facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Atostogaujantys lietuviai šiemet, panašu, neketina išlaidauti. Be to, didžioji dalis gyventojų atostogas leidžia ar jas planuoja praleisti Lietuvoje kartu su visa šeima.

Gimtinę planuoja pažinti automobiliu
Atlikta apklausa atskleidė, kad daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų poilsiui skirs iki 200 eurų. Penktadalis – iki 100 eurų. Iki 200 eurų dažniau atostogoms linkę išleisti vyrai, o iki 100 eurų – moterys.

„COVID-19 viruso sukelta pandemija ir užsitęsęs karantinas pakeitė daugelio lietuvių atostogų planus. Dažnas nebeplanuoja atostogų taip toli nuo Lietuvos, ieško galimybių sutaupyti. Net ir panaikinus visus kelionių draudimus, sunku tikėtis, kad keleivių srautai vasarą atsistatys į „normalias“ vėžes – tiek lietuvių, tiek užsieniečių atostogų kelionėms atsigauti, tikėtina, reikės daugiau laiko. Kita vertus, tai priklausys ir nuo to, kaip valstybėms pavyks kontroliuoti pandemiją“, – sako DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovas Vaidas Klumbys.

12 proc. apklaustųjų savo savaitės trukmės atostogoms šiemet nusprendė skirti iki 50 eurų, o vos 10 proc. respondentų – daugiau nei 400 eurų. Tokią pinigų sumą savaitei atostogų dažniau yra linkę išleisti jauni lietuviai, dauguma jų gyvena didmiesčiuose.

„Dėl karantino metu galiojusių ribojimų keltuose praktiškai neliko atostogų segmento tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos, sumažėjo aukščiausios klasės kajučių paklausa. Į populiariausias mūsų kryptis – Vokietiją ir Švediją, vyko žmonės, kurie užsienyje turėjo darbo reikalų. Tačiau šiuo metu vėl jaučiame augantį susidomėjimą ir poilsinėmis kelionėmis. Matome, kad lietuviai gimtinę ir aplinkines šalis šiemet aktyviau planuoja pažinti automobiliu. Daugėja šeimų kelionių šia transporto priemone ar nameliais ant ratų, persikėlę keltu jie tęsia savo kelionę po Šiaurės ar Vakarų Europą. Įpusėjusi vasara ir šylantys orai dažną ragina pagalvoti apie poilsį, skirti daugiau laiko sau ir šeimai“, – aiškina V. Klumbys.

Statistikos departamentas skelbia, kad 2020 m. pirmąjį ketvirtį kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 497 Eur. Į užsienį aptariamu metu keliavo 250,9 tūkst. šalies gyventojų, arba 15,3 proc. mažiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. Vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,3 nakvynės.

Šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą 2020 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2019 m. ketvirčiu, sumažėjo 13,1 proc. ir sudarė 463,1 tūkst. kelionių. Per vieną asmeninę kelionę šalies viduje lietuviai vidutiniškai išleido maždaug 230 eurų per savaitę, verslo kelionę – 193 eurus.

Keliaus po kaimynines šalis
 „Swedbank“ Finansų instituto projektų vadovė Justina Bagdanavičiūtė patvirtina, kad pandemija ir karantinas ne tik priminė svarbiausias asmeninių finansų pamokas, bet ir pakoregavo šių metų atostogų planus.

„Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ paklausus jos narių, kur jie šiemet ketina atostogauti ir ar dėl susidariusių aplinkybių planuoja išleisti mažiau nei įprasta, paaiškėjo, kad didesnioji grupės narių dalis – 39 proc. iš beveik 300 atsakiusiųjų šios vasaros atostogas ketina praleisti Lietuvoje ir poilsiui ketina išleisti mažiau pinigų nei įprasta. Beveik trečdalis atsakiusiųjų (29 proc.) planuoja keliauti po artimąjį užsienį ir tai, jų manymu, taip pat padės sutaupyti.

Nemaža dalis grupės narių (21 proc.) sako apskritai atsisakę vasaros atostogų planų ir atostogauti nesiruošiantys. Tuo metu kiti teigia palauksiantys rudens bei dar labiau atsiversiančių užsienio valstybių sienų ir atostogas planuosiantys tuomet.

J. Bagdanavičiūtė atkreipia dėmesį, kad karantinas pakoregavo mūsų galimybes paskirstyti atostogų išlaidas laike, tačiau būtinybė atsakingai planuoti atostogų biudžetą niekur nedingo, ir dėl susiklosčiusių aplinkybių tapo dar svarbesnė.

Kaip rodo atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, daugiau nei pusė (51 proc.) šalies gyventojų per karantiną suprato, kaip svarbu atidžiai planuoti savo biudžetą.

„Tiesa, neretai būtent per atostogas atsipalaiduojame tiek, kad biudžeto planavimas pasitraukia į antrąjį planą, ir po atostogų ištinka finansinės pagirios – iki kito atlyginimo laukti dar ilgai, o finansiniai įsipareigojimai tiek laiko laukti negali“, – pastebi J. Bagdanavičiūtė.

Anot jos, atidžiau vertinti atostogų biudžetą reikėtų ir dar dėl vienos priežasties. Nesvarbu, ar jas leidžiame Lietuvoje, ar užsienyje – šiuo metu išlieka reali tikimybė patirti antrąją finansinių išbandymų ir nerimo dėl finansų bangą.

„Daugeliui mūsų puikiai žinoma – planuoti biudžetą bei kaupti finansinę pagalvę įvairiems netikėtumams, dėl kurių gali sumažėti pajamos arba padidėti išlaidos, yra labai svarbu. Apie šią pamoką mums retkarčiais primena įvairūs asmeniniai finansiniai išbandymai, o paskutinieji iš jų buvo šių metų pavasarį patirti globalios koronaviruso pandemijos netikėtumai.

Taigi, pailsėti yra iš tiesų labai svarbu ir tikrai to nusipelnėme, tačiau tai reikėtų daryti sumaniai, nepamirštant visų svarbių neseniai pakartotų asmeninių finansinių valdymo pamokų“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Į viršų