Lietuvoje pragyventi vien tik iš studijų stipendijos – neįmanoma. Studentai, kuriems negali padėti tėvai, yra priversti dirbti. Tad kol vieni darbą derina su mokslais, kiti – visą dėmesį skiria studijoms.
Sukasi, kaip išmano
„Jeigu nori patenkinti bent minimalius gyvenimo poreikius – susimokėti už būstą, maistą, viešojo transporto bilietus – studijų metu esi priverstas dirbti“, – sako trečiakursė Gintarė.
Panorėjusi būti mažiau priklausoma nuo tėvų, mergina dar tebestudijuodama pirmame kurse įsidarbino vienoje įmonėje ne visu etatu ir dabar dėl to nė kiek nesigaili.
„Dirbdama ir mokydamasi ne tik užsidirbau, bet ir įgijau praktinės patirties bei tam tikrų gebėjimų“, – privalumus vardija studentė.
Tiesa, taip mąsto ne visi. Antrakursis Kornelijus įsitikinės, kad dirbdamas studentas negali skirti pakankamai laiko bei dėmesio mokslams ir dėl to nukenčia jo studijų kokybė.
„Norintis ir galintis mokytis studentas tai ir turėtų daryti, o ne studijų metu dirbti prekybos centro kasoje“, – teigia pašnekovas.
Jo nuomone, nieko blogo, kai besimokančiam jaunimui pagrindiniu pajamų šaltiniu tampa tėvai: „Įvairūs tyrimai rodo, kad tėvai, investavę į savo vaikus, padidina galimybę jiems rasti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir kartu daugiau užsidirbti, todėl aš tikrai nesigėdiju priimti tėvų paramos.“
Neapsieina be tėvų paramos
Tai, kad savarankiškas gyvenimas tapus studentu iš tiesų nėra jau toks savarankiškas, rodo ir „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad net du trečdaliai (63 proc.) atskirai nuo tėvų gyvenančių studentų susiduria su pinigų trūkumu. Per dvejus metus tokių studentų dalis išaugo 6 proc. Pagrindiniais studentų pajamų šaltiniais išlieka tėvų ir artimųjų teikiama finansinė parama, daugiau nei pusė studentų renkasi dirbti.
„Vidutinės Lietuvos studentų disponuojamos pajamos šiuo metu siekia 428 Eur, tai yra, 18 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Visgi dėl išaugusių išlaidų didelė studentų dalis ir toliau gyvena finansinėje įtampoje, neretai pristinga pinigų mėnesio pabaigoje. Norėdami subalansuoti savo finansus, studentai mažina vartojimą, naudoja santaupas arba kreipiasi pagalbos į tėvus“, – tyrimo rezultatus pranešime spaudai komentuoja banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tyrimo rezultatų duomenimis, tėvų, globėjų ar giminaičių suteikiama finansinė parama išlieka pagrindiniu studentų pajamų šaltiniu – jos sulaukia 7 iš 10 studentų.
„Ši finansinė pagalba ypač svarbi jauniausiems, 18-21 m. amžiaus bakalaurams, kurie visą dėmesį siekia skirti studijoms. Tuo tarpu vyresniuose kursuose vis daugiau jaunuolių imasi derinti studijas su darbu. Penktadalis studentų nurodo dirbantys pilnu etatu, ketvirtadalis bent dalį etato, dar 15 proc. – nereguliariai“, – sako J. Cvilikienė.
Ima ir valstybės remiamas paskolas
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad net 9 iš 10 studentų taip pat sulaukia papildomos nefinansinės paramos iš artimųjų. Pavyzdžiui, tėvai duoda maisto produktų, sumoka už degalus automobiliui, suteikia namų apyvokos reikmenų ar pan.
„Pusei studentų ši nefinansinė parama leidžia sumažinti savo kasmėnesines išlaidas nuo 20 iki 50 proc., o kas penktam studentui – net perpus ar dar daugiau. Be to, tėvų parama labai svarbi ir į mokamas studijas įstojusiems studentams. Kone trečdalis jų nurodo, kad studijų mokestį bent iš dalies padengia tėvai“, − komentuoja J. Cvilikienė.
Ji taip pat pastebi, kad nežymiai – nuo 8 iki 11 proc. padaugėjo studentų, kurie studijų laikotarpiui yra pasiėmę valstybės remiamas paskolas.
„Gera tendencija ta, kad per dvejus metus sumažėjo studentų, kurie ima paskolas tam, kad įsigytų norimą daiktą ar padengtų gyvenimo išlaidas, ir beveik 4 kartais išaugo tokių, kurie ima paskolą studijoms finansuotis. Jaunuoliai supranta, kad mokslai yra prasminga investicija į savo ateitį“, – sako instituto vadovė.
Patiria nemažų išlaidų
Kaip rodo tyrimas, per dvejus metus išaugo ne tik studentų disponuojamos pajamos, bet ir jų patiriamos išlaidos – vertinant studentų išlaidų kategorijas, jos išaugo apie 20 procentų. Dauguma studentų nurodo kas mėnesį išleidžiantys iki 500 Eur.
„Didžiausią pajamų dalį studentai skiria maistui ir nealkoholiniams gėrimams – vidutiniškai tam išleidžia apie 125 Eur/mėn. arba 14 Eur daugiau nei prieš dvejus metus. Reikšmingą dalį studento biudžeto atsiriekia ir išlaidos būstui, jo nuomai ar priežiūrai – 101 Eur/mėn. (+19 Eur). Tuo tarpu laisvalaikio pramogoms, renginiams, knygoms, alkoholiniams gėrimams ar tabako gaminiams kas mėnesį studentai nurodo skiriantys vidutiniškai po 44 eurus (+4,5 Eur)“, − studentų išlaidas komentuoja J. Cvilikienė.
Pasak finansų ekspertės, įdomu tai, kad savarankišką gyvenimą pradėję studentai labiausiai nustemba dėl didesnių nei įsivaizdavo išlaidų maistui. Joms reikalingas lėšų kiekis būna netikėtas kas antram atskirai nuo tėvų pradėjusiam gyventi jaunuoliui. Daugiau nei planavo pinigų tenka skirti ir komunalinėms paslaugoms bei būsto nuomai.
„Akivaizdu, kad kol gyvename su tėvais, sunku realiai įvertinti visų išlaidų dydį. Be to, daliai iš mažesnių miestelių atvykstančių studijuoti jaunuolių tenka savo pinigine patirti, kad didmiesčiuose pragyvenimas yra daug brangesnis nei regionuose“, – teigia J. Cvilikienė.
Bando išsiugdyti gebėjimą planuoti
Ekonomistė pastebi, kad nors finansinių iššūkių jaunimui netrūksta, yra ir džiuginančių pokyčių.
„Matome, kad jaunimo gebėjimas planuoti ir valdyti finansus gerėja. Nepaisant to, kad 7 iš 10 studentų pasitaiko, kad pinigai baigiasi nesulaukus mėnesio pabaigos, tokie atvejai tampa retesni. Be to, daugėja studentų, kurie taupo, naudojasi biudžeto planavimo ir valdymo įrankiais“, – aiškina J. Cvilikienė.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, pinigų ateičiai atsideda beveik 80 proc. studentų. Maždaug kas antras studentas tai daro nereguliariai, o kas trečias – kiekvieną mėnesį.
„Taupančiųjų reguliariai skaičius didėja, ypač tarp dirbančių studentų. Net 40 proc. jų atsideda lėšų kiekvieną mėnesį ir tai yra net 66 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Reguliarus kaupimas yra labai svarbus norint sukaupti didesnę sumą pinigų finansiniam rezervui ar planuojant didesnės vertės pirkinį“, – teigia J. Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, didžioji dalis – 63 proc. – studentų savo pajamas ir išlaidas seka mintyse, intuityviai jaučia savo finansinę būklę. Tačiau daugėja tokių, kurie finansų valdymui naudoja skaitmeninius įrankius – 18 proc. pajamas ir išlaidas fiksuoja kompiuteryje ar telefone, 12 proc. naudojasi biudžeto planavimo įrankiu interneto banke, dar 7 proc. naudoja kitus planavimo įrankius ar sistemas internete.
J. Cvilikienė sako, kad savarankiškas gyvenimas tapus studentu iš tiesų nėra jau toks savarankiškas.
„Swedbank“ nuotr.
