Moterys vis dar uždirba mažiau nei vyrai. Negana to, darbo užmokesčio atotrūkis ilgainiui perauga į savotišką „baudą“, kurią moteris turi mokėti nepritekliumi senatvėje už visą grandinę komponentų, lydėjusių ją per visą gyvenimo ciklą.

Pernelyg išnaudoja
„Nepaisant Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymuose įtvirtintos nuostatos, kad vienodas atlygis turi būti mokamas už vienodą ar vienodos vertės darbą, moteris vis tiek uždirba mažiau nei vyrai“, – vykusioje nacionalinėje konferencijoje „Verti po lygiai“ kalbėjo dr. Eglė Krinickienė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Lyčių ekonomikos laboratorijos vedėja.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo 15 proc. Praėjusiais metais šis rodiklis siekė apie 12 proc., kai tuo tarpu ES vidurkis buvo 16 proc. Didžiausias atlyginimų atotrūkis pastebimas finansinėje ir draudimo, informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse, mažiausias – transporto saugojimo srityje.

Moterų užimtumas Lietuvoje ir ES visada yra šiek tiek žemesnis nei vyrų, tačiau 2017 m. moterų užimtumas nuo vyrų atsiliko vos per vieną procentinį punktą. Tai reiškia, kad moterys patiria dvigubą krūvį: yra aktyvios rūpybos ekonomikoje (vaikų, senelių, negalią turinčių asmenų priežiūra, maisto gaminimas, namų ruoša), o darbo rinkoje dirba „petys į petį“ su vyrais.

„Moterų užimtumas Lietuvoje 2017 m. 9 proc. viršijo ES vidurkį. Vadinasi, moterys Lietuvoje labai užimtos. Lietuva tarsi lyderė, kurioje moterų ir vyrų atotrūkis yra vos 1 proc. Kyla retorinis klausimas, ar mums dėl to reikia džiaugtis, ar kaip tik sunerimti. Kadangi moterys patiria didžiulį krūvį tiek namuose, tiek darbo rinkoje, kyla abejonė, ar moterys Lietuvoje nėra pernelyg išnaudojamas darbo išteklius“, – svarstė E. Krinickienė.

Senatvėje dažniau skursta
Anot jos, lyčių nelygybė Lietuvos darbo rinkoje išryškėjo ne tik užimtumo, bet ir nedarbo srityje. Pastebėta, kad moterims, įgijusioms aukštąjį išsilavinimą, sunkiau įsidarbinti nei vyrams. Be to, norėdamos užimti aukštesnes pareigas jos turi įdėti dvigubai daugiau pastangų.

Dar vienas įdomus faktas, kad vyriškomis laikomos darbo sritys (kasyba ir karjerų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba; statyba ir pan.) yra geriau apmokamos nei moteriškos (žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas; švietimas; apgyvendino ir maitinimo paslaugos ir pan.)

Toks atlyginimų atotrūkis turi neigiamos įtakos ir būsimai pensijai. Moterų ir vyrų pensijų atotrūkis ES yra 36 proc., o Lietuvoje – 16 proc.

„Palyginti su ekonomiškai stipriomis ES valstybėmis, lietuvių vyrų ir moterų pensijų atotrūkis gal yra sąlyginai nereikšmingas, bet reikia turėti omenyje, kad pas mus pensijos apskritai yra labai nedidelės. Jeigu moteris gauna 288 eurus per mėnesį, tai net ir 59 eurų skirtumas, palyginti su vyrų pensijomis, yra iš tiesų reikšmingas“, – komentavo E. Krinickienė.

Čia susiduriama su dar viena pasekme. Sulaukusios 75 m. moterys skursta labiau nei vyrai. Jeigu Lietuvoje moterų virš 75 m. skurdo lygis siekia 53 proc. tai tokio paties amžiaus vyrų – 27 proc.

Patiria diskriminaciją
Tai dar ne pačios blogiausios naujienos. Prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė MRU Gyvenimo kokybės laboratorijos vadovė sakė, kad pagal naujausią Europos lyčių lygybės instituto paskelbtą lyčių lygybės indeksą, Lietuva į progresą juda sraigės greičiu. Lietuva laikoma vienintele šalimi, kuri nepadarė jokios pažangos lyčių lygybės srityje nuo 2005 m.

Vis dėlto atlikus moterų, vyrų ir darbdavių apklausą paaiškėjo, kad tam tikrų pokyčių visgi esama.

„Tyrimo rezultatai mus iš tiesų nustebino, pajutome, kaip pasikeitė požiūris į lyčių lygybę per 25 metus. Svarbiausias pasiekimas, kad pasikeitė lyčių lygybės stereotipai. Jeigu anksčiau pas mus vyrai, vyresnio amžiaus žmonės į šią problemą žiūrėdavo su šypsenėle, tai dabar nieko panašaus, visi priima šią problemą labai natūraliai“, – akcentavo O. G. Rakauskienė.

Anot jos, nauja karta į lyčių lygybę žvelgia kaip į normalų reiškinį. Jaunos šeimos, vaikinai ir merginos domisi šiais klausimais ir jiems nekyla jokių abejonių dėl lyčių lygybės.

Keičiasi ir darbdavių požiūris į moterį darbuotoją. Darbdaviai labiau vertina moterų darbo potencialą, jų išsilavinimą ir profesines savybes, tačiau vis dar egzistuoja diskriminacija pagal amžių.

„Labiausiai diskriminuojamos priešpensinio ir pensinio amžiaus moterys. Dažnai pas mus 45 metų moteris, jeigu ji praranda darbą, sunkiai susiranda – kitą. Ši problema dažnai suvokiama kaip savaime suprantama, esą sulaukus pensinio amžiaus, pajamos ir turi mažėti. Mūsų pozicija yra visai kita. Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių profesinis potencialas yra didžiulis neišnaudotas šalies ekonomikos resursas, ypač kasmet didėjančios emigracijos iš šalies srautų kontekste ir tikslinga jį efektyviai panaudoti“, – esminę problemą atskleidė O. G. Rakauskienė.

Tai siejasi ir su kita, vidurio amžiaus krizės problema, kuri tampa viena iš aktualiausių nūdienos iššūkių. Vidutinio amžiaus moterys neretai pradeda nuverti save ir savo pasiekimus karjeroje, padažnėja konfliktai su kolegomis, šeimos nariais, atsiranda nerimas dėl sveikatos. Galiausiai vėlesni išgyvenimai dėl būsimos pensijos, paskatina priešpensinę krizę.

Mokslininkės teigimu, lyginant pajamų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes su vyrais, galima daryti išvadą, kad vyrai ilgiau išsilaiko Lietuvos darbo rinkoje ir jų pajamų lygis yra aukštesnis nei moterų.

„Ištikus vidurio amžiaus krizei, moterys yra išstumiamos iš profesijos, nors turi sukaupusios patirtį, žinių, vaikai jau užauginti ir jos galėtų pasitarnauti ekonomikos labui. Manau, ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, pasaulyje keičiantis senatvės suvokimui, mūsų vyresnio amžiaus moterų potencialas nėra tinkamai išnaudojamas“, – pabrėžė O. G. Rakauskienė.

Svarbu žinoti savo teises
Tad, ką daryti, kad moterys ir vyrai gautų po lygiai? MRU mokslininkės, remdamosi tyrimo rezultatais, valstybės institucijoms, darbuotojams ir darbdaviams parengė praktinius vadovus, kaip išvengti darbo užmokesčio skirtumų tarp moterų ir vyrų.

Darbuotojams renkantis profesiją patariama vadovautis savo kompetencijomis, gelbėjimais, savybėmis, talentais bei neatmesti patraukios profesijos vien tik dėl stereotipinio jos vyriškumo ar moteriškumo.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad vadinamosiose moteriškose srityse, pavyzdžiui, sveikatos priežiūroje, socialiniame darbe, švietime, apgyvendinimo, maitinimo, kultūros ar pramogų srityse atlyginimai įprastai yra mažesni nei stereotipiškai vyriškose. Vyriškomis sritimis laikomos statyba, pramonė, gamyba, nekilnojamojo turto operacijos ir panašiai. Mažesnis darbo užmokestis ateityje lemia ir mažesnes pensijas.

Svarbu žinoti, kad priimant į darbą, darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas moterims ir vyrams, įskaitant būsimą atlyginimą. Taip pat jis turi užtikrinti, kad siekiantis įsidarbinti asmuo nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo. Bet kurie klausimai, nesusiję su būsimo darbo funkcijomis, gali būti pripažinti diskriminaciniais.

Atrankos į darbą procese susidūrus su moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimais, galima kreiptis konsultacijos į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą arba pateikti skundą.

Darbdaviai gali daug ką pakeisti
Mokslininkių teigimu, darbdaviai, siekiantys užkirsti kelią vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio susiformavimui arba jį sušvelninti, visų pirma turėtų įvertinti padėtį savo įmonėje. Tam galima pasitelkti internetinę laisvai prieinamą LOGIB savikontrolės priemonę. Jeigu atotrūkis egzistuoja – nustatyti to priežastis.

Taip pat darbdaviams rekomenduojama numatyti konkrečias priemones, kaip bus šalinamos  nepagrįstos, diskriminacinės moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų priežastys, bei nustatyti konkrečius įgyvendinimo terminus, įvykdymo rodiklius, paskirti už šių priemonių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Svarbus aspektas – ir darbo užmokesčio sistemos skaidrumo didinimas. Patariama periodiškai viešinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumą procentine išraiška pagal darbuotojų kategorijas ir užimamas pareigas, identifikuoti ir viešinti vienodos vertės darbą atliekančių moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus procentine išraiška.

Priimant į darbą primenama taikyti nediskriminacinius, nešališkus atrankos kriterijus, vengti subjektyvaus požiūrio, kad vadinamuosius moteriškus ar vyriškus darbus tinkamai gali atlikti tik tam tikros lyties asmuo. Vertinant darbuotojų veiklą, patariama taikyti objektyvius kriterijus, sudaryti vienodas galimybes siekti karjeros, būti perkeltam į aukštesnes pareigas bei vengti stereotipinio požiūrio, kad vadovų pareigoms labiau tinka vyrai.

Užtikrinant vienodas sąlygas moterims ir vyrams derinti šeimą bei darbą darbdaviams patariama suteikti galimybę darbuotojams pasinaudoti visais Darbo kodekso pliusais: dirbti lanksčiomis valandomis, nuotoliniu būdu, suteikti mamadienius, tėvadienius. Pasak mokslininkų, šios priemonės padeda sukurti gerą mikroklimatą, suteikia darbuotojams motyvacijos siekti geresnių rezultatų.

Patarimuose taip pat akcentuojama, kad darbdaviai turi užtikrinti, jog nei lytis, nei amžius nebūtų atleidimo iš darbo pagrindas. Dėl darbuotojo atleidimo turėtų būti sprendžiama pagal veiklos rezultatus, metinius vertinimus, indėlį į įmonės veiklą, kompetencijas, profesionalumą, darbo kokybę.