facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Rugpjūtį įsigaliojo įvairūs Darbo kodekso pakeitimai. Nuo šiol sunkiomis ligomis sergantys asmenys turės daugiau garantijų darbe, o į Lietuvą komandiruojantys užsieniečiai teisiškai bus labiau apsaugoti.

Pakeitimai buvo būtini
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad dėl Darbo kodekso pakeitimų sutarė tiek darbdaviai, tiek Vyriausybė, tiek profesinės sąjungos: „Visos trys pusės sutarė, kad dėl tam tikrų problemų pakeitimai buvo būtini, ypač tais atvejais, kai teisinė bazė buvo neaiški ir reikėjo ją išaiškinti.“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad rugpjūčio 1 dieną įsigaliojantys pakeitimai palengvins sunkiomis ligomis sergančiųjų situaciją darbe: atsiras galimybė dalį darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu, bus galima patogiau išeiti atostogų, kai tik darbuotojui prireikia, padidės išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl sveikatos nebegali dirbti.

Darbo kodeksu įtvirtintas draudimas diskriminuoti dėl sveikatos būklės. Iki šiol toks diskriminacijos pagrindas nebuvo įtvirtintas. Buvo įvardijamas draudimas diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Įteisinus draudimą diskriminuoti dėl sveikatos būklės, diskriminaciją patyręs darbuotojas turės galimybę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

Atsižvelgta į sergančiųjų poreikius
Darbo kodeksu taip pat sudarytos geresnės galimybės sveikatos sutrikimų turintiems darbuotojams dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu.

Iki šiol darbdavys privalėjo tenkinti prašymą bent penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu, kai to paprašydavo nėščia, neseniai gimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat jei to pageidaudavo darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų, vienišas tėtis ar mama, turintis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Nuo rugpjūčio 1 dienos darbdavys turės pareigą tenkinti prašymą dėl nuotolinio darbo ir tuomet, kai to paprašys darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo ligą. Nuotolinis darbas galės būti nesuteikiamas tik tuo atveju, jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, pavyzdžiui, darbuotojas dirba gamykloje prie konvejerio.

„Anksčiau nuotolinio darbo sąvokos vengdavo tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Dabar matome, kad vis labiau plečiamos galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Tai ypač aktualu, jeigu darbuotojas turi sveikatos problemų. Tokiu atveju, užuot jį atleidus, galima leisti jam dirbti kitais būdais, pavyzdžiui, iš namų, juo labiau kai yra tokių profesijų, kur galima dirbti visu pajėgumu, net ir susilaužius koją ar pan.“, – komentuoja Inga Ruginienė.

Darbo kodekse numatytos ir didesnės išeitinės išmokos, kai iš darbo atleidžiamas darbuotojas, kuris nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės. Šiuo metu tokiems ligoniams išeitinė išmoka yra tokia pati, kaip ir daugumai darbuotojų: vieno mėnesio atlyginimo dydžio, jei dirbta ilgiau nei metus, ir pusės mėnesio, jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei metus.

Įsigaliojus pataisoms išeitinės išmokos padvigubės – dirbus trumpiau nei metus bus išmokamas vieno mėnesio atlyginimas, dirbus ilgiau nei metus – dviejų mėnesių.

Galės lengviau pasiimti atostogų
Remiantis nauja tvarka, darbdavys turės užtikrinti, kad besigydantis ligonis galėtų pirmumo tvarka pasiimti atostogų. Paprastai kasmetinės atostogos suteikiamos susitarus darbuotojui ir darbdaviui, pagal atostogų suteikimo eilę.

Iki šiol darbdavys būtinai turėjo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą dėl atostogų prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, taip pat, jei to prašo tėtis prieš partnerės gimdymą arba po jo, kai darbuotojas mokosi dirbdamas, slaugo sergančius šeimos narius ar neįgaliuosius.

Dabar darbdavys turės pritarti ir susirgusio darbuotojo prašymui jam patogiu metu išeiti kasmetinių atostogų, kai prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada.

Panašus reglamentavimas taikomas ir susirgusiam darbuotojui prašant neapmokamų atostogų – darbdavys tokį prašymą turės tenkinti.

„Labai svarbu, kad dėl sveikatos būklės atostogų bus galima pasiimti bet kada. Visi šie pakeitimai yra papildomos socialinės garantijos“, – akcentuoja konfederacijos pirmininkė.

Pagalvota apie dirbančius projektinį darbą
Statistikos departamento duomenimis, apie 82 proc. įmonių Lietuvoje yra labai mažos, tai reiškia, kad jose dirba iki 9 darbuotojų. Iki šiol tokios įmonės negalėjo darbuotojų įdarbinti pagal pameistrystės darbo sutartį – iki šiol Darbo kodekse buvo nustatyta, kad galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti dešimtadalio visų galiojančių darbo sutarčių. Tai reiškia, kad 1 pameistrystės sutartį sudaryti galėjo tik tokia įmonė, kuri turi mažiausiai 10 darbuotojų.

Pameistrystė, kai į darbą priimamas asmuo, siekiantis darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją, kompetencijų ar profesinių įgūdžių, nėra labai populiari, tačiau tokių sutarčių daugėja – 2017 m. antrąjį pusmetį tokių sutarčių sudaryta 155, 2019 metų pirmąjį pusmetį – jau 321. Iš viso per 2019 metus sudarytos 532 pameistrystės sutartys.

Nuo šiol Darbo kodeksu nustatoma, kad jeigu darbdavys turi iki 10 darbuotojų, jis galės sudaryti vieną pameistrystės sutartį. Toks pakeitimas leis įdarbinti pameistrius daugiau nei 80 proc. visų Lietuvos įmonių.

Darbo kodekso pakeitimai aktualūs ir dirbantiems projektinį darbą. Iki šiol, kai darbuotojas būdavo įdarbinamas konkrečiam projektui, jo darbas negalėjo trukti ilgiau nei 2 metus – nepriklausomai nuo to, ar jis dirbo pagal projektinio darbo sutartį, ar pagal susitarimą dėl projektinio darbo. Pastarasis susitarimas taikomas, kai žmogus įmonėje jau dirba, bet kartu susitaria ir dėl projektinio darbo.

Tačiau pastebėta, kad projektai paprastai trunka ilgiau, todėl nuo rugpjūčio projektinio darbo sutartis ar susitarimas galės būti sudaromi iki 5 metų trukmės laikotarpiui.

Darbuotojai, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio, atliekamas lauko sąlygomis arba susijęs su kelionėmis, nuo rugpjūčio 1 dienos galės gauti naujas kompensacijas. Jeigu darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos, jam bus kompensuojamos padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką.

Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio darbo užmokesčio.

Darbo vietos neliks ilgai tuščios
Valstybės ar savivaldybių įstaigose, įmonėse ar viešosiose įstaigose, į vadovaujančias ar specialistų pareigas paprastai rengiami konkursai.

Pareigybių, dėl kurių organizuojami konkursai, sąrašą ir organizavimo tvarką įprastai nustato Vyriausybė.

Tačiau yra įstaigų, kuriose konkursų specifiką nustato specialūs įstatymai, pavyzdžiui, Muziejų įstatymas, Kultūros centrų įstatymas ir panašiai. Tiesa, šie įstatymai dažniausiai reglamentuoja įstaigų vadovų konkursus, o kitų pareigybių konkursai lieka nereglamentuoti.

Darbo kodekso pataisomis nustatoma, kad jeigu specialusis įstatymas neaptaria pareigybių konkursų organizavimo tvarkos, tuomet ją reglamentuos Vyriausybė.

Darbo kodekse numatyta nauja galimybė sudaryti terminuotą darbo sutartį iki konkurso. Ši pataisa aktuali dėl to, kad paprastai nuo konkurso paskelbimo iki nuolatinio darbuotojo priėmimo į darbą praeina apie 2-3 mėnesiai, o kai skelbiamas pakartotinis konkursas – dar ilgiau.

Kadangi valstybės ir savivaldybių įstaigos bei įmonės turi pareigą užtikrinti nepertraukiamą darbą arba viešųjų paslaugų teikimą, darbuotojų trūkumas gali apsunkinti situaciją. Dėl šios priežasties sudaroma galimybė priimti darbuotoją terminuotam darbui iki konkurso.

„Buvo pastebėta, kad viešajame sektoriuje yra nemažai laisvų darbo vietų ir kadangi ta konkurso procedūra užtrunka, laisva vieta ilgai būna be darbuotojo. Dabar yra pakeitimas, leidžiantis laikinai priimti tam tikrą darbuotoją, kad jis tą darbą dirbtų iki kol neįvyks tikrasis konkursas“, – paaiškina I. Ruginienė.

Pakoreguoti teisiniai neatitikimai  
Nėščioms moterims ir tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, taikoma ypatinga apsauga darbo rinkoje – darbdavys negali šių darbuotojų atleisti. Tačiau kai, pavyzdžiui, darbdavys likviduojamas ir vienos iš darbo sutarties šalių tiesiog nebelieka, toks apribojimas gali sukelti papildomų problemų ir pačiam darbuotojui, todėl nuo šiol likvidavimo atveju nutraukti darbo sutartį su tokiais darbuotojais galima.

Kai verslas perduodamas, draudžiama keisti darbuotojų darbo sąlygas ir atleisti besilaukiančias darbuotojas ir turinčius vaikų iki 3 metų. Dėl to galimos situacijos, kai nors darbuotojai ir nesutinka tęsti darbo santykių, darbdavys negali jų atleisti. Pataisomis sudaryta galimybė atleisti darbuotoją, turintį vaikų iki 3 metų ir nesutinkantį toliau dirbti perdavus verslą, nors jo darbo sąlygos ir nesikeičia.

Pataisomis taip pat numatoma, kad darbo ginčų komisijai priimant sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą dėl darbo ginčo, šalys į komisijos posėdį gali būti nekviečiamos, jeigu: reikalavimas jau buvo išnagrinėtas, ieškovas atsisakė reikalavimų, nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Į Darbo kodeksą iš poįstatyminio teisės akto perkeliami kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonės.

Laikinojo įdarbinimo įmonės laikinai įdarbina darbuotojus, atrinktus pagal užsakovo keliamus reikalavimus, pavyzdžiui, įmonei susidūrus su didesniu sandėlio darbuotojų poreikiu Kalėdų laikotarpiu, ji kreipiasi į laikinojo įdarbinimo įmonę, o ši pasiūlo laikinųjų darbuotojų.

Sąlygos visiems turi būti vienodos
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo liepos 30 d. keičiasi ir darbuotojų komandiravimo į Lietuvą tvarka.

Pakeitimai aktualūs Lietuvoje įregistruotoms įmonėms, įdarbinančioms kitų šalių laikinuosius darbuotojus, bei juos komandiruojančioms į kitas valstybes.

Papildyti Darbo kodekso 108 ir 109 straipsniai apima pakeitimus dėl darbuotojų darbo užmokesčio, apgyvendinimo bei išlaidų apmokėjimo, dienpinigių skaičiavimo, komandiruotės trukmės, ilgalaikių komandiruočių, komandiruojamų laikinųjų darbuotojų.

Po liepos 30 d. keičiasi laikinųjų darbuotojų darbo užmokesčio apmokėjimo sąlygos: jos suvienodinamos kaip ir tą patį darbą dirbančių vietos darbuotojų, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandžius, už darbą naktį, poilsio ar švenčių dienomis. Iki šiol komandiruojamiems darbuotojams buvo taikomas minimalaus darbo užmokesčio reikalavimas. Šis reikalavimas išlieka komandiruojamiems kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ir (arba) keleivius tarptautiniais kelių maršrutais. Jiems netaikomos naujos nuostatos dėl darbuotojų apgyvendinimo ir išlaidų kompensavimo bei nuostatos, skirtos ilgesnėms nei 12 mėnesių komandiruotėms.

Ilgesnėms nei 12 mėnesių komandiruotėms nuo liepos 30 d. taikomos darbo santykius reglamentuojančios teisės normos bei aukštesnių negu darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių nuostatos, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų. 12 mėnesių terminas gali būti pratęstas iki 18 mėnesių, jei darbdavys VDI elektroniniu būdu pateiks motyvuotą pranešimą.

Viskas daroma ne šiaip sau
Darbo kodekso pakeitimais detalizuotas dienpinigių skaičiavimas: jie atskiriami nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų ir sudaro atskirą darbo užmokesčio dalį.

Gerinamos ir komandiruojamų darbuotojų darbo sąlygos, kai nėra nuolatinės darbo vietos, įpareigojant darbdavį apgyvendinti komandiruojamus darbuotojus (jei tai bus taikoma ir vietos darbuotojams). Taip pat bus privaloma kompensuoti vykimo į darbą ir iš jo kelionės išlaidas per komandiruotes Lietuvos teritorijoje ir užsienyje.

Naujovės suteikia daugiau garantijų komandiruojamiems laikiniesiems darbuotojams, įpareigojant laikinojo darbo naudotoją (faktinį darbdavį, kuris suteikia darbo funkcijas) informuoti laikinojo įdarbinimo įmonę apie jo taikomas darbo sąlygas ir darbo užmokestį šiems darbuotojams, siekiant užtikrinti, kad jie nebūtų diskriminuojami.

Konfederacijos pirmininkės teigimu, profesinės sąjungos ilgai kovojo, kad į Lietuvą komandiruojantys darbuotojai turėtų lygiai tokias pačias sąlygas kaip ir čia dirbantys darbuotojai, jog nebūtų noro darbdaviams atsivežti pigios darbo jėgos ir dėl jų atleisti jau dirbančius darbuotojus.

„Net ir dabar tebevyksta šis procesas, kai Lietuvos darbuotojai dėl neaiškių priežasčių yra atleidžiami ir į jų vietą įdarbinami asmenys iš trečiųjų šalių. Europos Sąjungos teisės dokumentuose rašoma, kad visiems sąlygos turi būti vienodos, tai čia irgi kalbama apie tą patį“, – sako I. Ruginienė.

Reziumuodama ji dar kartą akcentuoja, kad visi minėti Darbo kodekso pakeitimai atsirado ne šiaip sau: „Kaip jau minėjau anksčiau, tam tikri pakeitimai atsirado pamačius, kad vienas ar kitas kodekso straipsnis veikia ne taip, kaip buvo sumanyta, jog reikia kažką pataisyti pagal jau žinomas realijas ir esamą situaciją.“

Į viršų