Mokytojai, darželių auklėtojai, treneriai – tai tie žmonės, kurie yra arčiausiai vaikų be jų tėvelių, galintys pirmieji pastebėti bei atpažinti jų problemas. Vaiko teisių specialistai ragina pedagogus aktyviai bei glaudžiai bendradarbiauti, ieškoti pagalbos, kurią jie visada pasiruošę suteikti, jei kyla įtarimų, kad vaikas patiria bet kurios formos smurtą, yra neprižiūrimas ar kitaip kenčia. Kaip atpažinti problemų kamuojamus vaikus ir kokią pagalbą gali gauti krizę patiriančios šeimos, pasakoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Akmenės rajone Rūta Ambražūnė.
Svarbu kuo skubiau reaguoti
„Mokyklų mokytojai, darželių auklėtojos, neformalaus ugdymo specialistai, sporto treneriai pirmieji gali pastebėti, kad vaikas yra skriaudžiamas, patiria sunkumų šeimoje, kenčia nuo nepriežiūros ar kitokio smurto. Mums, vaiko teisių apsaugos specialistams, labai svarbi jūsų visų pagalba tiek ginant vaiko teises, tiek užbėgant skaudžioms problemoms už akių“, – akcentavo pirminę pagalbą, atpažįstant vaikų problemas, vaiko teisių specialistė, patarėja Akmenės rajone R. Ambražūnė.
Specialistė kreipėsi į Akmenės rajono mokyklų ir darželių vadovus, kad šie savo kolektyvuose plačiai skleistų svarbią žinią – pastebėjus vaikų problemas, nedelsiant apie tai pranešti vaiko teisių gynėjams ir policijai, kad šie galėtų kuo skubiau reaguoti, taip neleidžiant vaikui dar labiau kentėti.
Kaip atpažinti, kad vaikas susiduria su problemomis?
Pasak R. Ambražūnės, būna atvejų, kai vaikas į mokyklą ar darželį ateina apsibrozdinęs, su mėlynėmis. Tai nebūtinai gali būti smurto įrodymai, nes vaikai yra judrūs, susižeidžia belakstydami, žaisdami. Tačiau negalima pro akis praleisti bet kokių įtarimų dėl smurto.
Specialistės teigimu, ne paslaptis, jog vaikai ne visada išdrįsta pasiguosti, kad nukentėjo nuo artimųjų. Tik įsigilinus į šeimos problemas, situacija paaiškėja. Tuomet sprendžiama, kaip padėti šeimai. Pasak specialistės, kur kas sunkiau pastebėti psichologinio smurto atvejus ir kitą smurto formą – nepriežiūrą.
,,Reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko elgesį, gal vaikas akivaizdžiai privengia vieno iš tėvų ar abiejų, bijo atvirai kalbėtis. Ypač didelį dėmesį reikia atkreipti į vaiką, kai šis pamokose ar darželyje iš pat ryto atrodo pavargęs, abejingas žaidimams. Gal tai signalai, kad netenkinami vaiko emociniai poreikiai, jis jaučiasi nesaugus. Svarbu nepamiršti, kad nepriežiūra – taip pat smurto forma“, – pabrėžia R. Ambražūnė.
Keturios smurto prieš vaikus formos
Specialistė išvardijo požymius, pagal kuriuos galima atskirti, kad vaikas galimai patiria smurtą.
Psichologinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata vaiko atžvilgiu, tyčiojimas, vaiko ignoravimas, žeminimas, sukeliantis žalą vaiko sveikatai ir raidai.
Vaikas galimai patiria psichologinį smurtą jei: sunkiai randa draugų, vengia veiklų, kuriose dalyvauja kiti vaikai, tapo uždaras, akivaizdžiai nepasitiki savimi, bijo atlikti mokytojų pavedimus, kur reikia tartis su tėvais – pavyzdžiui, atnešti pinigų už būsimą ekskursiją ir panašiai. Vyresni vaikai gali žalotis ar kelti pavojų savo gyvybei.
Fizinis smurtas – tai veiksmai prieš vaiką, sukeliantys skausmą ir galintys sukelti sveikatos sutrikimų ar net mirtį.
Vaikas galimai patiria fizinį smurtą jei: ant vaiko kūno matyti mėlynės, įbrėžimai, gumbai, nudegimai. Sukračius vaiką ar sutrenkus galvą, jis gali vemti, būti mieguistas. Vaikas tapo bailus ir perdėtai klusnus. Mažesnieji, patyrę ar matę smurtą, vartoja panašias frazes: ,,gausi per galvą“, ,,paimsiu diržą“, ,,kaip aš tau duosiu“. Sumušti vyresnieji vaikai gali vengti sportuoti ar dalyvauti veiklose, kur reikia kitiems matant persirengti ar dėvėti atvirus drabužius, kad nesimatytų sumušimų.
Pasak specialistės, reikėtų atkreipti dėmesį, jei tėvų ir vaikų paklausus, kaip atsirado mėlynės, pasakojimai skiriasi.
Seksualinis smurtas – veiksmai prieš vaiką, kuriais kitas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių vaiko paslaugų.
Vaikas galimai patiria seksualinį smurtą jei: vaikas tapo uždaras, jam sunku sėdėti. Vaikas staiga ima ypač domėtis seksualinėmis temomis, šia tema žino per daug jo amžiui, akivaizdžiai seksualizuotai elgiasi su kitais vaikais ar suaugusiais.
Pasak vaiko teisių gynėjos, neretai seksualinis smurtas išaiškėja, kai vaikas tyliai prasitaria draugui, plinta kalbos.
Nepriežiūra – nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, keliantis grėsmę.
Vaikas galimai patiria nepriežiūrą jei: vaikas nuolat neturi reikiamų daiktų, mokymosi priemonių. Vaikas būna murzinas, neskalbtais drabužiais, būna nuolat nepavalgęs, nuolat vėluoja į pamokas.
Šeimos nepaliekamos be pagalbos – paslaugų šeimai daugėja
R. Ambražūnė švietimo ir ugdymo įstaigų vadovams pristatė, kokias paslaugas gauna krizę patirianti šeima. Akcentuota, kad stiprinama pagalba šeimai, o vaikų perkėlimas į saugią aplinką iš šeimos yra tik kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės ir galimybės išnaudotos.
Su krizę patiriančia šeima dirba tarnybos socialinis darbuotojas, jeigu reikia – priklausomybių specialistas, visada teikiama psichologo pagalba, taikoma atvejo vadyba, tarpininkaujama dėl psichiatro pagalbos. Nukentėjusiems nuo seksualinio smurto vaikams padeda specializuotas pagalbos centras ,,Užuovėja“.
Pasak specialistės, kai šeimoje yra krizinė situacija, taikoma laikinoji priežiūra – vaikas yra prižiūrimas giminaičių ar patikimas artimais emociniais ryšiais susijusiems asmenims vaiko gyvenamojoje vietoje ar prižiūrinčio asmens gyvenamojoje vietoje. Laikinoji priežiūra gali tęstis 30 dienų ir dar 30 dienų gali būti pratęsiama, kol situacija šeimoje normalizuojasi ir vaikas gali grįžti į šeimą.
Krizę patirianti šeima taip pat gali būti apgyvendinta su vaiku Vaiko ir šeimos gerovės centre iki 12-kos mėnesių.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda nuo šių metų pradžios su šeima dirba nebe 14, o 30 darbo dienų. Dirbama tiek su suaugusiaisiais, tiek ir su vaikais.
