facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Karantino laikotarpiu išaugo taupančiųjų dalis. Taupyti pradėjo ir tie, kurie anksčiau neturėjo sukaupto finansinio rezervo. Vis dėlto lieka neaišku, kiek ilgai gyventojai bus linkę laikytis finansinės drausmės, juo labiau kai prasidėjo atostogų metas.

Suprato santaupų naudą
Šiuo laikotarpiu labai panašiai, kaip ir per ankstesnę krizę, išaugo taupančiųjų dalis. Tikėtina, kad  realiai pajutę, jog netikėti finansiniai sukrėtimai iš tiesų ateina neįspėję, daugelis sukaups nors ir nedidelį finansinį rezervą ateičiai. Ar tai paskatins įsivertinti savo finansus ir ilgesnėje perspektyvoje, t. y. ne tik sukaupti 3-6 mėnesių išlaidų finansinį rezervą, bet ir pradėti rūpintis savo senatve, anot „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, lieka neaišku.

„Labai tikiuosi, kad liks nors įprotis maistą pirkti kartą per savaitę ir be reikalo nevaikščioti po parduotuves, o tai jau būtų nebloga pradžia“, – „Šiaulių naujienoms“ sako ji.

Svarbu pernelyg neatsipalaiduoti
Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad vartojimas jau dabar sparčiai grįžta į prieškarantininio laikotarpio apimtis, kas yra labai gerai bendrai mūsų ekonomikos sveikatai, tačiau tiems namų ūkiams, kurie neturi jokių saugumo rezervų, visų pirma reikėtų pasirūpinti jais, o tik paskui grįžti į ankstesnį gyvenimą.

„Mes nežinome, ar rudenį nebus antros viruso aktyvėjimo bangos, o ir nedarbo lygis gali išlikti didesnis, tad būkime optimistai, tačiau realiai vertinkime savo galimybes“, – pataria J. Cvilikienė.

Labiausiai nuo karantino nukentėjusiems asmenims ekonomistė siūlo pasidomėti visomis įmanomomis paramos formomis: „Tikiu, kad daliai šeimų kažkiek padės papildomi pinigai vaikams, bet be jokios abejonės, svarbiausia užsitikrinti, kad pajamos grįžtų į ankstesnį lygį, o dar paprasčiau sakant, jei žmogus neteko darbo, nemato perspektyvų esamame, reikėtų nedelsti kelti, keisti savo kvalifikaciją ir drąsiai ieškoti savo vietos darbo rinkoje.“

Nebūtina taupyti atostogų sąskaita
Sumažėjus šeimos pajamoms, aplinkiniai vis dažniau prasitaria, kad šią vasarą atostogauti neketina. Susidariusi situacija apriboja mūsų judėjimą, todėl labai tikėtina, kad didelė dalis žmonių liks vasaroti Lietuvoje. Tiesa, paklausai augant, kyla ir nuomos, kitų paslaugų kainos, tad reikės nemažai išradingumo, norint ir kokybiškai pailsėti, ir per daug neišlaidauti.

„Mūsų pažintiniai takai, nuostabūs ežerai, apžvalgos bokštai ir šiltos vasaros suteikia begalę galimybių džiaugtis gamta praktiškai nemokamai. Tikiu, kad turistavimo džiaugsmą atradę, daugelis puikiai pailsės“, – pavyzdį kaip neišleisti per daug pateikia J. Cvilikienė.

Žinoma, bus ir tokių, kurie vien atostogomis Lietuvoje nepasiribos bei toliau planuos keliones į užsienį. Negalinčius pasigirti dideliais finansais pašnekovė perspėja net negalvoti tam imti paskolos.

„Jei nepavyko susitaupyti lėšų atostogoms, didelė tikimybė, kad bus labai sudėtinga ir grąžinti paskolą joms pasibaigus. Jau nekalbu apie, kad bus tikrai liūdna ne tik dėl pasibaigusių atostogų, bet ir dar kurį laiką išaugusių įsipareigojimų“, – sako šeimos finansų ekspertė.

Į viršų