facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Lietuvai pirmąją pandemijos bangą pavyko įveikti gana sėkmingai. Naujausi ekonominiai rodikliai liudija, kad šalies ūkis jau atsigauna, nors ir labai netolygiai. Daugelis į vidaus rinką orientuotų sektorių atsitiesia sparčiai, o kai kurie net viršija iki pandemijos buvusį lygį.

Įžvelgia atsigavimo ženklų
Lietuvos banko duomenimis, bendras pirmojo pusmečio Lietuvos BVP pokytis sudarė –5,4 proc. Ekonominį nuosmukį įvairūs sektoriai išgyveno skirtingai. Juodžiausią mažmeninei prekybai balandžio mėnesį labiausiai karantino apribojimų paveikta maitinimo ir gėrimų tiekimo (barai, kavinės, restoranai) veikla susitraukė 70 proc., o tekstilės, drabužių ir avalynės prekyba krito 72 proc. Gegužės mėn. mažmeninės prekybos įmonių apyvarta pradėjo atsigauti, o birželio mėn. jau grįžo į lygį, buvusį iki karantino. Vis dėlto kai kurių sektorių, pavyzdžiui, maitinimo ir gėrimų tiekimo pardavimai vis dar maždaug ketvirtadaliu mažesni nei prieš metus.

Sodros fiksuojami darbuotojų skaičiaus pokyčiai rodo, kad nuo birželio mėn. sparčiai atsigauna vienas labiausiai per pandemiją nukentėjusių ir sezoniškumo veikiamas apgyvendinimo sektorius, daugėja darbuotojų prekyboje, statyboje, pramogų ir poilsio sektoriuose. Tačiau yra veiklų, kuriose padėtis negerėja. Kovo–balandžio mėn. apdirbamosios gamybos darbuotojų skaičius smarkiai sumažėjo, o vėliau nesikeitė, t. y. neatsigavo. Panašios tendencijos buvo ir daugelyje verslas–verslui priklausančių paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, verslo aptarnavimo ar profesinių paslaugų (rinkodaros, apskaitos, teisės, konsultavimo, inžinerijos, architektūros).

Darbo užmokesčio pokyčiai rodo atsigavimo ženklų. Iki pandemijos atlyginimai daugumoje veiklų augo apie 9–10 proc., kovo–gegužės mėn. augimas buvo sulėtėjęs iki 3–5 proc., o naujausi birželio mėn. duomenys rodo, kad atlyginimų augimas ima atsigauti, o augimo sparta netgi siekia lygį, koks buvo iki pandemijos. Vis dėlto iš vieno mėnesio pokyčio dar anksti spręsti, ar šis atsigavimas yra tvarus. Į vidaus rinką orientuoti sektoriai rodo stipresnių ar silpnesnių, bet atsigavimo ženklų, bet to kol kas negalima pasakyti apie eksporto raidą. Lietuvos prekių eksportui juodžiausias buvo gegužės mėn.: tuomet, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, eksportas susitraukė penktadaliu, ir tai buvo didžiausias nuosmukis nuo 2010 m. Mažėja daugelio prekių grupių prekių eksportas, o didžiausią dalį lietuviškos kilmės prekių eksporto nuosmukio lemia medienos ir jos gaminių, mašinų ir įrenginių bei žemės ūkio ir maisto produktų eksportas.

Prasčiau su prekių importu
Prekių importas krinta dar sparčiau nei eksportas. Balandžio mėn. importo metinis nuosmukis siekė 29 proc., o gegužės mėn. jis dar pagilėjo iki 34 proc., ir tai kelia klausimų dėl ekonomikos augimo ateityje, kadangi labiausiai nuosmukį lėmė sumažėjęs investicinių prekių, t. y. gamybos įrenginių, bei žaliavų ir kitų gamyboje naudojamų produktų importas. Toks didelis sumažėjimas rodo, kad įmonės labai sumažino investicijas ir optimizavo turimas atsargas, o neapibrėžtumas dėl ateities plėtros yra labai didelis.

Optimizmo verslui nesuteikė ir TVF birželio mėn. pablogintos didžiausių pasaulio ekonomikų susitraukimo šiais metais prognozės: euro zonos – nuo –7,5 iki –10,2, JAV – nuo –5,9 iki –8, Kinijos augimas apkarpytas nuo +1,2 iki +1 proc. Finansų sektoriuje antrąjį ketvirtį ir toliau didėjo būsto paskolų portfelis (+8,8 proc.), ir tai iš dalies kompensavo verslo (–9,2 proc.) ir vartojimo bei kitų paskolų (–1,1 proc.) portfelių nuosmukius. Tad bendras privačiojo sektoriaus paskolų portfelis susitraukė beveik 1 proc. – iki maždaug 20 mlrd. Eur.

Verslo kreditavimas (kredito įstaigų paskolos) kovo–birželio mėn. sumažėjo beveik perpus – iki 390 mln. Eur. Tačiau šį sumažėjimą daugiausia kompensavo valstybės paskolos ir garantijos labiausiai nukentėjusiems sektoriams. Jau panaudotos šių priemonių lėšos sudaro 336 mln. Eur. Taigi bendras verslo kreditavimo srautas (726 mln. Eur) buvo 70 mln. Eur mažesnis nei pernai atitinkamu metu (796 mln. Eur).

Karantino metu reikšmingų sukrėtimų patyrė nekilnojamojo turto rinka: senos statybos butų parduota perpus mažiau, o naujos statybos būstų prekyba po itin aktyvios metų pradžios beveik sustojo. Būstų kainų augimas sulėtėjo iki maždaug 5, o būsto nuoma atpigo 5–10 proc. Vis dėlto šiek tiek didėjantis būsto paskolų srautas rodo pamažu grįžtantį pirkėjų susidomėjimą nekilnojamuoju turtu. Komercinio nekilnojamojo turto rinka, pastaraisiais metais itin sparčiai besiplėtojusi Vilniuje ir Kaune, kol kas nerodo ženklų, kad būtų stabdomi įsibėgėję biurų projektai. Jei komercinio nekilnojamojo turto pasiūla ir toliau reikšmingai didės, o ekonomika sparčiai neatsigaus, kyla rizika, kad sostinėje gerokai padidės biurų neužimtumas, todėl ateityje galimas nuomos kainų ir nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas.

Tikisi išvengti krizės pasikartojimo
„Citadele“ banko ekonomistas Mārtiņš Āboliņš pranešime spaudai atkreipia dėmesį, kad Lietuvai pirmąją pandemijos bangą pavyko įveikti sėkmingiau negu daugeliui kitų Europos Sąjungos ir pasaulio šalių, be to, Baltijos šalys pasiekė geriausius rezultatus pagal daugelį ekonominių rodiklių. Nors Baltijos šalys ir Lietuva buvo vieni labiausiai nukentėjusių regionų per 2008–2009 m. finansų krizę, dabartinė situacija visai priešinga: palyginti su pasaulio vidurkiu, Lietuvos ekonomika laikosi daug geriau. Tai leidžia tikėtis, kad net kilus antrajai COVID-19 pandemijos bangai mums pavyks išvengti ankstesnės krizės pasikartojimo.

„Nepaisant pradinių gerų naujienų, išlieka abejonių dėl neaiškios viruso plitimo ateities, tačiau ankstesnė patirtis ir griežta Lietuvos pozicija palyginti su kitomis šalimis teikia vilčių, jog antrąjį paūmėjimą ar antrąją bangą įveiksime daug lengviau“, – sako M. Āboliņš.

Šiuo metu akivaizdu, kad didžiausią ekonomikos nuosmukį Lietuva patyrė balandžio viduryje, o mažmeninės prekybos mastai gegužę ir birželį atsigavo daug greičiau, nei buvo tikėtasi. „Citadele“ mokėjimo kortelių duomenys rodo, jog birželio mėnesį prekėms buvo išleista daug daugiau nei prieš COVID-19 pandemiją, nors vartotojų išlaidos paslaugoms dar neatsigavo. Žinoma, kyla klausimas, ar toks vartojimas išliks, ar dalį išlaidų bus galima priskirti anksčiau atidėtiems pirkiniams. Visgi spartus išlaidų padidėjimas rodo mažesnį BVP kritimą, tad galima tikėtis, kad pavasarį prognozuoto baisaus ar katastrofiško ekonomikos susitraukimo pavyks išvengti.

„Kol kas mūsų patirtis rodo, kad ir kiti rodikliai, tokie kaip mobilumas ir išlaidos atsiskaitant kredito kortelėmis, patvirtina, jog Baltijos šalys užima vieną stipriausių pozicijų tarp ES ir net pasaulio valstybių. Remiantis „Apple“ ir „Google“ duomenimis, mobilumo rodikliai Baltijos šalyse yra daug stipresni negu kitur, o vartojimo dinamika šiose valstybėse per pandemiją buvo stebėtinai panaši į tai, ką matome Skandinavijos šalyse“, – teigia M. Āboliņš.

Viskas dar gali pasikeisti
Nepaisant to, anot ekonomisto, turime prisiminti, kad virusas neišnyko, o pandemija visame pasaulyje dar nesibaigė. Pirmoji banga daugelyje šalių vis dar jaučiama, todėl oficialios Lietuvos ir Baltijos šalių prognozės dėl šių metų BVP kritimo gali būti pernelyg pesimistiškos. Nors ekonomika trauksis, yra pagrįstų vilčių, jog nuosmukis bus mažesnis už pasaulio vidurkį: BVP šiemet gali sumažėti maždaug 4–5 proc. Žinoma, didžiausią pavojų ekonomikai vis dar kelia tikimybė, kad virusas ims plisti sparčiau. Tačiau mums palyginti sėkmingai pavyko suvaldyti pirmąją viruso bangą, be to, galime įvertinti, kurios priemonės buvo veiksmingesnės, o kurios ne tokios veiksmingos. Mūsų ir kitų šalių patirtis, tikslingesni ir ne tokie griežti apribojimai galėtų padėti sumažinti įvairius ekonominius nuostolius net ir kilus antrajai viruso bangai.

Pavyzdžiui, Latvija ir Lietuva laikėsi skirtingo požiūrio į verslo apribojimą, tačiau užsikrėtimų kreivės ir viruso plitimas buvo gana panašūs abiejose šalyse. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokie griežti prekybos apribojimai, kokius Lietuva buvo įvedusi pavasarį, galbūt nebuvo būtini. Svarbu ir tai, kad šiuo metu esame geriau pasirengę praktiškai – turime galimybę įsigyti dezinfekavimo priemonių, veido kaukių ir AAP medikams, o parduotuvės, biurai ir kitos viešos vietos jau yra pritaikyti laikytis saugaus atstumo.

„Pradinis ekonomikos nuosmukis jau pasibaigė, ir dabar Lietuva patiria tam tikrą V formos atsigavimą, kai po staigaus kritimo prasideda staigus augimas. Gerai tvarkomi valstybės finansai ir mūsų padėtis euro zonoje leido vyriausybei skolintis lėšų ekonomikai skatinti krizės metu, o subalansuota užsienio prekyba, nuosaikios būsto kainos ir apdairus skolinimas padėjo užtikrinti vidaus ekonomikos stabilumą“, – išskiria M. Āboliņš.

Tikėtina, kad atsigavimas vyks pamažu – gali būti, kad netrukus pajėgsime pasiekti iki 95 proc. ankstesnio ekonomikos lygio, tačiau visiškas atsigavimas užtruks ilgiau, nes ne visi sektoriai sugebės veikti kaip anksčiau arba prisitaikyti. Tarp sektorių, kuriems greitai atsigauti ar pasiekti ankstesnę padėtį gali būti sudėtinga arba neįmanoma, yra turizmo ir pramogų pramonė, taip pat tranzito sektorius, kurie patyrė skaudų nuosmukį ir vis dar traukiasi. Nedarbas ir toliau išlieka, todėl gali pablogėti vartojimo dinamika. Be to, atsižvelgiant į tai, kad buvo atidėta daug ilgalaikių investicinių statybos projektų, tikėtina, jog antrojoje metų pusėje gali pablogėti ir statybos sektoriaus padėtis. Taigi, kaip sako ekonomistas, krizė dar nesibaigė, todėl turime išlikti atsargūs, toliau remti ekonomiką ir apsvarstyti tikslingesnius apribojimus, jeigu kiltų antroji viruso banga.

Ragina neperlenkti lazdos
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis asmeninėje savo „Facebook“ paskyroje patvirtino, kad Lietuvos ekonomika laikosi pakankamai neblogai.

„Labai skysta krizė. Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo vos 3,8 proc. mažesnis nei prieš metus. Gerėjantys gyventojų ir verslo lūkesčiai rodo, kad spartus ekonomikos atsigavimas tęsis ir antrąjį pusmetį. Tikėtina, kad Lietuva šiemet galės pasigirti mažiausiu ekonomikos nuosmukiu ES.

Tai turėtų būti labai stiprus signalas Vyriausybei – nereikėtų perlenkti lazdos su skolinimusi bei papildomomis išlaidomis į kairę ir į dešinę. Verta netgi peržiūrėti tą „ekonomikos DNR“ planą, ir apkarpyti nebūtinas išlaidas, ypač į niekam nereikalingos infrastruktūros pagražinimą. Ekonomikai sparčiai atsigaunant entuziastingas ir skubotas fiskalinis stimulas sukurtų ne ilgalaikį konkurencingumą, o tik didesnę valstybės skolą ir išaugusią infliaciją“, – sako ekonomistas.

Nors Lietuvos ekonomika gana sėkmingai atlaikė pirmosios koronaviruso bangos smūgį, koronavirusas Lietuvos gyventojams atnešė nerimo ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl asmeninių finansų. „Aviva Lietuva“ užsakyto reprezentatyvaus gyventojų tyrimo duomenys rodo, kad, vertindami finansinį pasiruošimą karantinui, Lietuvos gyventojai pasidalino į dvi stovyklas. Beveik pusė (48 proc.) respondentų sako, kad nebuvo pasiruošę finansiniams karantino išbandymams, kita pusė (52 proc.) – kad turėjo investicinį draudimą, santaupų ar kitų finansinių instrumentų.

Mažiausiai neigiamą pandemijos įtaką savo finansinei situacijai pajuto 36–45 m. metų amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, uždirbantys daugiau nei 700 eurų. Taip pat atspariausi finansiniams išbandymams buvo vadovai, specialistai ir smulkūs verslininkai, mažiausiai pasiruošę – ūkininkai. Už juos daugiau santaupų turėjo net šeimininkaujantys namuose ir bedarbiai.

Respondentų taip pat buvo klausiama, ar jie ketina kaupti finansinį rezervą kitam sunkmečiui. 31 proc. respondentų atsakė, kad tokį rezervą planuoja kaupti, 15 proc. – jau kaupia, bet mano, kad reikia kaupti daugiau, 22 proc. neketina kaupti, o 32 proc. apskritai apie naują sunkmetį negalvoja.

Mažiausiai apie galimą finansinį sunkmetį linkę galvoti mažesnes pajamas gaunantys asmenys, labiausiai – aukštąjį ir nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai. Karantino pamokas geriausiai išmoko ūkininkai – 39 proc. labiausiai per karantiną nukentėjusios profesijos atstovų teigia, kad planuoja kaupti rezervą kitam sunkmečiui.

2020 08 03 1

M. Āboliņš sako, kad katastrofiško ekonomikos susitraukimo pavyko išvengti.
„Citadele“ nuotr.

2020 08 03 4

N. Mačiulis prognozuoja, kad spartus ekonomikos atsigavimas tęsis ir antrąjį pusmetį.
„Swedbank“ nuotr.

 

 

 

Į viršų