facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiuo metu viešasis sektorius pralaimi kovą prieš – privatų. Į vieną valstybės tarnautojo vietą pretenduoja vis mažiau kandidatų. Manoma, kad juos atbaido labai griežti specialieji reikalavimai tam tikras pareigas norinčiam užimti žmogui ir sąlyginai nedidelis atlyginimas.

Svajonių darbą įsivaizduoja skirtingai
„Mama, nuo šiol dirbsiu valstybės tarnyboje.“ „Ką čia išsigalvojai, geresnio darbo negalėjai susirasti“, – toks pokalbis atskleidžia, kad paprastai tėvai nenori, jog jų vaikai dirbtų valstybinėse įstaigose.

Paklausti kodėl, jie dažniausiai atsako savo atžaloms linkintys geresnio gyvenimo, kad jie ne tik daugiau uždirbtų, bet ir tobulėtų bei turėtų daugiau galimybių pasiekti karjeros aukštumų.

„Valstybės tarnybos nesugeba atsinaujinti ir prisitaikyti prie besikeičiančių visuomenės poreikių. Ten dirba tik tinginiai ir bijantys naujovių“, – taip kalba kai kurių jaunuolių tėvai.

Vis dėlto karjeros portalo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebi, kad taip mąsto toli gražu ne visi.
„Kai kuriems darbas valstybės tarnyboje yra vos ne svajonių darbas. Tikrai yra tokių, kurie valstybės tarnybą įsivaizduoja, kaip šiltą vietelę iki pensijos“, – sako R. Karavaitienė.

Tą patvirtina ir neseniai studijas baigusi šiaulietė Lina: „Dirbu teismo raštinės skyriaus dokumentų tvarkytoja. Man mano darbas patinka, todėl ieškoti kito artimiausiu metu tikrai neplanuoju, juo labiau kai tenkina gaunamas atlyginimas. Aišku, karjeros perspektyvų čia nėra daug, todėl artimieji nėra labai patenkinti mano sprendimu, bet žinant, kad mieste darbo pasiūlymais nesimėtoma, džiaugiuosi tuo, ką turiu.“

Sprendimą nulemia vertybės
Darbo rinkos ekspertės teigimu, darbą valstybinėje įstaigoje dažniausiai renkasi konservatyvesnių pažiūrų žmonės, kuriems ilgalaikis darbas yra vertybė. Apie valstybinį darbą kartais pasvarsto ir ką nors pakeisti siekiantys jauni žmonės.

„Esu susidūrusi su jaunuoliais, kurie svarstė eiti į valstybės tarnybą, bet jaunimas į tokį darbą labiau žiūri, kaip į galimybę kažką pakeisti. Įsivaizduoja, kad atėję ims ir vieni pakeis visą sistemą. Vertinant apskritai, jaunimas nėra ta amžiaus grupė, kuri labai veržiasi į valstybės tarnybą. Tai labiau sakytina apie vyresnių nei 30 metų amžiaus grupę. Kita vertus, tai labiau sietina ne su amžiumi, bet vertybiniu principu. Be to, jeigu žmogus yra dirbęs valstybiniame sektoriuje, tai dažnu atveju jis ir nori likti tame sektoriuje“, – komentuoja R. Karavaitienė.

Kalbant apie valstybinės tarnybos darbo pasiūlymus mažesniuose miesteliuose, pašnekovė pastebi, kad į tokius skelbimus dažniau sureaguoja ieškantys kažko stabilaus ir garantuoto: „Dažnai tai yra senosios kartos įsivaizdavimas, kad valstybės tarnyba – tai aukščiausias pasirinkimas karjeroje arba geriausias karjeros pasirinkimas, bet iš esmės, kaip ir jau anksčiau minėjau, tai labiau vertybinis pasirinkimas.“

Taigi, situaciją vertinant apskritai, matyti, kad valstybės tarnybos darbo skelbimai sulaukia nemažo kandidatų dėmesio, tačiau visi sunkumai prasideda, kai ieškomi paklausių sričių, kaip informacinių technologijų, specialistai.

„Valstybinėms įstaigoms gana sudėtinga konkuruoti su privačiu verslu. Viena iš to priežasčių yra ta, kad privačiame sektoriuje siūlomi atlyginimai yra gerokai didesni negu valstybinėse įstaigose. Be to, dėl paties įsivaizdavimo, kaip vyksta darbas valstybinėje įstaigoje, biurokratizmo ir itin reglamentuoto darbo, ne kiekvienas ryžtasi ten įsidarbinti“, – sako R. Karavaitienė.

Prioritetą teikia didmiesčiams
Vertinant Valstybės tarnybos departamento pateiktus duomenis, akivaizdu, kad darbas viešajame sektoriuje dar tikrai nelaikomas prestižiniu.

Pranešime spaudai rašoma, kad šiais metais Šiaulių apskrities teritorijoje esančios valstybės ir savivaldybių įstaigos Valstybės tarnybos portale paskelbė 65 konkursus ir atrankas

į valstybės tarnybą. Didžioji dalis bandymų susirasti reikiamą valstybės tarnautoją buvo nesėkmingų. Net 36 konkursų (55,4 proc.) neįvyko. Pagrindinės priežastys – pretendentai neatitiko reikalavimų, nesulaukta nė vieno prašymo dalyvauti konkurse, prašymus pateikę pretendentai neatvyko į konkursą.  

Nesėkmingiausiai valstybės tarnautojų atranka vyko į Kelmės rajono teritorijoje esančias įstaigas – neįvyko abu paskelbti konkursai. Ne ką geriau rasti tarnautojus sekėsi Joniškio rajono įstaigoms – neįvyko 5 konkursai iš 6. Iš 34 Šiaulių mieste veikiančių įstaigų skelbtų konkursų nesėkmingas buvo 21 konkursas, Radviliškio rajone – 3 iš 6, Pakruojo rajone – 4 iš 8 konkursų. Akmenės rajono įstaigos tarnautojus rado lengviau – neįvyko tik 1 iš 5 konkursų. Geriausiai sekėsi Šiaulių rajono įstaigoms, kur po abiejų skelbtų konkursų buvo atrinkti tarnautojai.

Kaip sakė nuo 2019 m. visų Lietuvos valstybės tarnautojų atranką centralizuotai organizuojančio Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Gediminas Miškinis, priežastys čia įvairios. Mažesniems, atokiau nuo pagrindinių centrų esantiems miestams sudėtingiau pritraukti reikiamą išsilavinimą turinčių specialistų. Štai Vilniuje, Kaune į vieną valstybės tarnautojo vietą būna ir 70, ir 90 pretendentų. O tokiuose nedideliuose miestuose kaip Joniškis, Akmenė, Pakruojis – vos po keletą ir tie patys dažnai neatitinka keliamų išsilavinimo, patirties reikalavimų. O pasitaiko, kad ir nė vieno prašymo nesulaukiama.

Neatitinka keliamų reikalavimų
Ypač apmaudu, kai dėl tinkamų pretendentų stokos nepavyksta įstaigų ar jų padalinių vadovų (pavyzdžiui, seniūnų) konkursai: Valstybės tarnybos departamento sudaryta komisija įstaigos ar jos padalinio vadovo konkurso metu atrenka du geriausiai pasirodžiusius laimėtojus, o kuris iš jų užims pareigas, sprendžia į pareigas priimantis asmuo. Bet jei nėra 2 laimėtojų, pavyzdžiui, būtiną bent 6 balų įvertinimą gauna tik vienas pretendentas, konkursas laikomas neįvykusiu.

Suprantama, mažame mieste dažnai nėra reikalingų specialistų, o iš didmiesčių juos atsivilioti sunkoka. Ir visgi bandyti būtina ir tam reikalinga kuo platesnė informacijos apie skelbiamus konkursus sklaida. Visi konkursai į valstybės tarnybą skelbiami Valstybės tarnybos portale ir įstaigų interneto svetainėse, Valstybės tarnybos departamentas yra sudaręs sutartis su populiariausiais darbo paieškos portalais, apie naujausius skelbimus informuoja savo „Linkedin“ paskyroje.

Tačiau akivaizdu, kad to nepakanka. Pasak Valstybės tarnybos departamento direktoriaus, būtina, kad ir pačios įstaigos aktyviau viešintų savo konkursus socialiniuose tinkluose, vietinėje spaudoje, gal net kaimyninių regionų spaudoje, bendradarbiautų su aukštosiomis mokyklomis.

Abejojantiems, ar šiuolaikinė valstybės tarnautojų atranka yra skaidri, G. Miškinis teigia, kad nepotizmui atrankoje į valstybės tarnybą praktiškai nebėra galimybių, nes atranka vyksta centralizuotai. Tarnautojo ieškančios įstaigos atstovai, kurie teoriškai galėtų turėti interesą atrinkti kokį konkretų žmogų, pretendentų vertinimo komisijose sudaro mažumą. Didžioji dalis komisijos narių yra Valstybės tarnybos departamento specialistai, taigi jų vertinimai turi persvarą.

Taip pat taikoma ir daugiau priemonių siekiant kuo didesnio konkursų skaidrumo. Pavyzdžiui, suvienodinti pareigybių aprašymai, eliminuojant galimybę pareigybės aprašymą pritaikyti prie konkretaus pretendento – identiškoms pareigybėms taikomi tokie patys išsilavinimo, patirties, kompetencijų reikalavimai.

Į viršų