Įsigaliojusios naujos Šiaulių miesto atliekų tvarkymo taisyklės toliau kursto aistras. „Keliami įkainiai, nuimami konteineriai, retinamas atliekų išvežimas“, – taip apie naująją tvarką atsiliepia Šiauliuose veikiančių įmonių vadovai.
Šiukšlės išvežamos rečiau
„Šiaulių naujienose“ jau esame rašę, kad nuo šių metų liepos 1 d. pasikeitė įmonių mišrių komunalinių atliekų konteinerių aptarnavimo tvarka ir dažnis. Nuo to laiko juridiniams asmenims šios rūšies atliekų konteineriai suteikiami arba keičiami atsižvelgiant į objekte dirbančių darbuotojų skaičių. Be to, įmonių mišrių komunalinių atliekų konteineriai ištuštinami kur kas rečiau – iki 2 kartų per mėnesį.
Štai jeigu anksčiau vienai iš Šiauliuose registruotų ir veikiančių įmonių būdavo skirti du konteineriai, kuriuos išveždavo tris kartus per savaitę (kainuodavo 200 Eur plius PVM), tai dabar liko vienas konteineris, kurį išveža vos du kartus per mėnesį, ir tai kainuoja 126 Eur plius PVM.
Minėtos sumos rėžia akį, nes, pavyzdžiui, Palangoje, Palangos miesto savivaldybės duomenimis, šiukšlių išvežimas iš juridinio asmens gyvenamojo namo sezono metu 2 kartus per savaitę metams kainuoja 54 Eur.
Apmaudu ir dėl to, kad sumažėjus konteinerių kiekiui ir ištuštinimo dažniui, Šiauliuose atsirado daugiau vietų, kur prie konteinerių stovi kalnai šiukšlių.
Niekaip nepavyksta susitarti
„Mokesčiai didėja, o atliekų sutvarkymas prastėja“, – susidariusią situaciją komentuoja miesto centre įsikūrusios bendrovės vadovas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Tai, kad padėtis iš tiesų nepaprasta, įrodo ir įmonės kieme esantis atliekomis perpildytas konteineris. Anot direktoriaus, šiukšlės galimai susikaupė dėl to, kad jos buvo vežamos rečiau nei kartą per mėnesį.
„Kai pradėjome aiškintis, teko sugaišti visą pusdienį, nes paskambinus nurodytu telefonu, mus vis kur nors ne ten nukreipdavo. Prireikė daug laiko, kol pavyko susiekti su atsakingu asmeniu“, – teigia bendrovės vadovas.
Jam apmaudu ir dėl to, kad bendrauti nenorima ne tik, kai atsiranda problemų. Pasirodo įmonės niekas neinformavo ir apie planuojamas griežtinti Šiaulių miesto atliekų tvarkymo taisykles: „Mūsų niekas neinformavo, pastatė prieš patį faktą.“
Kaip vėliau paaiškėjo, įmonei, kurioje dirba 25 žmonės, pagal naują tvarką, priklauso tik vienas 240 litrų talpos konteineris. Tik kaip jo neperpildyti, jei konteineris prisipildo per savaitę, o yra ištuštinamas – po dviejų.
Atsakymas akivaizdus – reikia didinti konteinerių skaičių arba pastatyti vieną – didesnės talpos, tik pagal naujai įsigaliojusią tvarką, tą padaryti ne taip jau ir paprasta.
„Didesnės talpos konteineriu būtų galima naudotis tik tuo atveju, jeigu su tuo sutiktų bendras administratorius. Tačiau pastarasis atsisako tai daryti, nes nenori prisiimti atsakomybės, o nenori, nes jeigu vėliau mišrių atliekų konteineryje būtų rasta į jį draudžiamų mesti atliekų, tektų sumokėti baudą, kuri tikrai nėra maža“, – sako bendrovės vadovas.
Siūlo būti papildomai apmokestinamiems
Po „Šiaulių naujienų“ žurnalistų kreipimosi VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) sutiko susidariusią situaciją pakomentuoti raštu.
ŠRATC priminė, kad 2019 m. buvo atliekamas juridinių asmenų mišrių komunalinių atliekų konteinerių turinio stebėjimas ir sudėties tyrimas. Nustatyta, kad mišrios komunalinės atliekos, kurias „sukuria“ darbuotojai, konteineryje sudarė tik apie 30 proc. turinio, likusios – pakuočių ir gamybos ar kitos ūkinės veiklos procese susidariusios atliekos. Tai reiškia, kad dalis juridinių asmenų netinkamai tvarko atliekas, taip didindami mišrių komunalinių atliekų kiekį ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas. Dėl nurodytų priežasčių sugriežtintomis Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis siekiama, kad identifikuotų mišrių komunalinių atliekų konteineriuose būtų tik mišrios komunalinės atliekos.
Rinkliavos administratorius nemano, kad vienai įmonei suteikiamo konteinerio talpa yra per maža, o šiukšlės išvežamos per retai. „Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 112, 116 punktai numato, kad konteinerių talpa ir kiekis nustatomi pagal nekilnojamojo turto objekte dirbančių darbuotojų skaičių ir mišrios komunalinės atliekos iš juridinių asmenų konteinerių vežamos iki 2 kartų per mėnesį. Atsakingai rūšiuojant atliekas, atliekų konteinerio tikrai pakanka“, – rašoma pateiktame atsakyme.
Vis dėlto, kaip paaiškino ŠRATC, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 112 punktu, administratoriui (ŠRATC) pritarus, juridiniam asmeniui (atliekų turėtojui, kuriam suteiktas (-i) individualus (-ūs) konteineris (-iai) jo pateikto argumentuoto prašymo pagrindu gali būti suteiktas (-i) naudotis didesnės talpos, nei nustatyta, konteineris (-iai) arba didinamas konteinerių skaičius.
Juridinio asmens prašymą svarsto iš ŠRATC darbuotojų sudaryta komisija ir visi juridiniai asmenys apie priimtą sprendimą informuojami. Juridiniai asmenys taip pat informuojami, kad jeigu nesutinka su ŠRATC priimtu sprendimu, gali deleguoti įmonės atstovą į įmonės atliekų morfologinį tyrimą, kurio metu kartu su ŠRATC atstovais gali būti atliktas įmonei priskirtų konteinerių atliekų sudėties tyrimas.
Be to, anot ŠRATC, bet kuris juridinis asmuo savarankiškai gali kreiptis su prašymu būti apmokestintas ir gauti atliekų surinkimo priemonę: „Juridiniams asmenims gali atstovauti jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba bendro naudojimo objektų administratorius, tačiau turi prisiimti pilną atsakomybę ir mokėti už pastate veikiančias įmones pastovią ir kintamą rinkliavos dedamąją. Tokiu atveju suteikiamas konteineris visoms pastate veikiančioms įmonėms naudotis bendru konteineriu.“
Ne mišrias atliekas teks tvarkyti patiems
Iš kitos pusės, jeigu įmonei galima naudotis tik mažos talpos konteineriu, o šiukšlės išvežamos tik du kartus per mėnesį, galbūt būtų racionalu mažinti ir atliekų surinkimo kainas?
„Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais: pastovioji dalis apskaičiuojama pagal atliekų turėtojų grupei nustatytą apmokestinamąjį parametrą – pagal darbuotojų skaičių arba pagal plotą, o kintamoji vietinės rinkliavos dalis mokėtojams, kurie naudojasi individualiais identifikuotais (kurių duomenys įtraukti į Vietinės rinkliavos registro duomenų bazę, priskirtas konkrečiam mokėtojui) mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais, priklauso nuo naudojamų mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus, tūrio ir jų ištuštinimų skaičiaus. Vieno konteinerio ištuštinimo kaina apskaičiuojama pagal konteinerio tūrį, taikant įkainį 9,36 Eur/kub. m. Juridiniai asmenys savarankiškai turi rūpintis kaip tvarkyti ne mišrias komunalines atliekas“, – cituojamas ŠRATC‘as.
O apie susidariusią situaciją dėl laiku iš miesto centre veikiančios įmonės konteinerio neištuštintų šiukšlių gautas toks atsakymas: „Mišrių komunalinių atliekų konteineris nuo liepos 1 d. įsigaliojusių atliekų tvarkymo taisyklių pasikeitimo buvo aptarnautas liepos mėnesį 2 kartus, rugpjūčio mėnesį 1 kartą, rugsėjo mėnesį 2 kartus. Dėl Aušros al. kelio remonto darbų, Paslaugų teikėjas vieną kartą neturėjo galimybės įvažiuoti, todėl atliekų konteineris rugpjūčio mėnesį buvo ištuštintas tik vieną kartą.“
