facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulių universiteto Botanikos sodas – tai mėgstama Šiaulių ir jų apylinkių gyventojų vieta, viena gražiausių mieste. Apstu kruopščiai prižiūrimos augmenijos, vykdomos edukacijos, rengiamos šventės.  ,,Buvome su vaikais – nuostabus gamtos kampelis. Vaikai pažino daug augalų, pasimėgavo gyva gamta. Botanikos sodas – tai poilsis, žinios, grožis, įspūdžiai, atradimai, istorija. Nėra juk Lietuva dar tiek nuskurdusi, prabangos netrūksta daugumoje valstybinių įstaigų, o va šitokiems vertingiems objektams nelieka paramos... Visuomenės abejingumo dirvoje išsikeroja tokie faktai“, – tai tik kelios ištraukos iš komentarų, kuriuos Lietuvos žmonės paliko pasirašydami peticiją dėl Šiaulių universiteto Botanikos sodo išsaugojimo. Šiuo metu ją yra pasirašę daugiau nei pustrečio tūkstančio asmenų.

Universitetui nebereikia?
Šiaulių universitetas rengiasi prijungimui prie Vilniaus universiteto. Botanikos sodo perspektyva būsimoje VU Šiaulių akademijos struktūroje visai neaiški, panašu, kad universitetas planuoja jo atsisakyti.

„Kiekvienas Lietuvos pilietis, kaip ir kiekvienas šiaulietis, norėtų, kad jo miestas būtų gražus, patrauklus ne vien savo išore, bet ir spinduliuotų mokslo, kultūros ir dvasinių vertybių šviesa. Šioms kilnioms idėjoms įsikūnyti, anot Tumo Vaižganto, reikalingi „deimančiukai“ ir šviesuliai. Vienas iš tokių šviesulių yra Šiaulių universiteto Botanikos sodas. Turėti Botanikos sodą yra miesto kultūrinės brandos ir prestižo reikalas. Šiuo sunkiu Šiaulių universitetui laikotarpiu Botanikos sodui gresia išnykimas. Kreipiamės į visų lygmenų Lietuvos valstybės institucijas, visus gamtos mylėtojus norėdami pabrėžti problemos išskirtinumą ir prašydami išsaugoti šį unikalų Šiaulių miesto kampelį“, – teigiama peticijoje, kurią inicijavo Alfredas Lankauskas, fizikos mokslų daktaras, mokslinis konsultantas, Standartizavimo departamento prie LR Vyriausybės ekspertas, buvęs Šiaulių meras ir buvęs ilgametis miesto Tarybos narys.

,,Derybose tarp universitetų Botanikos sodui neliko vietos: Vilniaus universitetui nereikalingas, o Šiaulių universitetas neturi finansinių galimybių, siekia tik išsaugoti akademinį potencialą. O kur dėsis sodas? Negalime tokio unikalaus objekto prarasti, – komentavo A. Lankauskas. – Dirbau Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanu, Botanikos sodas buvo fakulteto padalinys. Žavėjo jame dirbantys profesionalai, gamtos mokslų mylėtojai. Nieko geresnio nesugalvojau, kaip tokia peticija kreiptis į abiejų universitetų vadovus, savivaldybę ir Vyriausybę. Daugiau kaip pustrečio tūkst. parašų, manau, stiprus palaikymas – pasirašiusiųjų geografija apima ir kitus miestus, kitas apskritis.“

A. Lankauskas mato kelias išeitis, kaip Botanikos sodą išsaugoti. Galima būtų kurti viešąją įstaigą, kviesti dalininkus, bet reikėtų žemės nuomos klausimą spręsti, Vyriausybės parama svarbi būtų.  Savivaldybė galėtų  tuos reikalus perimti, bet vienai per sunku išlaikyti. Nors sodas šiek tiek užsidirba, bet nėra nė vieno sodo, kuris iš edukacinių veiklų išgyventų. Kaip mokslo bazė, matyt, sodas nebereikalingas universitetui, sunyko aplinkosaugos, gamtamokslinės studijos, bet gyventojams tas objektas labai patrauklus – beveik visi jį vadina Šiaulių botanikos sodu. Jame niekada netrūko lankytojų, renginių. Kodėl miestas negalėtų bent pusę reikalingo finansavimo prisiimti? Pasak A. Lankausko, reikia, kad Šiaulių universiteto vadovai eitų į kontaktą su miesto valdžia ir  pradėtų dialogą dėl Botanikos sodo išsaugojimo.

Savivaldybė negali kištis?
Domas Griškevičius, miesto mero pavaduotojas, laikraščiui sakė, kad universitetas savarankiškas, todėl Taryba negali kištis į jo reikalus: „Negalime į kitos institucijos turtą pretenduoti. Vyksta pokalbiai, bet finansavimo klausimas lieka atviras. Preliminariai 100-150 tūkstančių per metus reikia išlaikymui. Savivaldybė pasiryžusi ištiesti pagalbos ranką, nes miestui profesionalūs darbuotojai ir pats Botanikos sodas tikrai reikalingi. Bet tai nėra tiktai sodas, lankytina vieta.“

Pasak vicemero, Savivaldybė, kaip žinia, moksliniais tyrimais neužsiima, o šis objektas yra toks, kuriame turėtų būti tęsiama tiriamoji veikla ir ugdymas. Jeigu jis liktų universiteto struktūroje ir būtų ieškoma daugiau dalininkų, nes tokiai veiklai reikia dotacijos, Savivaldybė tuomet irgi prisidėtų 50–70 proc. ,,Universitetas žino mūsų pasiūlymus, bet iškyla teisinis juridinis klausimas sudėtingiausias – kol nėra savininko, nėra su kuo kalbėtis“, – akcentavo vicemeras.

Miestas turi norėti išsaugoti
Prie Šiaulių universiteto Botanikos sodo veikia Draugų klubas. „Miestas turi norėti šį turtą išsaugoti, – sakė klubo prezidentė Irena Šniukienė. – Daug įdėjome pastangų, kad miestiečiai atrastų šį sodą. Nėra nė vieno kito parko Šiauliuose, kurį galėtume iš tikro pavadinti parku. Čia natūralios augimvietės, gamtos įvairovė, sistematika. Daugybė nykstančių augalėlių, kurių kitur nepamatysi. Botanikos sodas turi vertę, tradicijas, atsidavusius darbuotojus. Veiklų vaikučiams kiek prigalvota. Mes, piliečiai, turėtume būti aktyvūs, prisijungti prie peticijos. Medžių pjovimo sustabdyti nepavyko, bent sodą išsaugokime. Ne per dieną, ne per metus toks turtas sukuriamas.“

Botanikos sodo draugų klubas greitai 20-metį minės. Jo prezidentė prisimena konferencijas Vilniuje, kuriose dalyvavo su profesore V. Motiekaityte, šviečiamuosiuss renginius, kurie kasmet vyksta Šiaulių universiteto Botanikos sode. „Žolinė, „Odė pavasariui“, sveikuoliškos edukacijos – sveikos arbatos, sveiki produktai, gyvas santykis su žmogumi, kvapai, – tai neįkainojama, sukaupta ilgametė patirtis, – kalbėjo moteris. – Daugybė šiauliečių neįsivaizduoja miesto be švenčių Botanikos sode. Buvau sužavėta, kad Tytuvėnų vasaros festivalis taip pat šios vietos neaplenkė:  fantastiška erdvė tokiam renginiui.“ Žmonės gausiai renkasi, džiaugiasi, kad neprestižinė vieta palei geležinkelį tapo jaukiu rojaus kampeliu. Kol miesto parkas su išgriuvusiais atrakcionais  virto  iliustracija siaubo filmui, Botanikos sodas augo, gražėjo, nes puikūs žmonės juo rūpinasi.

I. Šniukienė pastebi, kad miestas atsinaujina, tvarkomos Talkšos pakrantės, Rėkyva, išgražėjo Ch. Frenkelio vila, keliasi iš mirusiųjų centrinis parkas. „Aš galvoju, Vilniaus universitetas didelis, turi du botanikos sodus, ką turės ar neturės Šiauliai, jiems nerūpi. Tai šiauliečiams turi būti aktualu“, – pabrėžė Draugų klubo prezidentė.

Ruošiasi rododendrų žydėjimui
Botanikos sodo plotas – 6,54 ha, jame auginama gerokai per 4 tūkst. rūšių augalų. Veikia Fenologinis sodas pagal tarptautinę IPG programą, sėklų mainai vykdomi su keliais šimtais pasaulio botanikos sodų. Nuolat organizuojami renginiai universiteto, miesto ir apskrities visuomenei, plėtojama pažintinė ir edukacinė veikla.

Botanikos sodo direktorius dr. Martynas Kazlauskas situacijos nekomentavo: „Esu atsakingas tik už veiklą sode. Artimiausiu metu, iki šių metų galo, niekas nesikeičia, dirbsime kaip įprasta. Derybinei grupei nepriklausau, ne viską žinau, politiniai klausimai ne man.“

Taigi dabar, kai karantinas švelnėja, Botanikos sodas laukia lankytojų. Vyks naujos edukacijos, savaitgalių ekskursijos. Pasirūpinta dezinfekcija ir kitomis apsaugos priemonėmis.

Botanikos sodo direktorius tikisi, kad gamta jau neiškrės pikto pokšto ir didžiausias stebuklas, gali būti, įvyks jau šį savaitgalį – tuoj tuoj sužydės rododendrų jūra.

Prarasti nedovanotina
Šiaulių universiteto Botanikos sodas yra Tarptautinio botanikos sodų konsorciumo BGCI, Baltijos šalių botanikos sodų bei Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos LUBSA narys.

Hab. dr. prof. Asta Klimienė, Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė, telefonu kalbėjo, kad jai, buvusiai Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorei, gal neetiška kištis, bet negalėjo nesureaguoti, nes pirmininkauja Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijai. Žinoma, privalanti pasidalyti savo ir kitų botanikos sodų vadovų nuomone.

„Turėtų būti labai labai stipri nemeilė gamtai, jei ryžtųsi naikinti, atsisakyti tokio sodo. Arba baisi ekonominė krizė jei būtų, gal pasiteisintume. Miestas, bendruomenė kartu su kitomis institucijomis turėtų siekti išsaugoti botanikos sodą“,– teigė A. Klimienė. Per 20 metų praktiką tik dviejų sodų kaimyninėse šalyse buvo atsisakyta.

Profesorės teigimu, Šiaulių universiteto Botanikos sodas svarbus geografiniu ir kolekciniu požiūriu: „Vidurio Lietuva, Šiaurės Lietuva – galimybė lyginti, atlikti tyrimus. Stiprios kolekcijos, biologinė įvairovė, šių dienų kontekste tai labai svarbu, kai siekiama įvairovę saugoti, viešinti. Gana stiprus botanikos sodas, reikalingas ne tik Šiauliams, bet ir visos Lietuvos kontekste.“

LUBSA pirmininkė sakė nesvarstanti, koks statusas turėtų būti: miesto sodas, universiteto ar viešoji įstaiga, bet jis turi gyvuoti. Turėtų susėsti miesto valdžia, visuomenininkai, universitetų vadovai ir išspręsti. Visi racionalų sprendimą priimtų. Pasak jos, būtų labai apmaudu, jei neliktų Šiaulių universiteto Botanikos sodo, kaip neliko Vilniuje Edukologijos universiteto oranžerijos, prijungus jį prie VDU.  

„Šiauliuose ne vienas unikalus kampelis puoselėjamas – Talkša, Rėkyva, bet neįsivaizduočiau, kas galėtų būti alternatyva Botanikos sodui. Parko lygiaverčio nėra. Artimiausi botanikos sodai tik Latvijoje, Kaune, Klaipėdoje. Džiugu, kad aktyvūs piliečiai telkiasi. Labai daug nuo visuomenės aktyvumo priklauso. Nebūtina virsti užmigusiu betoniniu miestu. Bendromis jėgomis galima išsaugoti gamtą, kultūrą“, – ragino dr. A. Klimienė.

Sodas nevykdo mokslinių tyrimų? Netiesa
Biomedicinos mokslų hab. dr. prof. Vida Motiekaitytė, buvusi Šiaulių universiteto botanikos sodo direktorė, laišku kreipėsi į redakciją. „Šiaulių Botanikos sodo kūrime dalyvavau 2000-2006 metais. Prieš tai dirbau Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedroje docente, mokslinio VU Herbariumo direktore, buvau IFPRA, pasaulio savivaldybių žaliųjų zonų specialistus vienijančios organizacijos Pasaulinės komisijos narė.

Per pastaruosius porą metų su dr. Rimanta Vainoriene ir kolegomis iš LSMU Farmacijos fakulteto paskelbėme 4 mokslinius straipsnius prestižiniuose užsienio mokslo žurnaluose, publikacijos kuriuose užsiskaito pretenduojant tiek į docento, tiek ir į profesoriaus pareigas bet kuriame Lietuvos universitete, taip pat ir VU. Mokslinius tyrimus vykdo ir svarbių publikacijų turi botanikos sodo direktorius dr. M. Kazlauskas, pirmosios laidos Aplinkotyros katedros absolventas. VU daktaro biomedicinos mokslų (botanika) disertacija apginta ŠU botanikos sodo rododendrų kolekcijos pagrindu (dr. A. Malciūtė), kitą disertaciją apgynė doc. Rita Mikaliūnaitė (tyrė augalų ligas). Dirbdama botanikos sode parašiau monografiją, kurios pagrindu man suteiktas habilituotos mokslų daktarės vardas. Ir nors tai buvo seniai, pernai aš ir šis mano darbas buvo pristatomas Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje plataus atgarsio sulaukusioje parodoje ,,Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ (žiūrėti internete). Todėl teigti, kad sodas nevykdo reikšmingų mokslinių tyrimų – švelniai tariant, netiesa“, – rašoma laiške.

Pasak dr. V. Motiekaitytės, Botanikos sodas atlieka milžinišką darbą bandydamas Lietuvoje išauginti ir pritaikyti naudojimui arba išsaugojimui retas ir nykstančias pasaulio floros rūšis. Sėklos šiems tyrimams yra gaunamos per sėklų mainų programas: dauguma pasaulio sodų renka savo auginamų augalų sėklas ir keičiasi jomis su kolegomis, tuo tikslu leidžiami specialūs leidiniai ,,Index Seminum“. Šiauliai nuo 2001 dalyvauja šioje programoje ir vykdo mainus su daugiau kaip 500 pasaulio sodų. Šiaulių sodo kolekcijoje daugiau kaip 4400 skirtingų rūšių augalų, nemažai jų pirmą kartą sėkmingai išauginti Lietuvoje. Kasmet leidžiamas leidinys ,,Index speciorum“, kuriame dokumentuojami visi sode auginami augalai – tai dokumentas, patvirtinantis, kad šie pasaulio floros, dažnai reti, vertingi ir nykstantys augalai sėkmingai auginami Lietuvoje. (Palyginimui VU, VDU sodai su šimtus hektarų užimančiais sodais, augina po apie 10000 skirtingų rūšių, jų metiniai biudžetai siekia virš 2 mln. EUR, o Šiaulių – apie 120 tūkst.) Aišku, tuos nuopelnus būtų galima vardinti ir vardinti.“

Dėl ko gaila?
„Gaila, kad VU kolegos, pirmiausia botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila, nesutinka ar nemato reikalo, kad Šiaulių sodas būtų VU Botanikos sodo padaliniu. Neabejotinai, tai būtų jiems papildomas darbas ir rūpestis, nors finansiškai labai nedidelės investicijos.

Gaila, kad ŠU neturi lėšų sodui išlaikyti, nors paskutiniu iškvėpimu steigia naujus padalinius (STEAM Stoties g pastate), kurių veikla persidengia su sodo edukacinėmis veiklomis, S. Gliaudžio gamtos muziejumi (muziejų prižiūri ir edukacines veiklas vykdo sodo darbuotojai). o galėtų būtų vykdomos sode ir kartu su sodu (kaip daro VDU), – teigia dr. V. Motiekaitytė. – Nė vienas Lietuvos universitetas, net Klaipėda, jau nekalbant apie Vilnių ir Kauną, neatsisako savo sodų. Pažiūrėkite, kaip atrodo sodas Kairėnuose (VU) ar Fredoje (VDU). Gėda, Šiaulių universitete.“

Pasak profesorės, gaila, kad miestui dar trūksta ryžto perimti sodą (15 proc. pasaulio sodų yra municipaliniai): „Miestas iš to tik laimėtų, nes jokia rekonstruota Šapirkė, senųjų šiauliečių žargonu tariant, neatstos tokio perlo, koks yra Šiaulių Botanikos sodas ir jo darbuotojai, kurie esant vargingai universiteto padėčiai, jau ne pirmi metai kumečiauja Pakruojo vasaros gėlių festivalyje ir kituose projektukuose už skatikus, kad išsilaikytų patys ir būtų išlaikytas sodas. Juk jų sukaupta milžiniška sodininkavimo patirtis. Negi jų, tokių entuziastų, nereikia Šiauliams, ar jau niekas nebetiki, kad gali būti tokių jaunų žmonių?“

Universitetas svarsto
Panašu, kad Šiaulių universitetas visuomenės pilietinę nuomonę pagaliau išgirdo. Komunikacijos ir rinkodaros tarnybos atsakyme rašoma: „Vykstant susijungimo su Vilniaus universitetu procesui yra natūralu, kad turime pergalvoti, persvarstyti visos turimos infrastruktūros įveiklinimą studijų kokybės gerinimui. Matome, kad Botanikos sodas šią funkciją esamoje situacijoje atlieka tik iš dalies, todėl svarstome galimas Šiaulių universiteto funkcionavimo galimybes ateityje. Neturime tikslo Botanikos sodo panaikinti, uždaryti – apie tai nėra ir negali būti jokios kalbos.

Tikslas – išsaugoti šią išpuoselėtą gamtos erdvę šiauliečiams ir miesto svečiams, moksleiviams. Norėtųsi, kad tai taptų dar stipresne ir žinomesne, patrauklesne vieta poilsiui, edukacijoms, kultūriniams renginiams ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje.

Dėl Šiaulių universiteto Botanikos sodo ateities jaučiame rūpestį ir palaikymą iš Šiaulių miesto savivaldybės.

Svarstoma, kad Savivaldybė galėtų prisidėti ir prie Botanikos sodo išsaugojimo skiriant jam tam tikrą finansavimą iki 50–70 proc. Privataus verslo ir Vyriausybės investicijos, parama – yra dar vienas svarstytinas Šiaulių universiteto išsaugojimo ir jo veiklų plėtojimo variantas.“

2020 05 13 3

2020 05 13 8

2020 05 13 9

Romualdo STRUOGOS nuotr.

2020 05 13 1

A. Lankauskas: „Siekiu atkreipti universitetų vadovų, Savivaldybės, Vyriauybės dėmesį – negalime tokio unikalaus objekto prarasti.“
Asmeninio archyvo nuotr.

2020 05 13 2

A. Klimienė: „Turėtų būti  labai labai stipri nemeilė gamtai, jei ryžtųsi naikinti, atsisakyti tokio sodo.“
Asmeninio archyvo nuotr.  

2020 05 13 5

Turtingesnio kalnelio nėra Lietuvos ir Latvijos soduose.
Šiaulių botanikos sodo  nuotr.

2020 05 13 10

Pavasario išdaigos.
Šiaulių botanikos sodo  nuotr.

Į viršų