facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Virtuali erdvė apima vis daugiau gyvenimo sričių. Naudodamiesi internetu pildome dokumentus, mokame mokesčius, bendraujame su užsienyje gyvenančiais artimaisiais, net ieškome sau antrosios pusės. Galima pamanyti, kad internete slypi visa reikiama informacija. Tik ar atsakymų ieškojimas įvairiuose internetiniuose forumuose, socialiniuose tinkluose gali atstoti realų pokalbį su gydytoju, pedagogu, grožio meistre?

Pasinėrė į virtualų pasaulį
„Mano vaikinui internetas pamažu tampa svarbiausia jo gyvenimo dalimi. Jis nebeturi pomėgių, jo aistra – virtualusis pasaulis, kuriame praleidžia vis daugiau ir daugiau laiko. Jeigu man pavyksta nors trumpam jį atitraukti nuo kompiuterio, sulaukiu daug priekaištų, skundų, pykčio. Baisiausia, kad jis pats nejaučia, kaip su kiekvienu kompiuterio įjungimu iš lėto griūva jo profesinis ir asmeninis gyvenimas“, – atvirauja šiaulietė Joana.

Moters pasakojimu, vaikinas daug laiko praleidžia žaisdamas, bendraudamas socialiniuose tinklapiuose, žiūrėdamas videofilmukus. Pašnekovė pastebi, kad jis po truputį praranda bendravimo įgūdžius, draugų ratą ir taip dar labiau atitolsta nuo tikroviško bendravimo.

„Jis beveik nebeturi draugų, grįžęs iš darbo ir savaitgaliais neišeina iš namų. Manau, jam neberūpi ir mano draugija“, – guodžiasi šiaulietė.

Nemato nieko blogo
Dažnai savo socialinio tinklo paskyrą tikrinantis Marius tikina dėl to nematantis nieko blogo.

„Pokalbių bei socialinių tinklų privalumas yra tas, kad žmonės juose jaučiasi ne tokie suvaržyti, laisviau bendrauja, yra atviresni, leidžia sau pasakyti daugiau, nei išdrįstų realiame gyvenime. Iš dalies internetas palengvina žmonių uždarumą bei padeda jiems atsiverti, išmoko, kaip pateikti save kitiems“, – mano šiaulietis.

Ypač jis vertina pažinčių svetaines. Anot jo, bendraujant internetu santykiai išsivysto daug greičiau nei įprastai, o vėliau, kai susitinkama iš tikrųjų, ryšys tampa artimesnis.

„Už tai, kad atradau savo meilę, esu dėkingas internetui. Laimingai vedę esame jau dvejus metus“, – sako Marius.

Nebijoti pažinčių internete jis ragina ir kitus: „Išnaudokite šių laikų galimybes, elkitės drąsiai. Jeigu norite kažką susirasti, tai tikrai užsiregistruokite pažinčių ar kokiame kitame portale. Jeigu vis dėlto svajonių nuotakos ar jaunikio nerasite, vis tiek susipažinsite su įdomiais žmonėmis, kurie vėliau galbūt taps jūsų gerais draugais.“

Rizikuoja savo sveikata
Iš tiesų socialiniai tinklai šiais laikais yra tokie populiarūs, kad būtų sunku rasti žmogų, kuris jais nesinaudoja. Užtenka pažvelgti, kas dedasi gatvėje, parduotuvėse ar kitose viešose vietose – žmonės sukišę galvas į savo išmaniuosius telefonus ir nieko aplink nemato.

Tai, jog virtualus bendravimas yra tapęs kone vertybe, įrodo ir įvairių užklausų socialinių tinklų grupėse, internetiniuose forumuose kiekis.

Bene populiariausia, visus labiausiai dominanti yra sveikatos tema. Vos tik susvaigo galva, pradėjo slinkti plaukai ar išbėrė spuogais, žmonės iš karto puola internautų teirautis, kodėl jiems taip atsitiko. Nepažįstami, staiga gydytojais tapę asmenys sako, kad ir jiems taip buvo, pasiūlo parsiųsti kokių vaistų ar pasigaminti patiems, kokį stebuklingai gydantį mišinuką iš namų šaldytuve esančių produktų. Tik neretai tokie patarimai prie gero nepriveda, žmonės tik dar sunkiau suserga arba net miršta.

Būna priversti pakeisti nuomonę
Negana to, kiekvieno straipsnio, nuomonės ar nuotraukos pasidalijimas socialiniuose tinkluose kartais sulaukia neigiamų, įžeidžiančių komentarų, kas rodo, kad Lietuvoje vis dar netrūksta piktų žmonių.

Būna ir taip, kai įsižeidę ar supratę, kad kitiems asmenims apie save atskleidė per daug informacijos, nusprendžia rečiau naudotis internetu ar net išsiregistruoti iš socialinių tinklų.

„Man tiesiog ėmė nepatikti, kad žmonės tiek daug apie mane žino ir aš žinau apie juos, todėl nusprendžiau atsiriboti, paėmiau ir ištryniau savo paskyrą“, – sako Marija.

Ji tokį sprendimą priėmė po to, kai suprato, kiek įsitraukimas į niekur nevedančias diskusijas, stengimosi save parodyti tik iš gerosios pusės atima laiko. Dabar, kaip teigia mergina, tokio sprendimo nė kiek nesigaili: „Iš naujo atradau knygas, vėl mėgaujuosi sportu ir aktyviu gyvenimo būdu ir tai nuostabu.“

Kas per daug, tas nesveika
Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) profesorius psichologas Gediminas Navaitis komentuoja, kad visos žmonių išrastos priemonės yra geros, tačiau ribotos. Jeigu šluota galima prašluoti susikaupusias dulkes, tai ji tikrai netiks valgymui. Kažką panašaus galima pasakyti ir apie internetą.

Jis atkreipia dėmesį, kad sutaupysi laiko, jeigu užuot stovėjęs prie kasos, kelionės bilietą įsigysi internetu, tačiau gali labai nusivilti, jeigu būdamas nestandartinės figūros, iš internetinės parduotuvės užsisakysi naują rūbą, nes tuomet labai tikėtina, kad jis tau tiesiog netiks. Taigi pirmuoju atveju tu iš tiesų sau pasilengvini gyvenimą, o antruoju – rizikuoji nusivilti.

Kalbėdamas apie internetines pažintis, profesorius sako, kad internetas suteikia techninę galimybę greičiau gauti informaciją apie tam tikrą žmonių grupę, kuri taip pat ieško pažinties. Tik klaida būtų patikėti, kad būtent internete rasi savo nuostabiąją ar nuostabųjį, nes tai tik pirmas pažinties žingsnis. Kitaip tariant, internetas šiuo atveju atlieka tik dabartinio draugo ar senovinio piršlio vaidmenį t. y. – supažindina.

Pasitiki ne tais, kuriais turėtų
Profesorius pritaria, kad patarimų ieškojimo internete tema, šiandien bene aktualiausia ir čia įžvelgia visuomenės intelektinės nebrandos požymių. Kylant susirūpinimui dėl Astravo atominės elektrinės, anot jo, verta prisiminti anksčiau Lietuvoje kilusias diskusijas dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Apie tai diskutavo piliečiai, politikai, bet kažkodėl pamiršta pasiteirauti Lietuvos energetikos instituto specialistų nuomonės, nors būtent jie geriausiai galėjo atsakyti į visiems rūpimą klausimą.

Net ir dabar, kai COVID-19 grėsmė tebėra reali, apie tai gausu įvairių pastebėjimų, įžvalgų, paskaičiavimų, nors realiai reikėtų pasitikėti tik medikų suteikta informacija.

„Jeigu labai nuoširdi ir draugiška babytė iš kaimo samprotauja, kad ji viruso nebijo, nes jo nėra nemačiusi, pagalvokime, ar šie samprotavimai skiriasi nuo mediko, profesoriaus ar aktoriaus samprotavimo lygio, nes kol kas į žmones, kurie neturi specialių žinių, internete kreipiama per daug dėmesio, todėl ir turime tokių keistenybių, kai internete gausu mitų apie skiepų žalą, nors kaip tik dėl skiepų šiandien gyvena didelė dalis žmonių. Jeigu prieš porą šimtų metų, kai nebuvo skiepų, vaikų mirtingumas siekė apie 20 proc., tai šiandien medicina didžiąja dalimi šią problemą išsprendė“, – sako G. Navaitis.

Svarbu ugdyti kritinį mąstymą
Internete galima rasti ir pasvarstymų apie tai, kad žemė yra plokščia. Pašnekovas juokauja, kad jeigu žemė iš tiesų būtų plokščia, tai katės jau seniai viską būtų numetusios nuo krašto.

Verta nepamiršti ir to, kad internetas yra ideologinės kovos vieta, kur Rusija ganėtinai sėkmingai platina savo propagandą. Štai visai neseniai Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė informaciją, kur teigiama, esą 1940 m. jokios okupacijos nebuvo, kad Latvija, Estija, Lietuva savanoriškai įstojo į Sovietų sąjungą.

„Tokių ir panašių išpuolių prieš mūsų valstybę, demokratiją, sveiką protą internete yra pakankamai daug. Galite paklausti, o kokia nauda iš teiginių apie plokščią žemę, skiepų niekinimo, atsakymas yra toks, kad taip kalba tie, kurie nelinki nieko gero mūsų valstybei. Kuo žmonių protas bus labiau sujauktas, kuo jie labiau pasitikės sąmokslo teorijomis, tuo jie mažiau pasitikės patikimais, tame tarpe ir valstybiniais informacijos šaltiniais. Todėl mes turime suprasti kuo naudojamės, rinktis tik patikimus šaltinius ir ugdyti kritinį mąstymą“, – sako G. Navaitis.

2020 07 27 22

G. Navaitis: „Turime suprasti kuo naudojamės, rinktis tik patikimus šaltinius ir ugdyti kritinį mąstymą.“
Asmeninio  archyvo nuotr.

Į viršų