Saulės mūšio memorialas turėjo būti jau seniai pastatytas. Deja, memorialas tebėra užmarinuotas jau metų metus nežiūrint į tai, kad kasmet mokslininkai, kultūrininkai, visuomeninės organizacijos raštais šalies valdžiai primena, kad jau būtų pats laikas statybas užbaigti.

Pergalė iki šiol neįprasminta
Ateinančiais, 2021 m., sukaks 30 metų, kai nuspręsta Saulės (Šiaulių) mūšį įamžinti memorialu. Lietuvos kultūros fondo nariai viliasi, kad iki to laiko pagaliau įvyks taip ilgai lauktas stebuklas ir bus skirta lėšų šio memorialo statybų baigimui.

„Kreipiamės į Jus prašydami dėmesio šio svarbaus mūsų valstybei objekto – Saulės mūšio memorialo statybos užbaigimui, skiriant tam tikslui reikiamas lėšas projekto vykdytojui – Joniškio rajono savivaldybei, turint galvoje, tai, jog tai – visos mūsų valstybės reikalas“, – rašoma naujausiame LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui adresuotame rašte.

Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininko Huberto Smilgio nuomone, tikra gėda, kad Lietuvos valstybė iki pat šiol neturi memorialo ar kitokio reikšmingo ženklo, tinkamai įprasminančio Saulės mūšio pergalę.

„Yra Žalgirio mūšio memorialas, bet jis – Lenkijoje. O juk drąsiai galima daryti prielaidą: jei nebūtų Saulės mūšio pergalės, nebūtų nei Lietuvos, nei Žalgirio, nei dar daug ko“, – „Šiaulių naujienoms“ sako H. Smilgys.

Iš tiesų verta prisiminti, kad 1236 m. rugsėjo 22 d. mūšyje istorinėje Saulės žemėje  buvo pasiekta didelės reikšmės pergalė, kuri įrašė Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją ir atvėrė kelius Lietuvos valstybės įsitvirtinimui. Ši pergalė neabejotinai sudarė prielaidas netrukus susiformuoti ir būti pripažintai jaunai Europos valstybei Lietuvai, o 1253 m. – karūnuoti Lietuvos karaliumi valstybės suvienytoją kunigaikštį Mindaugą ir jo žmoną kunigaikštienę Mortą.

Todėl tikrai įdomu, kodėl Lietuvoje iki šiol nėra deramai įamžinta ši lietuvių istorinė pergalė.

Pradėjo, bet nepabaigė
Kaip prisimena H. Smilgys, 2006 m. Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo komisija, vadovaujama LR Prezidento Valdo Adamkaus, pritarė LR Vyriausybės nutarimo projektui „Dėl Saulės mūšio pergalės įamžinimo memorialo kompleksu“, įtraukiant šį projektą į tūkstantmečio programą bei skiriant reikiamą finansavimą. Taip pat ir LR Seimas 2016-uosius buvo paskelbęs Saulės mūšio pergalės metais. Tam pritarė ir LR Vyriausybė, ir visos kitos atsakingos valstybės institucijos.

„Buvo skirtas dalinis finansavimas, memorialo statybos darbai vyko sparčiai ir labai sėkmingai. Deja, vėliau, LR Seime pasikeitus politinei daugumai, įvykdžiusiai „naktinę“ reformą, memorialo statybos užbaigimo finansavimas ir statybos darbai nutrūko, nors reikalinga suma buvo sąlyginai nedidelė – tik 0,007 proc. nuo valstybės biudžeto“, – sako Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininkas.

Anot jo, Joniškio rajono savivaldybė atliko didelį darbą organizuodama ir vykdydama memorialo statymą. Į šį projektą jau investuota 2074,5 tūkst. litų suma. Liko užbaigti pradėtą darbą.

„Saulės mūšio memorialas turėtų didelės reikšmės visuomenės istorinės atminties ir pareigos, esant reikalui, ginti Tėvynę gaivinimui. Puiku, kad šalyje stiprinama krašto gynyba, skiriamos tam nemenkos lėšos, tačiau perfrazuojant Anglijos premjero V. Čerčilio II pasaulinio karo metais pasakytus žodžius, galėtumėme klausti: „Tai, ką mes ginsime, jei atsisakome savo kultūros, istorijos?“ – memorialo reikalingumu net neabejoja H. Smilgys.

Prašo sąlyginai nedaug
Deja, jis pastebi, kad esama ir kažkokių kitų keistų jėgų, nežinia kam atstovaujančių, besistengiančių daryti bet ką, kad tik nebūtų tinkamai įamžinta ar įprasminta senoji Lietuvos istorija. Keliami įvairiausi argumentai, siekiama suklaidinti visuomenę ir politikus.

Vienas jų: „Ne ta mūšio vieta.“ Toks argumentas pašnekovui atrodo labai keistas, nes nuo pat pradžios buvo kartojama, kad ne vietą įamžiname, o istorinį įvykį. Štai, pavyzdžiui, Povilo Višinskio paminklas puikiai įaugo ir stovi vienoje iš Šiaulių miesto aikščių, nors tai visiškai nereiškia, kad P. Višinskis čia būtų nuolat stoviniavęs.

Kitas nuolat besikartojantis argumentas  – „Kodėl mūšio pergalė įamžinama kažkokiose Jauniūnų pelkėse?“ H. Smilgys atsako, kad mūšio lokalizavimo problematiką nuodugniai tyrinėję mokslininkai – iškiliausias tarpukario Lietuvos istorikas Zenonas Ivinskis, vokiečių istoriografas Frydrichas Beninghofenas, profesorius Romas Batūra ir kiti teigia, kad įtikimiausia vieta – Tautinio ir Mūšos upių santaka. Tuo ir vadovautasi numatant memorialo kūrimo vietą.

Trečiasis argumentas: „Biudžetas kiauras, o memorialas brangiai kainuoja.“ Pašnekovas ragina šį aspektą panagrinėti atidžiau.

„2018 metų valstybės biudžetą sudarė 9,1 mlrd. eurų. Memorialui užbaigti trūksta 0,7 mln. Trūkstama suma sudaro tik 0,007 proc. viso biudžeto. Skaičiuojant, kiek Saulės mūšio memorialo statybos užbaigimas kainuotų vienam gyventojui, susidaro po 0,24 euro. Brangu tai ar ne?“ – ragina pasvarstyti H. Smilgys.

Stengiasi nenuleisti rankų
Jo nuomone, jeigu Lietuvos istorijos pagrindai ir ateitis mums svarbu, matyt, nebrangu. Kitaip tariant, esminė problema yra ta, kad pinigų yra, bet jie netinkamai paskirstomi ir panaudojami. Pavyzdžiui, šlubuojančiai „esveikatos“ programai išleista 40 mln. eurų, nors galbūt būtų užtekę 30 ar 35 mln. Daugiau kaip po 200 mln. kasmet išleidžiama įvairiausioms bevaisėms konsultacijoms, tyrimų studijoms apmokėti, nors tam taip pat užtektų mažesnės sumos.

„Jei praeityje taip egoistiškai į gyvenimą, kuris anais laikais buvo daug kartų sunkesnis, būtų žiūrėję mūsų garbūs protėviai, tikriausiai visoje Lietuvoje neturėtumėme nei vienos bažnyčios, nei vieno kito vertingo statinio, kuriais kartų kartos didžiuojasi. Tada žmonės aukojosi, rūpinosi ne tik šia diena, stengėsi, kad kažkas išliktų ir ateinančioms kartoms“, – lygina H. Smilgys.

Kitas oponentų argumentas: „Toli nuo magistralinio kelio“. Pašnekovas ragina imti ir palyginti – Kryžių kalnas yra identiškoje geografinėje situacijoje, lygiai toks pat atstumas, net ir kelio linkis toks pat, bet tai netrukdo apsilankyti jame šimtams tūkstančių žmonių net iš tolimiausių pasaulio šalių.

Taip pats skundžiamasi, kad: „Prastokas kelias nuo plento, nesutvarkyta aplinka.“ „Bet, kur jūs matėte nublizgintą kelią ir išpuoselėtą aplinką neužbaigtoje statybvietėje?“ – oponentams atsako H. Smilgys.

Apibendrindamas jis akcentuoja, kad nepaisant oponentų kaltinimų, dar yra žmonių, kurie Lietuvai daro prasmingus darbus, nenuleidžia rankų ir ritina šį Sizifo akmenį į kalną: „Drąsiai galime pasakyti: padarėme ką galėjome, kiek leido mūsų jėgos ir galimybės. Kas gali – tepadaro daugiau. 2021-ieji bus paženklinti Saulės mūšio pergalės įamžinimo nepriklausomoje Lietuvoje 30-mečio ženklu, turėkime vilties, kad kažkada tai įvyks – memorialas šlovingai lietuvių pergalei bus pastatytas.“

2020 09 16 5

Memorialo vizualinis projektas (architektas A. Černiauskas, skulptorius G. Lukošaitis.
Asmeninio archyvo nuotr.

2020 09 16 8

Memorialinė lenta Saulės mūšio lauke Tautinio ir Mūšos santakoje.
Asmeninio archyvo nuotr.

2020 09 16 6

Nešamas vainikas kovoje kritusiems mūsų protėviams pagerbti.
Asmeninio archyvo nuotr.

Į viršų