facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Per pirmąjį šių metų pusmetį darbo inspektoriai nustatė daugiau nelegaliai ir nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų, nors įmonių patikrino mažiau, lyginant su praėjusiais metais. Ar tai reiškia, kad darbdaviai vis dar linkę piktnaudžiauti darbuotojų sąskaita?

Nustatė ne vieną pažeidimą
Vykdydama nelegalaus darbo kontrolę Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmąjį šių metų pusmetį atliko 1391 inspektavimą. Jų metu nustatyti 1 222 nelegaliai, nedeklaruotą darbą dirbę, nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdę asmenys bei asmenys, įdarbinti nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos.

Šį pusmetį įmonių patikrinta 2 kartus mažiau nei per 2019 m. tą patį laikotarpį. Tačiau patikrinimų rezultatyvumas padidėjo: 848 inspektuotose įmonėse nustatyti 273 nelegalūs darbuotojai, tuo tarpu 2019 m. 1 687 tikrintose įmonėse nelegalių darbuotojų rasta 288.

Nuo metų pradžios trečdalis – 186 – nelegaliai dirbusių asmenų po VDI patikrinimų įdarbinti oficialiai. Tai 33 procentais daugiau lyginant su 2019 m. Paskaičiuota, kad valstybei būtų sumokėta daugiau nei 0,5 milijono eurų mokesčių, jei po VDI patikrinimų įdarbinti asmenys dirbtų pusmetį.

VDI duomenys rodo, kad nedeklaruotą darbą dirbančių asmenų daugėja: per pirmąjį šių metų pusmetį jų nustatyta 637, o per tą patį laikotarpį 2019 m. – 478.

Nelegalų darbą vis dažniau keičia nedeklaruoto darbo formos, kai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai.

Prie nedeklaruoto darbo galima priskirti ir atvejus, kai darbuotojai dirba per jiems paskelbtas prastovas. Keliasdešimt tokių pažeidimų darbo inspektoriai nustatė karantino metu.

Nelegalus darbas labiausiai paplitęs statybų sektoriuje. Jame nelegaliai dirbo ir daugiau nei pusė visų uždarbiaujančių užsieniečių, kuriuos per patikrinimus nustatė darbo inspektoriai. Iš viso nuo metų pradžios šalyje užfiksuoti 104 užsieniečiai, dirbę nelegaliai, įdarbinti nesilaikant jų įdarbinimo tvarkos.

Už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus surašyti 489 protokolai.

Dirba be darbo sutarties
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad žmonės, kurie dirba nesudarę darbo sutarties, yra socialiai neapsaugoti ir pažeidžiami. Jie netenka pagrindinių socialinių garantijų: nukenčia jų pensija ir sveikatos apsauga.

Konfederacijos atstovės teigimu, kartais pasitaiko atvejų, kai darbuotojai patys nežino, jog dirba nelegaliai. Jiems aiškinama, esą darbo sutartis bus parengta per porą savaičių, nors iš tiesų to daryti iš viso nesiruošiama, todėl I. Ruginienė pataria neapsigauti ir nepradėti dirbti prieš tai nepasirašius darbo sutarties.

Darbo sutartyje būtina sulygti konkrečias pareigas, funkcijas, darbo užmokestį (taip pat jo sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, priedus ir pan.), darbo laiką (nustatyti, kiek valandų per savaitę dirbs darbuotojas, kokiu grafiku, kokiu principu apskaitomas darbo laikas). Kuo aiškiau sudaryta darbo sutartis, tuo mažesnė nesutarimų su darbdaviu tikimybė.

Būna ir taip, kad sutartis pasirašoma, bet „Sodra“ taip ir lieka apie tai neinformuota. Pašnekovė primena, kad kiekvienas darbuotojas gali pasitikrinti, ar darbdavys apie jį yra pateikęs duomenis atitinkamoms institucijoms. Štai, pavyzdžiui, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros galima pasitikslinti, kiek darbdavys moka jo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų.

„Taip darbuotojas greičiau galės imtis priemonių, kad nebūtų pažeidžiamos jo teisės, t. y. turės pagrindo ginti savo teises“, – akcentuoja I. Ruginienė.

Baudos kelia juoką
Anot jos, koronaviruso sukelta krizė išryškino ir kitas darbuotojų patiriamas problemas. Koronaviruso krizė parodė, kad kai kurie darbdaviai ignoruoja dialogą su darbuotojais. Ji atkreipia dėmesį, kad tos įmonės, kurios turėjo puikų dialogą su darbuotojais, dar karantino pradžioje susitarė dėl visų specifinių sąlygų, dėl visų problemų sprendimo, kurias gali patirti įmonė, ir ramiai tęsė savo veiklą.

Visai kitokia situacija buvo tose įmonėse, kurios veikė autokratiniu režimu.

„Kai kurių įmonių darbuotojai nelabai žinojo, net kas yra ta prastova. Klausė, ar tada jiems reikia dirbti, ar ne. Tokia darbuotojų nežinia tik įrodė, kaip darbdaviai negerbia savo darbuotojų ir ignoruoja dialogo svarbą“, – teigia konfederacijos pirmininkė.

Pašnekovė primena, kad jeigu darbdavys paskelbė darbuotojui prastovą, tuomet dirbti nereikia. Tokiu atveju darbuotojui garantuojamos minimalios pajamos, kad jam nedirbant būtų galima už tą sumą išgyventi.

Jeigu darbdavys paskelbė darbuotojui dalinę prastovą, tada tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę arba darbo valandų per dieną skaičius. Pavyzdžiui, vietoje aštuonių darbo valandų reikia dirbti – penkias, arba ne penkias darbo dienas, bet – tris. Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama – kaip už prastovą.

Jeigu darbdavys verčia darbuotoją dirbti per jam paskelbtą prastovą, tai laikoma pažeidimu. Tada apie tai reikia pranešti VDI ar kitoms institucijoms.

I. Ruginienė pastebi, kad nepaisant visko, Lietuvos darbdavių kultūra po truputį keičiasi, tik galbūt ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Ji įsitikinusi, kad peržiūrėjus kai kuriuos teisės aktus ir, pavyzdžiui, padidinus baudas, šiandien situacija būtų kitokia.

„Dabartinės 40–70 eurų siekiančios baudos darbdaviams kelia juoką, o ne baimę. Tokios baudos kelia klausimą, ar iš tiesų Lietuvoje įmonėms apsimoka vykdyti teisės aktų reikalavimus. Imkime pavyzdį iš Vakarų Europos, kur bauda siekia vieną procentą nuo įmones apyvartos. Bauda turi būti atgrasanti, o ne juoką kelianti“, – sako I. Ruginienė.

Į viršų