu ar lošiant internetu vidutiniškai išleidžiama iki 20 eurų.

Dauguma – 74 proc. – lošusiųjų azartinius lošimus mano, kad lošimai gali sukelti priklausomybę. Tačiau daugėja gyventojų, kurie žino, kad lošiantis asmuo, jausdamas polinkį į priklausomybę, gali pateikti prašymą, kad jo neįleistų į lošimų organizavimo vietas.

Iš tyrimo duomenų taip pat matyti, kad beveik pusė apklaustųjų matė arba girdėjo socialinę reklamą. Daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad tokia reklama yra svarbi.

Tyrimas atskleidė, kad pirmą kartą lošti pabando vis vyresni asmenys: 18-24 m. amžiaus grupėje skaičius nuo 2019 m. sumažėjo 1 proc. ir 8 proc. išaugo 25-30 m. amžiaus grupėje.

Rezultatai rodo, kad praėjusių metų lapkričio 1 d. įsigaliojusios Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis detaliau ir griežčiau reglamentuota azartinių lošimų reklama, didelės įtakos apklaustųjų nuomonei nepadarė – dauguma apklaustųjų nurodo, kad  lošimų reklamos galėtų nebūti išvis arba būti mažiau. Didesnė dauguma norėtų, kad azartinių lošimų reklama būtų išvis uždrausta.

Tačiau panašus skaičius apklaustųjų mano, kad lošimų verslas yra svarbus valstybės ekonomikai (mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, darbo vietų kūrimas).

Nori laimėti pinigų ar prizų
Tyrimas taip pat parodė, kad loterijose dalyvauja mažiau nei pusė apklaustųjų (43 proc.). Per metus dalyvaujančių skaičius sumažėjo 8 proc.

Dažniausiai loterijos bilietus perka vidutinio amžiaus aukštesnes pajamas gaunantys žmonės. Bilietai įsigyjami norint laimėti pinigų ar daiktinį prizą – taip nurodė 76 proc. apklaustųjų.

Nors loterijos, kaip ir lošimai, organizuojamos ir internete, absoliuti dauguma apklaustųjų loterijos bilietus perka parduotuvėse prie kasų ir tai daro kartą per mėnesį, įsigyja 1 ar 2 bilietus. Per metus šie skaičiai beveik nepasikeitė. Daugiau kaip pusė apklaustųjų norėtų, kad loterijos bilietai nebūtų parduodami asmenims, jaunesniems nei 18 metų.

Nors loterijų asortimentas nuolat yra plečiamas, 25 proc. apklaustųjų nurodė, kad loterijų pasiūla Lietuvoje yra per didelė, 52 proc. – kad pakankama. Kad loterijos – svarbi sritis valstybės ekonomikai, mano 69 proc. respondentų. Per metus šis skaičius išaugo net 10 proc. 66 proc. apklaustųjų nurodė, kad loterijų reklama daro vidutinę arba labai didelę įtaką asmens apsisprendimui pirkti loterijos bilietus. Tačiau į klausimą, ar loterijų reklamą reikėtų drausti, teigiamai atsakė 22 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų, 46 proc. nurodė, kad loterijų reklamos visgi drausti nereikėtų.

Jaučia didelį azartą
Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius psichologas Gediminas Navaitis „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad vertinant statistiškai priklausomų nuo lošimų Lietuvoje yra sąlyginai ne daug: „Priklausomybė nuo azartinių lošimų pakliūva į Sveikatos apsaugos ministerijos apibrėžtą itin retų ligų sąvoką. Galime pažiūrėti, kiek privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų buvo išleista gydytis nuo priklausomybių ir kiek žmonių buvo gydoma. Matome, kad per metus gydoma 50-60 žmonių.“

Dar ne mažiau svarbu yra tai, kad taip pat yra žinomas skaičius, atsisakiusių lošti bei nurodžiusių, jog jų neįleistų į lošimo įstaigas. Anot profesoriaus, galima pamanyti, kad šie žmonės pakankamai gerai kontroliuoja savo elgesį, nes žinodomi, jog jiems gali pritrūkti valios, surado dar vieną papildomą saugiklį ir į tas lošimo vietas neina.

Įdomu dar ir tai, kad toks dalykas kaip priklausomybė nuo loterijų iš viso neegzistuoja. Tyrimai tiek Lietuvoje, tiek Europos šalyse rodo, kad tokios priklausomybės nėra.

Pašnekovas ragina atkreipti dėmesį ir į kultūrinį loterijų vaidmenį. Reprezentatyvūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje kas aštuntas žmogus gali skirti daugiau nei valandą loterijų per televiziją stebėjimui.

„Savaime suprantama, galima pasakyti, kad kaip ir pats lošimas, loterijos nėra ypatingo aukšto lygio elitinė kultūrinė pramoga, tačiau tikėtis, kad kiekvienas žmogus lankysis filharmonijoje ir klausysis simfoninių koncertų, turbūt būtų kiek naivoka. Yra įvairių kitų pramogų ir bent jau loterijos tą pramogų vaidmenį atlieka“, – sako G. Navaitis.

Nusipirkęs loterijos bilietą, žmogus gali nesijausti įpareigotas kamuoliukų ridenimą stebėti per televizorių, nes rezultatui tai jokios įtakos neturi, tačiau loterijos stebėjimas leidžia stipriau išgyventi azarto jausmą.

„Azartas, kaip ir bet koks kitas jausmas, žmogui yra reikalingas, nes padeda daugelyje sričių, tačiau jeigu jis yra nevaldomas ir nekontroliuojamas, gali būti žalingas“, – perspėja psichologas.

Taigi mums visiems pirmiau reikėtų pabandyti lošti, kad vėliau tai išmoktumėme kontroliuoti ar vengti, jog nebūtų ko kontroliuoti?

G. Navaičio teigimu, tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra: „Kai kurie žmonės sakys, kad tai ne pramoga, o tik tuščias pinigų švaistymas, kiti – jog azartas, kaip ir kiti jausmai, yra naudingas, tik reikia išmokti jį kontroliuoti. Šiaip antrasis požiūris, bent jau valstybiniu lygmeniu, yra pripažintas, nes loterijos ir lošimai yra legali pramoga.“

Į viršų