facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Jau uždarytame Kairių sąvartyne susikaupusių dujų telkinį eksploatavusiai įmonei „Energijos parkas“ pavyko teismuose įrodyti, kad VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) paskelbtame konkurse buvo naudojami klaidinantys duomenys. Jais patikėjusiai ir dėl to į nuostolius įklimpusiai bendrovei teismas įpareigojo sumokėti 1,8 milijono eurų. Tiesa, reikiamos sumos ŠRATC neturi, todėl labai tikėtina, kad visa našta kris ant Šiaulių regiono gyventojų pečių.

Bendrovė pasijuto apgauta
„Šiaulių naujienose“ jau esame rašę, kad viskas prasidėjo 2008 metais, kai ŠRATC paskelbė investicinį konkursą dėl sąvartyne besikaupiančių dujų surinkimo ir deginimo gaminant elektros ar šilumos energiją. Jo dalyviams buvo pateikta bendrovės „ENER-G Polska“ ataskaita, kurioje paskelbti 2006–2007 metais atliktų dujų kiekio tyrimų rezultatai. Šiais skaičiais patikėjusi „Energijos parko“ įmonė pasirašė 15 metų sutartį su galimybe pratęsti dar 5 metams. Laimėtoja įsipareigojo ŠRATC atiduoti 23 proc. gautų pajamų.

Investuotojas nutiesė dujotiekį, įrengė pusšimtį gręžinių su dujų surinkimo įranga, pasistatė elektrą gaminančią jėgainę ir vos pradėjęs darbą suprato, kad liko apgautas. Sąvartyne dujų buvo gerokai mažiau, nei nurodyta viešojo konkurso medžiagoje.

Investuotojas, supratęs, kad iš to nieko gero nebus, padavė ŠRATC į teismą. Bendrovei iš pradžių sunkiai sekėsi įrodyti, kad buvo apgauta: ir Šiaulių apygardos teismas, ir Lietuvos apeliacinis teismas ieškinius atmetė.

Viskas pakrypo kita linkme, kai kasacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos aukščiausiojo teismo kolegija sugrąžino bylą į pirmąją instanciją. Antrąsyk bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas priėmė ŠRATC nepalankią nutartį ir priteisė 1,8 mln. eurų.

„Per duotą trijų mėnesių laikotarpį ŠRATC atstovai pateikė du kasacinius skundus, tikėdamiesi, kad bus sudaryta sąlyga trečiam bylos nagrinėjimui nuo pirmosios instancijos, deja, tai neįvyko. Dabar mes turime konstatuoti, kad esminis bylos nagrinėjimo etapas, kas ką padarė ar ko nepadarė, jau baigėsi“, – vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.

Ginčai tebevyksta
Nepaisant to, tarp ieškovo ir atsakovo ginčas tebevyksta, tik šįkart dėl grąžintinos sumos terminų. Teismas tik iš dalies patenkino ieškovo poziciją ir įpareigojo 1 mln. eurų grąžinti iš karto, o likusią sumą – iki 2021 m. balandžio 1 d.

Kadangi šis sprendimas visiškai nepatenkino nė vienos pusės – abi parašė skundus ir jie nukeliavo į Lietuvos apeliacinį teismą. Dabar artimiausiais mėnesiais gali įvykti bylos nagrinėjimas, kur ir paaiškės, kaip turėtų būti sureguliuotas priimto įsiteisėjusio sprendimo vykdymas.

„Jeigu neturėsime pilno atidėjimo, prašysime, kad teismas patvirtintų milijono eurų mokėjimo grafiką per mūsų siūlomą taikos sutartį. Tada gali būti scenarijus, kad mes milijoną bandome sureguliuoti per taikos sutartį ir tą naštą išdalyti, nes nei viena iš septynių savivaldybių, nei pati įstaiga nepasiruošusi situacijos suvaldyti“, – blogiausią įmanomą scenarijų atskleidė A. Bartulis.

Šiaulių miesto savivaldybė, suprasdama, kokia našta laukia kitų dalininkų, siūlys dar kartą išanalizuoti susidariusią situaciją ir į šią naštą įtraukti už tai atsakingus asmenis. Anot administracijos direktoriaus, tokiam nepasidavimui pretekstų netrūksta, akivaizdžiausias to įrodymas – 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje išsamiai atskleistos visos aplinkybės.

Štai 37-ajame nutarties punkte teisėjų kolegija formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: „Jeigu viešą konkursą vykdantis asmuo, paskelbdamas apie konkursą nurodo tam tikras sąlygas, susijusias su konkurso dalyku, šios sąlygos tampa konkurso sąlygų sudedamąja dalimi, už kurių tikrumą atsako konkursą vykdantis asmuo.“

Padaryta esminė klaida
Taip ir įvyko 2006-2007 m., kai  ŠRATC pasamdė Lenkijos kompaniją atlikti studiją dėl Kairių sąvartyno dujų, kur buvo pasakyta, kad iki 2030 m. dujos sąvartyne turėtų siekti 82 mln. kubinių metrų. Disponuodamas tokiais studijos skaičiais ŠRATC įdėjo ataskaitą į konkursą, ji tapo konkurso medžiaga ir leido investuotojams priimti sprendimą jiems įdomu ar ne.

„Taip padaryta esminė klaida, kurią Lietuvos Aukščiausiasis teismas ir įvardijo, jeigu tu pasakei pasinaudodamas pasamdytų trečiųjų asmenų medžiaga, kad dujų yra, tai tos dujos turi būti. Tai pirmoji klaida, kurią padarė tuometiniai ŠRATC vadovai rengdami konkurso medžiagą“, – komentavo A. Bartulis.

45-ajame nutarties punkte nurodyta, kaip teisingai turėjo būti analizuojama byla. Administracijos direktoriaus teigimu, buvo įmanomi keli scenarijai. Jeigu pasakyta, kad dujų yra, bet vėliau jų tarsi nebuvo, reikėjo išsiaiškinti, ar ieškovas ir atsakovas padarė viską, jog iki eksploatacijos jos būtų išsaugotos.

„Jeigu dujų nebuvo nuo pat pradžios, tada logiškai atsako atsakovas, bet jeigu iš pradžių dujos buvo, bet vėliau jų nebeliko, tada gal abu kalti. Deja, toks tyrimas pakartotiniame nagrinėjime nebuvo atliktas“, – priežasčių, kodėl byla pralaimėta, ieškojo Savivaldybės atstovas.

Visko taip nepaliks
Anot A. Bartulio, nebuvo ištirtos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Nenustatyta priežastis, dėl kurių atsirado skirtumas tarp konkurso sąlygose nurodytų prognozuojamų dujų gamybos apimčių ir ieškovės realiai išgautų dujų kiekio. Galbūt iš pat pradžių studiją atlikusi bendrovė pateikė klaidingus duomenis?

„Kai byla grąžinta pakartotiniam nagrinėjimui, šitie momentai nebuvo sutvarkyti, todėl galima manyti, kad ŠRATC ir pasamdytų advokatų nekvalifikuotas darbas mus ir atvedė į visišką nesėkmę“, – spėliojo administracijos vadovas.

Jis dar kartą akcentavo, kad Savivaldybė visko taip nepaliks – siūlys dalininkams toliau vykdyti tyrimą ir išsiaiškinti, ar studiją atlikusi Lenkijos bendrovė tikrai pateikė teisingus duomenis, ar bylai atstovavę advokatai padarė viską, ką galėjo ir pan.

„Mes tikrai norime analizuoti situaciją, kad kuo mažesnė našta būtų septynių savivaldybių gyventojams, nes nori nenori, 1,8 mln. eurų vis tiek reikės sumokėti. Vienas scenarijus nemalonus – tą sumą gali tekti sugeneruoti per tarifų peržiūrėjimą. Jeigu taikos sutartimi reikiamą sumą pavyktų išdalyti penkeriems metams, tai vis tiek per metus reikėtų sugeneruoti 400 tūkst. eurų papildomų pajamų, bet tai būtų visiškas užkrovimas ant gyventojų. Kitas scenarijus – ŠRATC galėtų tas lėšas pasiskolinti ir per dešimt metų grąžinti, bet vargu ar koks bankas, žinodamas įstaigos verslo pobūdį, sutiktų skolinti“, – aiškino A. Bartulis.

Panašu, kad pačioms savivaldybėms iš biudžeto lėšų, padarytos žalos atlyginti nereikės. Administracijos direktoriaus teigimu, nėra teisinio pagrindo, įpareigojančio savivaldybės pinigais dengti juridinio asmens įsipareigojimus: „Savivaldybės biudžeto lėšų paskirtis nėra mokėti kitų juridinių asmenų įsipareigojimus, nebent būtų rasta, kaip pralįsti pro adatos skylutę. Tokiu atveju kiekvienam dalininkui tektų sumokėti po trečdalį reikiamos sumos, bet kaip jau ir minėjau, tam kol kas nėra jokio aiškaus pagrindo.“

2020 07 15 21

Už atliekų išvežimą gali tekti mokėti brangiau.
Autorės nuotr.

Į viršų