Juodam scenarijui finansiškai pasiruošęs tik vienas iš keturių šalies gyventojų, todėl kartais jiems prireikia artimųjų ar giminaičių finansinės pagalbos. Negana to, nežinomybę bei finansines baimes daugumai kelia rudenį sparčiai pradėjęs augti koronaviruso atvejų skaičius.
Nesiruošia galimoms nelaimėms
Daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų turi vieną ar daugiau giminaičių, kurie yra tiesiogiai priklausomi nuo jų pajamų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Trys iš keturių šalies gyventojų (76 proc.) su savo artimaisiais nėra aptarę situacijos, jei vienas iš partnerių negalėtų toliau prisidėti prie bendro šeimos biudžeto.
„Pokalbiai apie galimas nelaimes šeimoje mūsų šalyje vis dar yra tabu. Daugelis gyventojų su savo partneriais ar kitais šeimos nariais nenoriai kalba apie tai, kaip reikėtų tvarkyti finansinius reikalus ištikus nelaimei“, − pastebi Pavel Ladziato, banko privačių klientų tarnybos vadovas.
Pasak jo, nors tai iš tiesų sudėtinga tema, bet jos nereikėtų vengti − maždaug kas šeštas šalies gyventojas (17 proc.) neturi nei santaupų, nei atitinkamos draudimo apsaugos gyvybei. Todėl kritinėje situacijoje toks gyventojas būtų visiškai priklausomas nuo artimųjų pagalbos.
Remiantis atlikto gyventojų tyrimo duomenimis, lietuviai yra kiek geresnėje padėtyje negu Latvijos ar Estijos gyventojai. Kaimyninėse valstybėse nuo jų finansiškai priklausančių artimų žmonių turi daugiau kaip pusė gyventojų, atitinkamai, 52 proc. latvių ir 55 proc. estų.
Be to, kaimyninių šalių gyventojai yra mažiau pasirengę dideliems sukrėtimams – nei santaupų juodai dienai, nei gyvybės draudimo apsaugos neturi 29 proc. latvių ir 24 proc. estų.
Kiek daugiau nei ketvirtadalis lietuvių (27 proc.) pripažįsta, kad likę vieni šeimoje arba užklupus lėtinei ligai, kuri neleistų toliau dirbti visu etatu, kasdienes išlaidas jie galėtų padengti tik nuo vieno iki trijų mėnesių.
„Tai rodo, kad nemaža dalis žmonių, išleidę turimas nedideles santaupas, turėtų smarkiai apriboti išlaidas ir pakeisti įprastą gyvenimo būdą, kad galėtų prisitaikyti prie naujų aplinkybių“, – pastebi P. Ladziato.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje gyvybės draudimu ir draudimu nuo traumų yra pasirūpinę 27 proc. gyventojų. Latvijoje ir Estijoje ši gyventojų dalis yra mažesnė, atitinkamai, 21 proc. ir 16 proc.
Gyventojai taip pat išskyrė tris pagrindinius veiksnius, kurie juos paskatintų apdrausti savo ar šeimos nario gyvybę, tai yra, pajamų padidėjimas (53 proc.), turimas reikšmingas kredito įsipareigojimas (25 proc.) ir padidėjusi rizika kasdieniame darbe (24 proc.).
Prisiminė pavasarį patirtą nežinomybę
Rūpintis finansinėmis atsargomis, ypač svarbu ir dabar, kai siaučia koronavirusas. Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, sako, kad rudenį sparčiai pradėjęs augti koronaviruso atvejų skaičius daugeliui sukėlė deja vu jausmą ir priminė nežinomybę bei finansines baimes, kurias atnešė pavasarį šalyje įvestas karantinas. Jei viruso nesiseks suvaldyti, tikėtina, kad bus imtasi vis griežtesnių priemonių jo plitimui apriboti. Norisi manyti, kad per karantiną išmoktos finansinės pamokos panašius netikėtumus padės mums pasitikti geriau pasiruošus. Tačiau ar visas pamokas išmokome ilgam?
Kad ir kaip klostytųsi situacija toliau, anot finansų ekspertės, būsimus pokyčius kasdieniam gyvenimui šį kartą priimsime lengviau. Kaip rodo bendrovės „PHD Lietuva“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, situaciją šalyje kovo mėnesį, kai buvo paskelbtas karantinas, 67 proc. šalies gyventojų vertino kaip sudėtingą arba labai sudėtingą. Praėjus 6 savaitėms nuo karantino pradžios, taip manančiųjų sumažėjo iki 17 proc., tuo metu 45 proc. gyventojų galvojo, kad situacija yra vidutinio sudėtingumo, o 29 proc. – kad situacija jau yra nesudėtinga.
„Tai rodo, kad šalies gyventojai gana greitai sugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusio kasdienio gyvenimo aplinkybių. Be to, ir pats virusas nepadarė tokios didelės neigiamos įtakos, kokios galbūt buvo baiminamasi iš pradžių“, – išskiria J. Cvilikienė.
Dar vienas įdomus aspektas – didesnė dalis gyventojų savo asmeninę finansinę situaciją yra linkę vertinti optimistiškiau nei šalies ekonomines perspektyvas. Beveik pusė šalies gyventojų laikosi nuomonės, kad jų finansinė situacija per artimiausius 3–6 mėn. nepasikeis, kas penktas tikisi jos pagerėjimo, o 18 proc. – pablogėjimo.
„Kadangi šalies ekonomikos perspektyvos nemaža dalimi priklauso nuo gyventojų lūkesčių, pozityvus požiūris į ateitį palankiai veikia visą šalies ūkį. Šią tendenciją atspindi ir, pagal banko duomenis, nuo vasaros pradžios nuosekliai augančios vartojimo išlaidos“, – išskiria ekonomistė.
Tebejaučia neigiamą įtaką
Kaip teigia J. Cvilikienė, reikia pabrėžti, kad pozityvus nusiteikimas dėl ateities neturėtų skatinti beatodairiško išlaidavimo. Prasidėjus karantinui, daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų teigė, kad tai turėjo neigiamos įtakos jų šeimos finansams. Praėjus trims mėnesiams nuo karantino pradžios, 38 proc. gyventojų nurodė tebejaučiantys neigiamą įtaką savo finansams.
„Tai rodo, kad nemaža dalis šalies gyventojų tokiems išbandymams finansiškai nebuvo pasiruošę. Nors pats situacijos vertinimas smarkiai pagerėjo po pusantro mėnesio nuo karantino pradžios, tačiau su finansiniais išbandymais susiduriančių žmonių skaičius sumažėjo tik nežymiai“, – pažymi instituto atstovė.
Prasidėjus karantinui, 7 iš 10 šalies gyventojų teigė, kad svarbu turėti finansinį rezervą. Tačiau realybėje santaupų juodai dienai atsidėjęs buvo tik maždaug kas penktas šalies gyventojas.
Visgi taupančiųjų šalyje padaugėjo − banko duomenys rodo, kad pirmąjį karantino mėnesį aktyviai taupančių gyventojų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus.
Karantino laikotarpis kai kam suteikė ir naujų galimybių – daugiau nei 20 proc. gyventojų karantino laikotarpį išnaudojo asmeniniam tobulėjimui ir savišvietai. Džiaugsmas dėl asmeninio augimo nuo krizės neapsaugos, turbūt pasakysite.
„Bet čia reikėtų patikslinti: atnaujinę turimus ar įgiję naujų įgūdžių galbūt paklosite pamatus palankiems karjeros pokyčiams, sustiprinsite savo profesinę poziciją ar praversite duris į naujas sritis“, – akcentuoja J. Cvilikienė.
Jei per karantiną atsiranda daugiau laisvo laiko ir sumažėja laisvalaikio praleidimo pasirinkimų, kai kelionės ar susitikimai su draugais buvo apriboti, anot ekonomistės, reikėtų stengtis išnaudoti jį produktyviai. Todėl net dirbant iš namų naudinga susiplanuoti dieną ir numatyti vieną ar kitą valandą asmeniniam tobulėjimui.
Skatina riboti išlaidas
Kiekvienas sukrėtimas ar neigiama patirtis mus visuomet priverčia pagalvoti, kad nuo šiol elgsimės geriau. Šiuo atveju – daugiau taupysime, geriau planuosime savo finansus ir leisime pinigus protingiau. Kaip sako instituto vadovė, jei visas pamokas būtume linkę besąlygiškai įsisavinti, jau šiandien nemaža dalis namų ūkių turėtų pastebimai daugiau santaupų nei prieš pandemiją ir naujų neapibrėžtumo laikų lauktų ramiau.
Vis dėlto, kaip rodo banko duomenys, nors taupančiųjų gyventojų yra daugiau nei prieš karantiną, pirmąjį karantino mėnesį smarkiai išaugęs taupančiųjų skaičius vėliau krito.
Tai, kad karantino metu išmoktos pamokos ne visiems išliks ilgam, rodo ir gyventojų apklausa. Penktadalis gyventojų per karantiną nurodė, kad ketina riboti išlaidas ir taupyti, tačiau kad toks elgesys bus būdingas po 3–6 mėn., jau manė tik 15 proc. gyventojų, o šiuos įpročius išlaikyti po metų tikėjosi vos 7 proc.
„Visgi tai yra universalios finansinės pamokos, kurias įsiminti reikėtų nepaisant pandemijų ir krizių. Gyvenime asmeniniai finansiniai netikėtumai taip pat gali sukelti nemažų problemų, o tuomet finansinė pagalvė ar įprotis kruopščiai planuoti finansus būna aukso vertės“, – pataria J. Cvilikienė.
P. Ladziato: „Pokalbiai apie galimas nelaimes šeimoje mūsų šalyje vis dar yra tabu.“
„Swedbank“ nuotr.
