Higienos instituto specialistai išsamiai išnagrinėjo Lietuvos vaikų sveikatos pokyčius ir netolygumus per praėjusius penkerius metus. Leidinyje „Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai“ išanalizuota vaikų demografijos kaita, socialinė-ekonominė padėtis, gyvensena, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, ligotumas, patiriamos traumos, psichikos sveikata, sveikata perinataliniu periodu ir  mirtingumas. Apie šiauliečių vaikų sveikatos tendencijas laikraščiui pakomentavo Zita Sakalauskaitė, Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė, vykdanti sveikatos stebėseną.

Mažiau gimsta, daug emigruoja
Dėl aukšto mirtingumo lygio, mažėjančio gimstamumo, jaunų darbingų žmonių migracijos gyventojų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per paskutinius penkerius metus gyventojų skaičius šalyje sumažėjo 127,1 tūkst. 2015 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 921,3 tūkst., 2019 m. pradžioje – 2 794,2 tūkst. gyventojų.

Analizė parodė, kad vaikų skaičius Lietuvoje jau daug metų mažėja sparčiau nei visų gyventojų skaičius. Per paskutinius penkerius metus gimstamumas Lietuvoje sumažėjo apie 3 proc. (vaikų mirtingumas sumažėjo 23 proc.), 2014 m. Lietuvoje gyveno 83,5 tūkst. vaikų daugiau nei 2018 m. Migracija – bene pats opiausias šių laikų Lietuvos sopulys, dėl kurio mažėja gyventojų, tarp jų ir vaikų, skaičius. Beje, pusę išvykusių 0–19 m. amžiaus asmenų sudarė vaikai iki 14 m.

Šiauliuose vaikai sudaro 16–17 proc. gyventojų. Šiaulių visuomenės sveikatos biuro duomenimis, mūsų mieste gyventojų skaičius sumažėjo 4,4 tūkst. Pastaruosius penkerius metus Šiaulių mieste yra stebimas tiek darbingų asmenų, tiek 0 – 15 m. vaikų, tiek pensinio amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas. 2015 m. pradžioje mieste gyveno 104 569, o 2019 m. pradžioje – 100 131 žmogus. Vaikų iki 15 m. 2015 m. pradžioje Šiauliuose gyveno 16 087, o 2019 m. pradžioje – 15 394.

Apibendrinus aprašytus demografinius Lietuvos rodiklius galima daryti išvadą, kad demografinė situacija Lietuvoje kelia nerimą. Taigi valstybė turi sudaryti geresnes sąlygas vaikus gimdyti ir auginti.

Vaikų ligotumas didėja
Mokslininkai, tyrinėjantys vaikų sveikatą, pastaraisiais metais pastebi, kad šalyje ne tik mažėja vaikų, bet daugėja turinčių įvairių sveikatos sutrikimų. Sergančių vaikų skaičius per pastarąjį penkmetį didėjo 1,4 proc., tiesa, ne taip sparčiai kaip suaugusių Lietuvos gyventojų. Sergančių vaikų skaičius didėjo nuo 778,5 iki 817,2 vaiko iš 1 000. Kartu padaugėjo vaikų profilaktinių apsilankymų pas gydytojus.

Lietuvos savivaldybėse vaikų ligotumo rodikliai skirtingi. Didžiausiais vaikų ligotumo rodikliais išsiskyrė Alytaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose gyvenantys vaikai. 2018 m šiuose miestuose sergančių vaikų skaičius svyravo nuo 997,5 iki 964,7 iš 1 000 gyventojų. Pagrindinės ligų grupės, kuriomis vaikai sirgo pastarąjį penkmetį, išliko tokios pačios: kvėpavimo sistemos ligos; simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, neklasifikuojami kitur; akies ir jos priedinių organų ligos; sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai bei virškinimo sistemos ligos (be dantų ligų).

Smuko ne tik vaikų skiepijimų apimtys, bet ir vangiau rūpinamasi vaikų burnos sveikata (mokyklinio amžiaus vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis sumažėjo, taip pat mažiau vaikų dalyvauja krūminių dantų dengimo silantais programoje (nuo 20,9 proc. vaikų 2014 m. iki 14,5 proc. 2018 m.). Kita vaikams aktuali problema – burnos higiena.

Panaši padėtis  ir mūsų mieste. 2019 m. dantų būklė įvertinta 97,9 proc. ikimokyklinukų. Daugiau nei du trečdaliai ugdytinių turėjo sveikus dantis. Kuo vyresnė ugdymo grupė, tuo mažiau vaikų turėjo visiškai sveikus dantis. Beveik kas ketvirtam vaikui buvo rastas pieninių dantų kariesas, kas septinto vaiko dantys – plombuoti.

Kuo vyresnė ugdymo grupė, tuo didesnei daliai vaikų buvo nustatyta pavienių dantų ir žandikaulių patologija.

Gyvensenos ypatumai nedžiugina
Tyrimai atskleidžia prastus vaikų gyvensenos įpročius. Pasyviai leidžiančių laisvalaikį mokinių dalis dvigubai didesnė už kasdien bent apie valandą sportuojančių. Be to, per pastaruosius penkerius metus kasdien fiziškai neaktyvių mokinių skaičius padidėjo. Analizuojant vaikų fizinį aktyvumą ir pasyvumą Lietuvos savivaldybėse, nustatyta, kad 2016 m. didžiausia vaikų dalis, kasdien ne pamokų metu sportuojanti apie 60 min. ir ilgiau, gyveno Šiaulių m. (12,4 proc.), Kauno m. (12,4 proc.) ir Palangos m. savivaldybėse.

Tik šiek tiek daugiau nei pusė mokinių kasdien valgo pusryčius, be to, nevalgančiųjų pusryčių vis daugėjo. Dažniausia vaikų nurodyta pusryčių nevalgymo priežastis – ,,nenoriu (nemėgstu) valgytipusryčių“ ir ,,valgyčiau, bet nespėju pavalgyti“.

2014–2018 m. daugėjo vaikų, turinčių žalingų įpročių (rūkančių tabaką, elektronines cigaretes ir kanapes, kt.). Beveik pusė apklaustųjų moksleivių nurodė, kad yra bandę rūkyti elektronines cigaretes.  Nustatyta didėjanti 9 klasių mokinių, kurie per pastarąsias 30 dienų rūkė kanapes, tendencija. Vartojusiųjų alkoholį bei apsvaigusių nuo jo daugiau nei 1 kartą, dalis mažėjo.

Mažėja psichikos ligų, savižudybių
Lyginant 2014 ir 2018 m., Lietuvoje sumažėjo 0–17 m. vaikų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais. Depresija dažniausiai paveikia 15–17 m. vaikus, o iš jų – 3,4 kartų daugiau mergaičių nei berniukų. Apklausos duomenimis, 86,2 proc. 5, 7 ir 9 klasių mokinių teigia, jog jaučiasi labai laimingi arba pakankamai laimingi.

Vaikų mirtingumas dėl savižudybių per pastarąjį penkmetį sumažėjo. Lietuvoje mažėja ir bendras vaikų mirtingumas (2014 m. 100 000 vaikų teko 27,1 mirties, o 2018 m. – 18,8), dažniausios jo priežastys – išorinės mirties priežastys ir piktybiniai navikai.

Be to, viena iš sričių, kurioje jau daug metų stebima palanki situacija – tai kūdikio ir motinos sveikata. 2014–2018 m. mažėjo tiek kūdikių mirtingumas, tiek negyvų gimusiųjų skaičius. Taip pat mažėjo ir nepilnamečių gimdymų skaičius (nuo 7,7 iki 5,9. merginų iš 1 000).

Šiauliuose – daugiausia traumų?
Traumos ir jų aplinkybės – viena pagrindinių tiek vaikų, tiek suaugusiųjų susirgimų, neįgalumo bei mirties priežasčių. 2018 m. dažniausia vaikų traumų priežastis – nukritimai, o jų vieta – namai. Berniukai dažniau nei mergaitės patiria traumas. Daugiausiai apsinuodija 1–4 ir 15–17 m. vaikai. Nudegimai būdingiausi mažiausiems vaikams (0–4 m.)
2018 m. išryškėjo ir stacionare gydytų vaikų traumų skirtumai tarp savivaldybių. Daugiausia vaikų traumų 10 000 gyventojų teko Šiaulių apskrities, Alytaus m., Klaipėdos m. ir Rietavo r. savivaldybėse. Didžiausias dėl traumų hospitalizuotų vaikų skaičius buvo Šiaulių m. savivaldybėje – 205 vaikai iš 10 000, o mažiausias – Vilkaviškio r. savivaldybėje, kur 10 000 vaikų teko 55 dėl traumų hospitalizuoti ligoninėje.

Šiauliai atitinka Lietuvos vidurkį
Šiaulių visuomenės sveikatos biuras kasmet atlieka mūsų jaunosios kartos sveikatos būklės stebėseną ir mato, kad svyravimai būna labai nedideli.

Sveikatos specialistė Z. Sakalauskaitė neatmeta tikimybės, kad vaikų sveikata prastėja, tačiau daro prielaidą, kad statistinis vaikų ligotumas galimai didėja dėl to, jog labiau rūpinamasi sveikata, pavyzdžiui, Šiauliuose yra gana gera sveikatos priežiūra ir profilaktika, pakankamai šeimos gydytojų ir specialistų. Suaugusiųjų apsilankymų pas gydytoją rodikliai mūsų mieste taip pat aukšti. Didelis skaičius vaikų, gydytų dėl traumų, nestebina, nes dabartiniai vaikai dėl mažo judumo yra labai trapūs, jų kauleliai lūžta nuo menkiausio stuktelėjimo.

Džiugintų išvada, kad Šiauliuose daugiau sportuojančių vaikų negu kituose didmiesčiuose, bet tas procentas labai mažas (12,4). Kuo didesnis miestas, tuo vaikai pasyvesni, daugiau laiko skiria kompiuteriui, telefonui. Dėl to pastebime, kad darželinukų nemaža dalis būna per mažo svorio, o mokyklose ima augti nutukusių vaikų skaičius. Žinoma, įtakos turi maitinimosi įpročiai, užkandžiavimas saldumynais, saldinti gazuoti gėrimai. Dėl to kenčia ir dantys, ir virškinimo sistema.

Ligotumo požiūriu šiauliečiai atitinka vidurkį ir susirgimų rikiuotė ta pati. Pirmauja kvėpavimo sistemos, peršalimo ligos, pagal statistiką į šią grupę patenka kas trečias vaikas. Pasak Z. Sakalauskaitės, procentas išvedamas įskaičiuojant virusines peršalimo ligas, gripo sezono susirgimus. Bronchinės astmos atvejų taip pat nemažai. Daugėja alerginių rinitų, vadinamosios šienligės. Krinta į akis regėjimo sutrikimai. Dantukų priežiūra nėra labai gera. Pastaruoju metu išryškėja daugiau nervų sistemos sutrikimų, įvairių raidos sutrikimų, autizmo atvejų. Daug vaikų turi kalbos sutrikimų.

Nerimą kelia ryškiai pastebimas su amžiumi augantis elektroninių cigarečių ir kitų tabaką kaitinančių priemonių vartojimas. Vaikai dažniau pirmąsyk išbando šias priemones, o ne cigaretes. Kol kas mūsų vaikai mažiau vartojo narkotinių medžiagų, tačiau lenkia kitus didmiesčius alkoholio vartojimu.

Sveikatos raktas – tėvų pavyzdys
Mokslininkai pripažįsta, kad pradėti vartoti narkotikus skatina ir psichologiniai, ir socialiniai veiksniai. Ypatingą dėmesį tėvai turėtų skirti vaikui tam tikrais vaiko raidos etapais, kai jis labiausiai yra pažeidžiamas tiek fiziologiškai (pvz., lytinio brendimo laikotarpiu), tiek socialiai (pvz., tėvų skyrybos, gyvenamosios vietos kaita ir pan.), tiek psichologiškai (pvz., mokyklos lankymo pradžia). Įvairiais vaiko asmenybės raidos etapais kinta jo suvokimas, požiūriai, įgūdžiai, elgesys, o taip pat ir ryšiai su aplinka, santykiai su šeima, bendraamžiais, mokykla.

Sveikatos specialistė Z. Sakalauskaitė atkreipia dėmesį, kad dauguma sveikatos rizikos veiksnių yra susiję su gyvenimo būdu, įpročiais. Vaikai gyvensenos sampratą pradeda kurti jau ankstyvojoje vaikystėje, bendraudami su jiems artimais žmonėmis. Šeima turi padėti suprasti, kad sveikata yra vertybė, kurią reikia stiprinti ir saugoti. Mokyklose maitinam kuo sveikesniu maistu švediško stalo principu, bet jei šeimoje nėra tęstinumo, jei nėra įpročio tinkamai valyti dantis, auga sveikatos bėdos. Pasak specialistės, darbo ir poilsio režimas, tėvų pavyzdys, bendravimas yra tas stebuklingas raktas, kurį šiais skubėjimo laikais ne viena šeima yra pametusi. Būtina rasti laiko su vaiku aptarti taisykles, visiems jų laikytis. Ypač svarbu dažniau pabūti drauge, judriau praleisti savaitgalius.