Bijodami užsikrėsti koronavirusu šiauliečiai tapo atsargesni ir ėmė rečiau lankytis viešose vietose. Nepaisant to, koronovirusas tikrai nepradangino noro skaityti knygų. Išsamiau apie tai „Šiaulių naujienoms“ pasakoja Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Kultūros vadybininkė ryšiams su visuomene Jurgita Januševičiūtė-Taralė.

– Kiek skaitytojų sulaukėte šią vasarą?
– Šią vasarą skaitytojų bendrai visuose bibliotekos padaliniuose apsilankė per 4 tūkstančius. Ir tai yra beveik tūkstančiu mažiau lyginant su praėjusia vasara. Šiam sumažėjimui įtakos stipriai turėjo pandemija, nes skaitytojai tapo atsargesni, vengiantys susibūrimų, viešų vietų. Nors, reikia pabrėžti, kad bibliotekoje laikomasi visų privalomų saugumo priemonių, siekiant maksimaliai apsaugoti tiek darbuotojus, tiek bibliotekos lankytojus. Dar ir iki šiol grąžintos knygos yra karantinuojamos. Visgi taip pat pastebėta, kad lankytojai rečiau lankosi ir kompiuterių ar periodikos skaityklose. Esama situacija mus visus privertė būti labai atsargiais. Žinoma, vasaros skaitomumui, kaip ir kasmet, turi įtakos atostogų metas, kai skaitytojai rečiau ateina į biblioteką, nes užsiima kitomis vasariškomis veiklomis (išvyksta atostogauti, dirba sodo darbus ir pan.).

– Šiais metais žmonės skaitė rečiau palyginti su praėjusiais?
– Lyginant su praėjusiais metais pastebėjome, kad žmonės skaitė mažiau ir rečiau lankėsi bibliotekoje. Neabejotinai tai lėmė esama pandemija, ypač jos pradžia, kai buvo paskelbtas karantinas. Uždarius biblioteką, nebeliko galimybės iš bibliotekos skolintis knygų, buvo teikiamos tik knygų prasitęsimo nuotoliniu būdu ir bekontakčio grąžinimo paslaugos. Ir šiomis paslaugomis buvo aktyviai ir labai dažnai naudojamasi. Beje, balandžio 29 dieną bibliotekai atnaujinus veiklą, jau pirmąją atidarymo dieną iš viso apsilankė 546 skaitytojai, buvo išduoti 1656 leidiniai. Skaitytojai nekantravo ne tik pasiimti, bet ir grąžinti dar prieš karantiną pasiskolintas knygas, bibliotekininkų skaičiavimu, per vieną dieną į biblioteką grąžinta per 1000 knygų.

– Kokias knygas dažniausiai rinkosi suaugusieji?
– Suaugusieji dažniausiai rinkosi populiariąją literatūrą: detektyvus, meilės romanus, biografines knygas, psichologinius, istorinius romanus. Kadangi šiais metais gavome daug naujų knygų, tai pirmiausia jos buvo išrenkamos iš fondų. Tarp dažniausiai šiemet skaitomų, galima paminėti Lucinda Riley „Angelų medis“, „Mergina iš Italijos“, Richard Roper „Dėl to verta gyventi“, Isabel Allende „Klajonių metai“, Lucinda Riley „Drugelių kambarys“, Kimberley Freeman „Lauko gėlių kalva“, Raphaëlle Giordano „Tavo antras gyvenimas prasideda supratus, kad gyveni tik kartą“ ir dar daugelis kitų.

– Kokias knygas dažniausiai rinkosi vaikai ir jaunuoliai?
– Pirmiausia, tai, žinoma, vaikai dažniausiai rinkosi programinę mokytojų rekomenduojamą literatūrą. Tačiau taip pat domino ir šmaikščios nuotykinės knygos. Šiemet dažniausiai vaikų skaitomos knygos buvo Jeff Kinney knygos „Nevykėlio dienoraštis 14: Grėsmingas kamuolys“ ir „Nevykėlio dienoraštis 13: Sniego tvirtovės“, Markas Tvenas „Tomo Sojerio nuotykiai; Heklberio Fino nuotykiai“, Alan Marshall „Aš moku šokinėti per balas“, Nijolės Kepenienės knyga „Džiovintas debesėlis“ ir kt.

– Bibliotekoje dažniau lankėsi mokiniai ir studentai ar vyresnio amžiaus žmonės?
– Vasaros metu dažniau bibliotekoje lankėsi ir daugiau knygų skaitė vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Pastebėjome, kad būtent šią vasarą vaikams dažnai paimti knygų ateidavo patys tėvai.

– Ar tiesa, kad bibliotekoje galima rasti tik senosios literatūros, o šiuolaikinių rašytojų knygų labai trūksta?
– Tai tikrų tikriausias mitas. Bibliotekos fondas yra periodiškai atnaujinamas, papildomas naujomis knygomis, tad šiuolaikinių rašytojų tikrai netrūksta. Prie kai kurių knygų atsiranda net eilės. Be to užsakant naujas knygas yra atsižvelgiama į skaitytojų poreikius ir šiuolaikinės populiarios literatūros tendencijas. Šiemet miesto biblioteka, kaip ir kitos Lietuvos bibliotekos, gavo papildomą finansavimą naujiems leidiniams, tad nupirkta gerokai daugiau knygų.

– Ar tiesa, kad vienos knygos kartais gali tekti palaukti net mėnesį?
– Taip, tam tikru metu, ypač pasirodžius naujoms, plačiai išreklamuotoms, populiarioms knygoms, prie jų „nusidriekia eilės“. Knygas išduodame 1 mėnesiui, gauname 1–2 knygos egzempliorius, tad natūralu, kad norimos knygos neretai tenka palaukti.

– Kokių knygų šiuo metu labiausiai trūksta bibliotekai?
– Nepasakytume, kad bibliotekai trūksta kažkokių knygų, fondas yra nuolat atnaujinamas, pildomas. Galbūt tik yra didesnis poreikis tų pačių pavadinimų egzempliorių, ypač kalbant apie mokinių programinę literatūrą, populiariąją literatūrą. Nors galima ir pasidžiaugti, kad atsiranda tendencija, kai leidyklos klausia apie poreikį, kurias knygas reiktų išleisti pakartotinai. Bibliotekininkai siūlo pakartotinai spausdinti seniau išleistas vaikiškas knygas. Žinia, jos greičiau nusidėvi, suplyšta.

– Ar šiauliečiai atsakingi ir laiku grąžina knygas?
–  Žinoma, visko pasitaiko. Tačiau skaitytojai žino, kad pavėlavus grąžinti knygas, teks mokėti delspinigius, todėl dauguma elgiasi atsakingai ir stengiasi knygas grąžinti laiku. Ypač atsakingi vyresnio amžiaus lankytojai. Taip pat knygas skaitytojai knygas turi galimybę grąžinti ir po bibliotekos darbo valandų į Knygų grąžinimo dėžę (Aido g. 27).

– Ar dažnai skiriate delspinigius už laiku negrąžintą knygą?
– Bibliotekoje yra tokios taisyklės – pavėlavus grąžinti knygą, už kiekvieną pavėluotą dieną už kiekvieną knygą skaičiuojama 1 ct delspinigiai. Sistema automatiškai paskaičiuoja, kiek vėluojantis grąžinti knygą skaitytojas yra skolingas. Skaitytojai šias taisykles žino ir neprieštarauja. Tačiau, kaip minėjau anksčiau, skaitytojai stengiasi grąžinti laiku knygas ir neprisikaupti skolos, tad tai nėra dažna praktika.

– Kaip yra su audio knygomis? Ar atsiranda norinčių jų klausytis?
– Audio knygos bibliotekoje nėra populiarios, skaitytojai daug mieliau renkasi tradicines, popierines knygas.

– Kaip manote, ar ateityje nesumažės skaitančiųjų?
– Jei jaunose šeimose bus skaitoma, jei mokyklose tam skiriama ypatinga svarba, skaitančiųjų nesumažės. Knyga turi savo vertę. Prieš kokius 5 metus buvo išpopuliarėjusios elektroninės skaityklės, tada ir buvo teigiama, kad popierinių knygų nebeliks, tačiau žmonės verčiau renkasi popierines knygas. Tas pats ir su skaitymu, atsiranda labai daug naujų, populiarių autorių, egzistuoja daug skaitytojų klubų, bibliotekos modernėja ir prisitaiko prie skaitytojų poreikių, todėl tikrai galiu teigti, kad ateityje skaitančiųjų nesumažės. Tuo labiau, kad kasmet biblioteka lankytojams suteikia ne tik naujų leidinių, bet ir galimybę čia leisti laisvalaikį – įrengiamos naujos erdvės, kuriose tiek suaugusieji, tiek vaikai gali kūrybingai, smagiai ir naudingai leisti laiką.

– Jūsų nuomone, kodėl verta skaityti knygas?
– Knygas tikrai verta skaityti, ir jas galėtų skaityti visi žmonės, tačiau yra posakis – kiekvienai knygai savas skaitytojas. Knygas verta skaityti dėl emocinio intelekto, dėl laisvalaikio praleidimo, dėl minčių reiškimo, vaizduotės lavinimo. Daug kas skaito knygas ir dėl psichologinių priežasčių, juk biblioterapija kai kuriems yra didžiausias ramstis. Tad vienareikšmiškai knygos yra gėris: jos praturtina, moko, atpalaiduoja... Knygų mylėtojai sutiks – norint laisvalaikį praleisti turiningai, praturtėti dvasiškai, verta rinktis laiką su knyga.