facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Naujausi Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad Šiaulių apskrityje daugiau kaip pusė darbo ieškančių asmenų – 62,2 proc. – stokoja skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Palyginti su praėjusiais metais, situacija gerėja – 2019-aisiais skaitmeninių žinių trūko 67,4 proc. apskrities bedarbių.

Prasčiausia situacija Akmenėje
Pagal skaitmeninio raštingumo žinių trūkumą tarp darbo ieškančių asmenų, Šiaulių apskritis yra 6-oje vietoje analizuojant rezultatus dešimtyje šalies apskričių.

Geriausia situacija yra Šiaulių miesto savivaldybėje, kur skaitmeninių įgūdžių trūksta 34,1 proc. bedarbių. Šioje savivaldybėje įvyko ir didžiausias teigiamas pokytis – praėjusiais metais šis skaičius siekė 54,2 proc.

Šiaulių miesto savivaldybė labiausiai prisidėjo prie to, kad visa apskritis neatsidūrė dar žemesnėje pozicijoje, nes kitose šios apskrities savivaldybėse situacija yra kur kas prastesnė. Blogiausias rodiklis yra Akmenės savivaldybėje – jis siekia 81,4 proc., be to, palyginti su 2019 m., situacija šioje savivaldybėje dar ir 7,6 proc. pablogėjo.

Gerais rezultatais pasigirti negali ir kitos apskrities savivaldybės: Joniškio savivaldybėje skaitmeninių įgūdžių trūksta 79,7 proc. bedarbių, Kelmės – 78,8 proc., Radviliškio – 78,5 proc., Pakruojo savivaldybėje – 76,6 proc. Beje, pastarojoje savivaldybėje situacija per metus pagerėjo ir skaitmeninių įgūdžių neturinčių bedarbių skaičius sumažėjo dešimtadaliu.

Tenka daugiau mokytis
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė atkreipia dėmesį į šiuo metu ekonomikoje vykstančius procesus, kai automatizuojamos rutininės darbo vietos ir sparčiai nyksta techniniai, monotoniniai darbai. „Akivaizdu, kad skaitmenizacija liečia praktiškai visas sritis, tad kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje“, – pranešime spaudai cituojama I. Balnanosienė.

Daugiau nei pusė darbdavių prie reikalavimų darbuotojams šiais metais nurodė darbo kompiuteriu įgūdžius – 45 proc. skelbimų ieškant specialistų ir technikų ir 10 proc. – kvalifikuotų darbininkų. Kai kuriuose darbo skelbimuose skaitmeninio raštingumo reikalavimas net neįvardijamas, nes jis natūraliai priskiriamas prie konkrečiai darbo vietai reikalingų kompetencijų.

„Asociacija „Langas į ateitį“ – mūsų ilgametė socialinė partnerė, organizuoja kokybiškus šios srities mokymus šalies gyventojams viešosiose bibliotekose. Dviejų pakopų ir skirtingos trukmės mokymuose aktyviai dalyvauja ir asmenys ieškantys darbo. Nuo bendradarbiavimo pradžios „Prisijungusios Lietuvos“ mokymuose dalyvavo daugiau nei 6 660 darbo ieškančių asmenų. Mokymai yra nemokami, todėl tai ypač gera proga ir postūmis vyresniems nei 50 metų žmonėms tobulinti savo kompetencijas”, – pabrėžia I. Balnanosienė.

Amžius – ne rodiklis
Personalo atrankos kompanijos „CV-Online” marketingo vadovė Rita Karavaitienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad retai kuriame darbo skelbime neminima skaitmeniškumo ir technologinio išmanumo svarba.

Anot jos, kai kurios įmonės, ypač informacinių technologijų ar finansų, net nurodo konkrečias programas, su kuriomis kandidatas turėtų mokėti dirbti.

„Reikalaujama, kad žmonės būtų skaitmeniški ir nebijotų technologijų. Įmonės supranta, kad dabar viskas greitai keičiasi, ir jeigu šiandien dirbi su viena programa, tai rytoj galbūt jau dirbsi su kita, todėl ir reikalauja, jog kandidatas nebijotų technologijų, mokėtų jomis naudotis ir būtų pasiruošęs greitai prisitaikyti“, – sako R. Karavaitienė.

Iš pažiūros gali pasirodyti, kad net ir neturint pakankamai skaitmeninių žinių, galima darbdavį apgauti, tačiau iš tiesų viskas yra ne taip paprasta. Pašnekovė teigia, kad darbdaviai atkreipia dėmesį net ir į tai, kaip kandidatas pateikia savo gyvenimo aprašymą. Išsiuntus gyvenimo aprašymą tarsi parodoma, kokiomis technologijomis jis moka naudotis ir ar apskritai geba jomis naudotis.

Galima pamanyti, kad šiuo atžvilgiu prasčiau sekasi vyresnio amžiaus žmonėms. Darbo rinkos ekspertė patikslina, kad yra ne visai taip. Anot jos, daug kas priklauso nuo to, kokiose darbo pozicijose žmogus yra sukaupęs daugiausia patirties. Nuo to ar jo darbe buvo naudojamos technologijos, kompiuterinės programos ir pan.

„Vien tik amžius nieko nesako, viskas labiau priklauso nuo to, kokioje srityje žmogus dirbo iki tol“, – akcentuoja R. Karavaitienė.

Bet kokiu atveju, kaip teigia pašnekovė, papildomi kompiuterinio raštingumo kursai, iš tiesų gali praversti tiek jaunuoliui, tiek senjorui.

Į viršų