Grybų karštligė tęsiasi, socialiniuose tinkluose mirga nuotraukos su pilnomis bagažinėmis miško gėrybių. Vieni didžiuojasi renką tik baravykus, kiti prašo bendraminčių atpažinti kokią nors mėlynuojančią keistenybę. Šiaulietė Stefa šiemet grybauti nebeina: pasilenkus galva svaigsta, kairę koją ir ranką dar sunkiai nuvaldo po persirgto erkinio encefalito. Į vyro įspėjimus pernai tik ranka numojo, o paskui reanimacijoje mirtimi vadavosi. Jei ne tie grybai, gal sveika būtų buvusi, o dabar už išsaugotą gyvybę yra amžina medikų skolininkė. O Stefos brolis pernai apsinuodijo grybais. Irgi sirgo smarkiai. Gal neprimatydamas netikusių prisirinko ar ne taip išvirė, ar ne tuo užsigėrė...
Pavojingi ne tik nuodingieji
Apie pagalbą apsinuodijus grybais papasakojo Šiaulių visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Diana Gedminienė. Pasak jos, sveikatos problemų gali sukelti tiek valgomi, tiek nuodingi grybai. Pirmuoju atveju negalavimai yra susiję su virškinimo sutrikimais, kadangi grybai yra sunkiai virškinamas maistas. Turintys jautresnę virškinimo sistemą, gali skųstis sunkumu skrandyje, skausmu epigastriume, pykinimu, vėmimu ir viduriavimu. Tačiau šie simptomai, per keletą valandų po grybų valgymo atsiradę, neretai praeina savaime per 2-4 valandas.
Iš Lietuvoje žinomų apie 400 rūšių grybų nuodingų yra 40. Dažniausiai apsinuodijama prisirinkus mažai žinomų grybų, nuodingą grybą supainiojus su valgomuoju. Problemų gali kilti ir pasivaišinus netinkamai paruoštais, pasenusiais grybais. Tyrimai rodo, kad neretai apsinuodijama vyresnio amžiaus, turinčių regos sutrikimų asmenų rinktais grybais.
Reikėtų sunerimti
Medikų pagalbos reikia, jei po kelių valandų ar net kitą dieną po to, kai buvo valgyta grybų, atsirado pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai. Tai pirmieji ir dažniausi apsinuodijimo nuodingais grybais požymiai. Nors tokie pat negalavimai gali atsirasti tiesiog persivalgius ar prisivalgius ne nuodingų, bet nevalgomų grybų, vadinamų šungrybiais, tačiau kiekvienas apsinuodijimas grybais turi būti vertinamas kaip potencialiai pavojingas gyvybei.
Apsinuodijimo grybais komplikacijų galima išvengti, jei pacientas laiku kreipiasi profesionalios pagalbos. Sudėtinga atskirti gyvybei grėsmingą apsinuodijimą grybais nuo paprasčiausio gastrito ar apsinuodijimo maistu. Gaila, tačiau dėl tokios apgaulingos apsinuodijimo eigos dažnai į medikus kreipiamasi pavėluotai. Nemanykite, kad grybais apsinuodyti turi visi jų valgiusieji. Galbūt patiekale buvo tik vienas nuodingas grybas, kuris pakliuvo tik vienam valgiusiajam.
Apsinuodijimo požymiai gali atsirasti skirtingu metu, nes juos galėjo sukelti skirtingų rūšių grybai
Kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas.
Kaip padėti?
Pirmąją pagalbą namuose galima suteikti tik pirmosiomis valandomis, o apsinuodijimo simptomai dažniausiai atsiranda tik kitą dieną. Per pirmąją valandą po apsinuodijimo galima plauti skrandį. Galima skirti aktyvintosios anglies (po 0,5 – 1g kilogramui kūno svorio, pvz. suaugusiam žmogui, sveriančiam 70 kg reikalinga duoti 35–70 g aktyvintosios anglies), tačiau dėl gausaus vėmimo dažnai to padaryti nepavyksta.
„Geriausia prasidėjus tipiškiems negalavimams laiko namie negaišti, tai gali kainuoti gyvybę. – įspėja D. Gedminienė. – Įtarę apsinuodijimą grybais geriau nebandykite gydytis patys, skubiai pasikonsultuokite su visą parą dirbančiais Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais tel. 8 5 236 205. Budintis gydytojas klinikinis toksikologas patars, ką daryti, kokių priemonių imtis. ar reikia kreiptis į gydymo įstaigą.“
Erkės vis dar aktyvios
Medikai įspėja, kad nuolat šiltėjant klimatui ilgėja ir erkių sezonas, kuris tęsiasi nuo kovo iki spalio. Šiemet Lietuvoje nuo erkinio encefalito jau mirė trys asmenys Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse. Ligoniai priklausė 65–74 ir 45–54 metų amžiaus grupėms. Pernai per visus metus buvo užregistruoti šeši mirties atvejai. Didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, kurie daug laiko praleidžia gamtoje: miškininkai, medžiotojai, lauko darbininkai, žemdirbiai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai), kariai, uogautojai, grybautojai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumo erkių platinamomis ligomis Lietuvoje kreivė sparčiai stiebiasi viršun, erkių platinamų ligų atvejų šiemet nustatyta daugiau ir prognozuojama, kad skaičius turėtų tik didėti. Per pirmąjį šių metų pusmetį visoje šalyje užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu, o tai beveik trečdaliu daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (99 atvejai). Taip pat stebimas ir Laimo ligos atvejų didėjimas – per šių metų pirmą ketvirtį užregistruoti 166 susirgimai Laimo liga, tai 66 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (pernai 100 atvejų). Tad apsaugos priemonėmis reikėtų pasirūpinti iš anksto.
Pasak Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytojos Eugenijos Kukaitienės, šį grybavimo sezoną stoties medikai su erkių įsisiurbimais nesusidūrė. Gal žmonės patys išmoko erkę išsitraukti, gal atidžiau saugosi. Stoties darbuotojai skiepijami darbdavio lėšomis nuo gripo, erkinio encefalito ir hepatito. Nepigu, bet žmogaus sveikata brangesnė. Rizika užsikrėsti suteikiant pagalbą didelė, ypač hepatitu ar gripu. O ir erkės pavojingos, nes kartais tenka paciento miške ieškoti, iš krūmynų ištraukti.
Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti jau nuo vienų metų. Tačiau nuo Laimo ligos vakcinos nėra – tai reiškia, kad būtina taikyti ir kitas apsaugos priemones, nes niekada nėra aišku, kurį užkratą nešiojanti erkė gali įsisiurbti.
Norint apsisaugoti, pirmiausia reikalinga tinkama apranga. Nors erkė gali užropoti ant kūno ir nuosavame kieme, daugiausiai jų aptinkama miškingose vietose, kur auga aukšta žolė. Keliaujant į tokias vietas patartina rengtis kuo šviesesnius ir visą kūną dengiančius drabužius, kad erkės būtų labiau pastebimos, taip pat pridengti galvą. Grįžus namo rekomenduojama atidžiai save apžiūrėti prieš veidrodį ir įsitikinti, kad ant kūno nėra ropojančių ar įsisiurbusių erkių. Sumažinti parazito įsisiurbimo riziką įmanoma ir naudojant specialius juos atbaidančius repelentus bei apyrankes.
Repelentais tepamos, purškiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos) bei gamtoje dėvimi drabužiai. Grįžus iš gamtos (miško), kūną būtina gerai apžiūrėti, vilkėtus drabužius pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės greitai žūsta).
Liga pavojinga
Erkinis encefalitas – sunki gamtinė židininė virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Užsikrėtusiai erkei siurbiant kraują virusas patenka į žmogaus organizmą ir jį užkrečia. Galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ar karvių pieną. Tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70ºC temperatūrai – per 5 minutes.
Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka vidutiniškai 7–14 dienų, bet gali užsitęsti iki mėnesio. Pradžioje liga pasireiškia karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silpnumu. Vėliau vystosi meningitas, meningoencefalitas (stiprus galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas, sprando raumenų sąstingis). Ligai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Mirštamumas siekia 0,5–4 proc.
Grybai skanu, maistinga, juos rinkti smagu. Bet jeigu nepasirūpinome laiku pasiskiepyti, gal geriau likti namuose?
