Seniai žinoma, kad širdies ir kraujagyslių ligos lemia du trečdalius visų mirčių pasaulyje. Siaučiant COVID-19 pandemijai, taip pat paaiškėjo, kad sergantiems arterine hipertenzija koronavirusas sukelia žymiai sunkesnes komplikacijas. Neretai išgirstame: buvo tarsi visai sveikas, sportavo, pas gydytojus nesilankė, o citokinų audra žmogų pražudė. Tai, jog turėjo aukštą kraujospūdį, esame linkę rimtai nevertinti. Diana Šiurkienė, Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, atkreipia skaitytojų dėmesį, kodėl reikia sekti savo kraujo spaudimą.
Ankstyva kraujospūdžio korekcija sumažina riziką
Hipertenzija, arba padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (daugiau kaip 140/90 mm Hg) yra susijusi su padidėjusia širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujagyslių ir inkstų ligų rizika. Nepakankama padidėjusio spaudimo kontrolė – pagrindinė mirtingumo priežastis.
Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo daugelio išorinių bei vidinių veiksnių: fizinio aktyvumo lygio, metų laiko, paros laiko (naktį arterinis kraujo spaudimas turi sumažėti), miego trukmės, darbo krūvio, psichoemocinės būklės ir streso hormonų lygio, alkoholio vartojimo, vaistų, moterims – nėštumo ir t. t. Todėl ir liga diagnozuojama tik surinkus išsamią anamnezę ir tik tada, kai yra ilgalaikis ar pastovus arterinio kraujospūdžio padidėjimas.
Pagal kilmę arterinė hipertenzija gali būti pirminė (apie 90 proc. visų sergančių žmonių), kurios priežastys nėra tiksliai žinomos, ir antrinė, kurios priežastys yra nustatytos.
Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad nors pirminės arterinės hipertenzijos priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau tam tikri rizikos veiksniai daro įtaką ligos atsiradimui: tai paveldėjimas, antsvoris, nutukimas, gausus valgomosios druskos vartojimas, mažas kalio kiekis maiste, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas, nuolatinė psichoemocinė įtampa, rūkymas.
Serga net vaikai ir paaugliai
Verta žinoti, kad arterinė hipertenzija kartais pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje. Atsižvelgiant į ligos etiologiją, vaikų ir paauglių hipertenzija taip pat gali būti pirminė ar antrinė. Vyrauja antrinė vaikų hipertenzija, o paaugliams dažnesnė pirminė hipertenzija. Yra neginčijamų sąsajų tarp vaikystės, paauglystės ir brandaus amžiaus kraujospūdžio: hipertenzija sirgusių vaikų arterinis kraujo spaudimas suaugus dažniausiai taip pat būna padidėjęs.
Dažniausi arterinės hipertenzijos simptomai
Dažniausias simptomas yra galvos skausmas, ypač pakaušio srityje. Kartais vargina pasikartojantis kraujavimas iš nosies. Suklusti ragina įvairaus pobūdžio skausmas krūtinėje arba širdies plote; dusulys fizinio krūvio metu, koordinacijos sutrikimai, dažnas šlapinimasis. Ignoruoti nereikėtų ir mirgėjimo akyse, drebulio, didžiulio, be jokios paaiškinamos priežasties aplankiusio baimės jausmo – gali būti, kad dėl šių nemalonių potyrių taip pat yra kaltas aukštas kraujospūdis. Pastebėjus bent keletą iš šių požymių, būtina kreiptis į gydytojus, kurie išsiaiškins tikrąsias prastos savijautos priežastis.
Kviečia dalyvauti sveikatos stiprinimo programoje
„Būtina skirti daugiau dėmesio savo sveikatai ir įsitikinti, ar jūsų kraujospūdis yra normalus, priešingu atveju, gyvenimo kokybė suprastės, o laiku negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti komplikacijas, tokias kaip asteroskleozę, miokardo infarktą, širdies nepakankamumą, neurologinius sutrikimus ar net mirtį. Laiku kreipiantis į gydytoją, nustatoma tiksli diagnozė ir pradedamas gydymas“, – ragina sveikatos specialistė D. Šiurkienė. Šiaulių visuomenės sveikatos biuras vykdo Sveikatos stiprinimo programą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai. Programa skirta suaugusiems asmenims, kuriems nustatyta širdies ir kraujagyslių ligų ir (arba) cukrinio diabeto rizika, arba kurie savanoriškai kreipiasi į visuomenės sveikatos biurą dėl dalyvavimo programoje.
