Lietuvos laisvosios rinkos institutas parengė ir nusiuntė Lietuvos trišalei tarybai pasiūlymus lengvinti darbuotojų atleidimo darbo tvarką ir panaikinti apribojimus atleisti iš darbo socialiai pažeidžiamus darbuotojus (motinas, auginančias mažamečius vaikus, priešpensinio amžiaus darbuotojus ir pan.). Tai esą padidintų įmonių konkurencingumą ir patrauklumą investicijoms.

Siekia lengviau nutraukti darbo sutartį
Neseniai viešoje erdvėje pasirodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengta „Darbo sutarčių nutraukimo kaštų studija: pusiausvyra tarp efektyvaus išteklių paskirstymo ir tinkamos darbuotojų apsaugos“, kurioje pateiktos rekomendacijos lengvinti Lietuvoje darbuotojų atleidimą iš darbo.

Atliktoje studijoje prieita prie išvados, kad iš tyrimo valstybių tik Lietuva diferencijuoja įspėjimo termino trukmę dėl priklausymo tam tikrai asmenų grupei. Tokie pertekliniai kaštai esą nedidina valstybės konkurencingumo ir gali kenkti pačiai saugomai grupei: įmonės atsargiau sprendžia dėl saugomų asmenų įdarbinimo žinodamos, kad ateityje jų atleidimas bus labai brangus.

Akcentuojama, esą ribojimai įmonėms veiksmingai reaguoti į struktūrinius ir paklausos pokyčius koreguojant žmogiškuosius išteklius mažina įmonės našumą. Didesniu masteliu toks pat poveikis yra daromas ir ekonomikai. Aiškinama, esą neefektyvus išteklių naudojimas šalyje reiškia, kad prielaidos augti nedarbui didėja. Ir atvirkščiai, efektyvus žmogiškojo kapitalo naudojimas reiškia visos ekonomikos efektyvumą ir užimtumo didėjimą. Manoma, kad galimybė nutraukti darbo sutartį dėl kitų negu ekonominės ir (ar) objektyvios priežastys padėtų spręsti žmogiškųjų išteklių valdymo problemas.

Atliktoje studijoje taip pat rašoma, esą neproporcingi darbo sutarčių nutraukimo reikalavimai, viršijantys įmonių finansines galimybes, gali sąlygoti ir veiklos nutraukimą. Tvirtinama, jog nesant galimybių efektyviai paskirstyti išteklius įmonės yra priverstos skolintis lėšas ne tik veiklos palaikymui, bet ir darbo sutarčių nutraukimo sąnaudoms padengti. Šioms išlaidoms augant, atitinkamai mažėja įmonės likvidumas. Tai trukdo įmonei veiksmingai grįžti į įprastą padėtį ir gali sąlygoti veiklos nutraukimą, o tokiu atveju visi darbuotojai netenka darbo ir pajamų.

Gali netekti kvalifikuotų darbuotojų
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad tokie pasiūlymai yra trumparegiški, pavojingi visam Lietuvos ūkiui, žalingi verslui, darbuotojams, prieštarauja Europos Sąjungos, kurios nare yra Lietuva vertybėms ir jos socialinei politikai bei Lietuvos siekiui kurti Gerovės valstybę.

Profsąjungos pirmininkės aiškinimu, liberalizavus Darbo kodeksą darbdaviai įgijo daug galimybių lengviau atleisti darbuotojus, o tai kas nėra numatyta Darbo kodekse galima įteisinti sudarant kolektyvines sutartis.

Anot jos, klaidinantys yra Laisvosios rinkos instituto teiginiai, esą atleisti darbuotoją darbdaviui yra labai brangu. Šiuo metu Ilgalaikio užimtumo fondas apmoka pusę išeitinės išmokos, o darbdavys tesumoka dviejų savaičių arba vieno mėnesio išeitinę išmoką darbuotojui, kuris sukūrė darbdaviui pelną.

„Kai liberalizavome Darbo kodeksą, mes, profsąjungos, išsikovojome, kad būtų tas garantinis fondas išeitinių išmokų. Dabar jie moka dviejų savaičių išeitinę išmoką išdirbusiems iki metų ir visą išeitinę, jeigu žmogus išdirbo daugiau kaip metus toje darbovietėje, o likutį už vadinamąjį stažą, gauna iš to garantinio fondo, į kurį moka 1,2 proc. darbo užmokesčio. Jiems šitas dalykas nepatinka turbūt, kad jiems reikia mokėti tą įmoką į garantinį fondą“, – svarsto K. Krupavičienė.

Pašnekovės teigimu, siūlymai suvienodinti atleidimo iš darbo sąlygas ir panaikinti apribojimus atleisti socialiai pažeidžiamus darbuotojus (motinas auginančioms mažamečius vaikus, priešpensinio amžiaus darbuotojams ir pan.) yra nesuderinami su Europos Sąjungos Socialinio ramsčio politika, prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos standartams.

 „Ilguoju laikotarpiu toks lengvas darbuotojų atleidimas iš darbo pakenks pačiai įmonei ir visos Lietuvos ūkiui, nes Lietuvai esant bendroje Europos Sąjungos darbo rinkoje, Lietuvos darbuotojai nesunkiai įsidarbins kitose Europos Sąjungos šalyse, kuriose atlyginimai yra didesni nei Lietuvoje.

Lietuva neteks kvalifikuotų darbuotojų, kuriems parengti valstybė ir mokesčių mokėtojai skyrė dideles lėšas. Atsigavus rinkai įmonės negalės vystytis, nes trūks emigravusių darbuotojų, o sumažėjęs vartotojų skaičius stabdys verslo atsigavimą ir neleis augti biudžeto pajamoms“, – perspėja K. Krupavičienė.

Žada nepasiduoti ir aršiai kovoti
Anot jos, Laisvosios rinkos instituto teiginiams, kad dar labiau palengvintas darbuotojų atleidimas iš darbo padidina įmonių konkurencingumą ir pritraukia investicijas, prieštarauja Pasaulio banko paskelbti „Doing bussiness“ šalių reitingai.

Estija ir Lenkija, kurias kaip teigiamą pavyzdį, lengvai atleidžiant darbuotojus iš darbo, pristato Laisvosios rinkos institutas, turi šiame vertinime žemesnį reitingą nei Lietuva, kuri 2020 m. duomenimis užima 11 vietą pasaulyje ir 3 vietą Europos Sąjungoje po Danijos ir Švedijos, kuriose darbuotojų teisės yra daug geriau apsaugotos nei Lietuvoje. Tuo tarpu Estija šiame reitinge užima 18 vietą, o Lenkija – 40 vietą pasaulio šalių tarpe.

„Reikia pažymėti, kad nei Europos komisija, nei Pasaulio bankas, nei EBPO savo rekomendacijose Lietuvai nesiūlo lengvinti darbuotojų atleidimo iš darbo tvarkos. Priešingai, Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai ragina pandemijos sąlygomis bandyti išsaugoti darbo vietas.

Manome, kad Laisvosios rinkos instituto siūlymai grąžinti darbo santykius į lygį, kuris Europoje buvo XIX amžiuje, yra trumparegiški, pavojingi visam Lietuvos ūkiui, žalingi verslui, darbuotojams, prieštarauja Europos Sąjungos, kurios nare yra Lietuva, vertybėms ir jos socialinei politikai todėl yra atmestini“, – teigia K. Krupavičienė.

Pašnekovė primena, kad Laisvosios rinkos institutas ne pirmą kartą pateikia tokius drastiškus pasiūlymus. Pavyzdžiui, dar visai neseniai institutas aiškino, esą nereikia nustatyti minimalios algos, jog kiek darbdavys nori, tiek ir turėtų mokėti, o ir dabartinė jų formuojama nuomonė gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

„Artėjant rinkimams jie formuoja nuomonę, esą iš tiesų kam čia reikia mokėti, atleidi ir viskas. Šiandien turi darbuotoją, rytoj atleidai ir tegul jis eina, kur nori. Tai žiauru, nes Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje, Europos socialinėje chartijoje parašyta, kad atleidus iš darbo darbuotojams turėtų būti sumokėta išeitinė kompensacija“, – sako profsąjungos atstovė.

Profesinė sąjunga jau nusiuntė raštą Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui ir paragino atmesti pateiktus pasiūlymus. Nepaisant to, labai tikėtina, kad šis klausimas vis dėlto bus svarstomas suformavus naują Vyriausybę.

„Manau, dabar, prieš rinkimus, jokia partija to nedeklaruos, nes visi nori laimėti rinkimus, bet po rinkimų šitas klausimas labai greitai gali atsirasti Seime. Išliksime budrūs ir stebėsime, kaip čia bus toliau“, – žada K. Krupavičienė.

Siūloma lengvinti darbuotojų atleidimo darbo tvarką.
Autorės nuotr.