Šiais laikais Lietuvoje pragyventi už minimalią algą įmanoma, bet toks gyvenimas kelia stresą, kenkia tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Galbūt todėl kasmet atsiranda naujų pasiūlymų ją didinti, tik bėda ta, kad Vyriausybė, profsąjungos ir darbdaviai šiuo klausimu ne visada sutaria.

Viskas nėra taip paprasta
„Nuo algos iki algos, o kartais nuo skolos iki skolos“, – taip bandymą išgyventi iš minimalios algos įvardija vieniša darželinuko mama.

Moteris už visą darbo dieną vienoje maitinimo įstaigoje gauna 380 eurų į rankas. Ji neslepia, kad uždirbant tik tiek, gyvenimas nėra rožėmis klotas.

„Žinote, kai skaičiuoji kiekvieną centą ir jį išleidi tinkamai, kažkaip išgyveni, bet kai sunegaluoju aš ar mano sūnus, tenka bristi į skolas ir išleisti daugiau nei uždirbi per mėnesį“, – guodžiasi šiaulietė.

Iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, kad nėra čia dėl ko skųstis. Jeigu mažai uždirbi – ieškok geriau apmokamo darbo, bet pašnekovė sako, kad viskas ne taip paprasta.

„Visur siūlo minimalią algą, reikia dirbti slenkančiu grafiku ir pan., o kai turi vaiką, tai nelabai gali priimti bet kokį pasiūlymą, nes jį turi kažkas prižiūrėti, o jei nėra kam, tada turi kažkam mokėti“, – sako Šiaulių miesto gyventoja.

Tenka ilgai diskutuoti
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikina, kad tai yra rimta problema, kurią būtina spręsti. Profsąjungos skaičiuoja, kad siekiant bent šiek tiek palengvinti mažas pajamas gaunančių šeimų finansinę padėtį, minimali mėnesio alga kitais metais turėtų siekti 663 eurus, neatskaičius mokesčių.

Tuo tarpu Vyriausybės nuomone, vadovaujantis tokiais pačiais principais, kai minimali alga buvo nustatyta pernai, 2021 m. minimali alga galėtų būti 643 eurai.

„Mes skaičiuojame nuosekliai pagal formulę. Jeigu Vyriausybė mato kitus skaičius, žino kitus argumentus ir gali pagrįsti savo poziciją, ji laisva tą padaryti, tik kol kas mes to pagrindimo negirdėjome ir nematėme. Aišku, galutinį sprendimą priima Premjeras, tai jam ir reikėtų pagrįsti, kodėl yra vienas, o ne kitas skaičius“, – siūlomų sumų skirtumą komentuoja I. Ruginienė.

Bet kokiu atveju, anot jos, minimalią algą vis tiek reikia didinti, nes žmonės to labai laukia: „Reikia didinti, nes ko vertos vien Vyriausybės ekonominės prognozės. Jeigu iš tiesų yra tokia bloga padėtis, kodėl mums meluojama, nes šiai dienai visos ekonominės prognozės yra tik teigiamos ir kalbama apie tai, kad mes jau baigiame išeiti iš krizės. Jeigu yra pristatoma tokia padėtis, tai visos prielaidos yra didinti minimalią algą.“

Pašnekovė patikino, kad profsąjungos darys viską, kad tik pasiektų šį tikslą: „Jeigu Vyriausybė ir toliau siūlys atidėti šį klausimą arba nepriims sprendimo, tai akivaizdžiai pažeis Darbo kodeksą ir tai bus spjūvis visiems darbuotojams į veidą.“

Siūlo ieškoti balanso
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sutinka, kad kalbant apie kitus metus, minimalią algą reikėtų padidinti, nes priešingu atveju gali kilti kitų problemų.

„Matome, kad minimalios algos padidinimas nuo šių metų pradžios iš dalies apsaugo mažesnes pajamas gaunančius gyventojus nuo pajamų nelygybės padidėjimo. Per karantiną matėme, kad labiau smuko mažesnes pajamas gaunančių asmenų pajamos arba jie apskritai neteko pajamų, ypač dirbantys apgyvendinimo, maitinimo srityse, o tie, kurie turėjo stabilesnes ir didesnes pajamas, tai dažnai jų pajamos nesikeitė, todėl aš manau, kad minimalią algą reikėtų kelti“, – komentuoja T. Povilauskas.

O kiek didinti, čia anot jo, jau kitas klausimas, į kurį reikėtų žiūrėti atsargiai ir ieškoti balanso: „Manau, tas balansas ir susideda ties 5 proc. Aišku, darbdaviai norėtų, kad minimalios algos iš viso nereikėtų didinti, o darbuotojų atstovai norėtų, jog ji būtų padidinta iki 10 proc., tai susitarimas ties 5 proc. būtų labai logiškas, juo labiau kai Finansų ministerija prognozuoja, kad kitąmet vidutinė mėnesio alga augs daugiau nei 3 proc., tai normalus kėlimas ir būtų nuo 3 iki 6 proc., t. y. nuo 20 iki 40 eurų.“

Ragina atsižvelgti į infliaciją
Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos pirmininko Henriko Rackevičiaus teigimu, priimant tokius sprendimus reikėtų atsižvelgti į tai, kokia yra valstybės infliacija: „Jeigu infliacija yra, gal ir reikia kažkokiu procentu didinti“. Vis dėlto pašnekovas pripažįsta, kad darbdaviai labiau linkę daugiau mokėti aukštos, o ne žemos kvalifikacijos darbuotojams
„Visą atlyginimų dydį reguliuoja paklausa. Jeigu reikiamų specialistų trūksta, tai jiems visada didinamas atlyginimas, jeigu jų netrūksta, tai nėra ir ko didinti. Dažniausiai atlyginimai didinami kvalifikuotam darbui, o nekvalifikuotam darbui atlyginimai didinami mažiausiai“, – aiškina H. Rackevičius.

Labiau vertina kvalifikuotus specialistus
Pastarąjį pašnekovo teiginį patvirtina ir tyrimų bendrovės „Baltic Salary Survey“ atliktas Baltijos šalių darbo rinkos tyrimas. Apklausa rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, mėnesinis bazinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet kilo 70 proc. dirbančių šalies gyventojų. Tiesa, pranešime spaudai rašoma, kad augimas bene perpus mažesnis nei pernai ir nesiekė ekspertų prognozuotos 5 procentų ribos.

Geriausius darbo užmokesčio augimo rodiklius, siekiančius apie 5 proc., išlaikė informacinių technologijų, pardavimų, finansų sektoriai, prasčiausiai sekėsi paslaugų sektoriui – čia atlygis krito vidutiniškai 3,2 procento.

Šiemet savanoriška darbuotojų kaita sumažėjo 2 proc. ir šiuo metu siekia 14,2 procento. O štai atleidimų kiekis augo 0,4 proc. ir dabar siekia 5 procentus.

Tyrimo duomenimis, 17 proc. organizacijų atleido dalį savo darbuotojų, 7 proc. pasinaudojo proga optimizuoti darbuotojų skaičių.

Siekdamos sumažinti darbuotojų trūkumą, kompanijos ir toliau, kaip įprasta, skiria resursų mokymams ir perkvalifikavimui, perskirsto pareigas.

31 proc. kompanijų karantino metu atsisakė papildomų naudų – užkandžių darbo vietoje, renginių. Kai kuriose kompanijose atsisakyta visų papildomų naudų.

10 proc. kompanijų papildomų naudų spektrą išplėtė ir darbuotojams siūlė psichologo pagalbą, nemokamus testus nuo koronaviruso, draudimą. Taip pat rengė mokymus visai šeimai ir, žinoma, didino nuotolinio darbo galimybes.

Populiariausios papildomos naudos ir šiemet išlieka tos pačios – mobilaus įrenginio ir ryšio sąskaitos padengimas, pramoginiai renginiai, profesinių renginių, kursų ir seminarų išlaidų padengimas.

Nors atlyginimai augo mažiau ir buvo karpomi dažniau, lietuviai ateitį vertina optimistiškai. Atlygį savo darbuotojams didinti kitąmet planuoja net 91 proc. darbdavių Lietuvoje.

Prognozuojama, kad kitąmet bazinio atlygio pokytis bus dar žemesnis nei šiemet ir sieks 4,1 procento.

Į viršų