facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Lietuviai nėra užtikrinti savo saugia finansine ateitimi, tačiau vis tiek pradėti taupyti neplanuoja, o apie investavimą dažnas net iš viso nesiryžta pagalvoti. Manoma, kad dėl tokio požiūrio kaltas žinių ir švietimo trūkumas.

Trūksta finansinių žinių
Kol lietuviai ir kaimynai latviai galvoja, kad investuoti per krizę nepalanku (56 proc. ir 52 proc.), Estijoje investavimu nepasitikinčiųjų yra mažiau – 43 proc. Kaip teigia „Luminor Investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė, Baltijos šalių tyrimas atskleidė, kad lietuviai iš visų Baltijos šalių apie finansinę ateitį galvoja mažiausiai, o priešingai – estai finansinius sprendimus priiminėja ryžtingiau ir yra žingsniu priekyje lietuvių ir latvių.

Didelė dalis lietuvių, teigiančių, jog investuoti dabar ne laikas, teigė jog jų nenoras susijęs ir su tuo, kad krizės metu finansiškai jie jautėsi nesaugūs, įtakos turėjo ir respondentų gaunamos pajamos. Kuo jos buvo mažesnės vienam šeimos nariui, tuo į investavimą krizės metu buvo žiūrima nepatikliau. Tuo metu estai investavimą krizės metu vertina kur kas palankiau.

„Apskritai estai savo pinigus linkę investuoti į įvairias turto formas, ten pasitikėjimas investicijomis yra didesnis, tą atskleidė ir tyrimas – estai iš visų Baltijos šalių labiausiai tikėjo, kad investuoti krizės metu yra tinkamas laikas“, – sako A. Paliukaitė.  Pasak jos,  tiek asmeninis finansinis nestabilumas, tiek rinkų nuosmukis gali neigiamai paveikti žmonių norą investuoti.

Vis dėlto pasirinkimas investuoti krizės metu gali sukurti daugiau naudos.

„Investavimas, kai situacija rinkoje yra nestabili, reiškia, kad jūs iš tikrųjų gaunate palankesnės rinkos kainos pranašumą.  Nukritusios akcijų kainos gali tapti galimybe – už tuos pačius pinigus galima įsigyti daugiau vertybinių popierių. Tai taikoma bet kokio tipo investicijoms – nuo akcijų pirkimo iki įmokų į III pensijų pakopą. Investicijos, padarytos nuosmukio metu, dažniausiai atsiperka rinkos kilimo metu“, – teigia A. Paliukaitė.

Apibendrindama atlikto Baltijos šalių tyrimo rezultatus, A. Paliukaitė pažymi, kad šių metų tyrimas atskleidė nemalonią tiesą, kuri – tarsi užburtas ratas: „Neramina tai, kad net ir neturėdami santaupų ir teigdami, kad finansinė padėtis nėra pakankamai gera atlaikyti krizinę situaciją, krizei pasibaigus dalis tautiečių ketina apskritai nustoti taupyti arba pradėti taupyti mažiau nei iki šiol. Taip galvoja 17 proc. lietuvių, 10 proc. latvių ir 14 proc. estų.“

Pasak jos, tam, kad požiūris į taupymą ar investavimą būtų objektyvesnis, žmonės priimtų sprendimus apie tai, kaip užsitikrinti stabilesnę finansinę ateitį, būtina edukuoti kuo jaunesnius asmenis ir apie taupymo įpročių formavimą kalbėti vis dažniau.

Santaupas verta įdarbinti
„General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Justinas Muleika pritaria, kad visuomet verta paieškoti galimybių santaupas įdarbinti. Anot jo, nors gali atrodyti, kad iš pinigų užsidirbti geba tik profesionalūs investuotojai, iš tiesų, santaupos generuoti papildomas pajamas gali kiekvienam. Todėl pravartu žinoti keletą pagrindinių būdų, kaip tai padaryti.

Turintiems pakankamai santaupų vienas patraukliausių būdų apsisaugoti nuo infliacijos gali būti investicijos į nekilnojamąjį turtą (NT). Paprastai tokios investicijos laikomos vienomis saugiausių. NT kainos Lietuvos didmiesčiuose pastaraisiais metais didėjo – vien per paskutinius metus, Eurostato duomenimis, būsto kainos Lietuvoje išaugo 6,2 proc. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje tokia investicija išties gali duoti apčiuopiamą grąžą.

„Patrauklios gali būti investicijos ne tik į naujos statybos būstą, bet ir į NT objektų įsigijimą renovacijai. Modernizavus patraukliose miestų dalyse esančius būstus ar administracinės paskirties patalpas, neretai jas galima parduoti net keliskart brangiau arba išnuomoti ir gauti nuolatines pasyvias pajamas“, – sako J. Muleika.

Jis atkreipia dėmesį, kad pagrindinis investavimo į NT trūkumas yra tas, jog daugeliu atvejų tokiam žingsniui jau reikia būti sukaupus nemažai lėšų. Be to, NT objektų įrengimo ar renovacijos darbai gali pareikalauti nemažai laiko ir kelti kitų rūpesčių. Taip pat gali užtrukti, kol investicijos į NT atsipirks.

Indėliai bankuose yra viena paprasčiausių priemonių be papildomų pastangų padidinti savo santaupas. Tam tereikia padėti norimą sumą banke ir gauti už ją tam tikro dydžio palūkanas. Nors daugelio bankų siūlomos palūkanos už indėlius pastaraisiais metais balansavo ties 0 proc. riba, pasidomėjus įmanoma rasti ir gerokai patrauklesnių pasiūlymų.

„Paskutiniu metu daugelis bankų savo siūlomas palūkanas už indėlius yra sumažinę iki minimalios procentinės dalies arba palūkanų apskritai nebesiūlo. Vis dėlto šio finansinio instrumento paklausa tikrai egzistuoja, nes indėliai daugeliui vartotojų yra paprasčiausia priemonė padidinti savo pinigus ir išvengti santaupų nuvertėjimo dėl infliacijos“, – sako J. Muleika.

Pasak eksperto, banko siūlomos palūkanos iki 2 proc. už terminuotuosius indėlius užtikrina, kad laikyti savo lėšas banke gyventojams būtų naudinga, o padėti pinigai leistų generuoti reikšmingas pasyvias pajamas ir apsisaugoti nuo infliacijos.

Pradžiai užteks mažesnės sumos
Kitas paprastas ir populiarus būdas įdarbinti savo pinigus yra investavimas į pensijų fondus. Tai yra ilgalaikio periodinio investavimo forma, leidžianti sukaupti papildomų lėšų ateičiai. Tokio investavimo privalumas – jam nereikia specifinių žinių investavimo srityje. Gyventojų lėšas į tam tikrus vertybinius popierius įprastai investuoja patyrę pensijų investavimo ekspertai.

„Be abejo, kaip ir daugelis investavimo formų, kaupimas ateičiai pensijų fonduose yra susijęs su tam tikromis rizikomis, o sukauptų lėšų dydis priklauso nuo kaupimo apimties, pasirinkto konkretaus pensijų fondo ir jo pelningumo. Verta žinoti, kad gyventojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko dar pakankamai daug laiko, rekomenduojama rinktis didesnio, o esantiems arčiau pensinio amžiaus – mažesnio rizikingumo fondus“, – dėsto J. Muleika.

Investavimas į akcijas yra vienas plačiausiai paplitusių būdų įdarbinti pinigus, tačiau norint daryti tai savarankiškai, teks šiek tiek pasidomėti finansų rinkomis. Vis dėlto ne vien profesionalūs investuotojai gali uždirbti investuodami savo pinigus akcijų rinkose.

Anot J. Muleikos, tikrai nerekomenduojama į akcijas ar vertybinius popierius investuoti visų savo santaupų, o ypač pradedantiems investuotojams – jiems reikėtų pradėti nuo mažesnių sumų. Be to, visuomet reikia turėti omenyje, kad net ir itin perspektyviai atrodančių akcijų kainos gali kristi, o situacija rinkose gali būti labai nenuspėjama. Dėl to savo investavimo sprendimus reikėtų priimti suvokiant visas rizikas.

„Investicijos į akcijas gali būti patrauklus pinigų įdarbinimo būdas tiems, kurie turi laisvų lėšų ir domisi finansų rinkomis ir verslo pasauliu. Tik visuomet svarbu turėti adekvačius lūkesčius ir suvokti, kad investicijos į akcijas tikrai nebūtinai yra tiesus kelias į greitą praturtėjimą“, – dėmesį atkreipia J. Muleika.

Reklama. Patarimai, kaip užsidirbti pinigų internetu

Į viršų