„Plaukite rankas, plaukite rankas, – įgriso kasdien tuos žodžius girdėti per televiziją, per radiją“, – skundžiasi garbaus amžiaus moterytė sutiktai draugei. – Panašūs užrašai kabo daugiabučių laiptinėse, autobusuose, prekybos centruose“. Negi XXI amžiaus žmogui dar reikia priminti elementarius dalykus? Deja, taip. Televizijos laidoje užkalbinta šiaulietė pasipiktino: „Dievuliau, kiek už vandenį sumokėsiu, jei tiek ilgai rankas mazgosiu!“ Kodėl šiuo metu toks dėmesys rankų plovimui, klausiame Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Karolinos Rušinskienės.

„Pastaruoju metu visų mūsų dėmesys sutelktas į koronaviruso grėsmės suvaldymą, todėl dažnas, tinkamas ir rūpestingas rankų plovimas gyvybiškai svarbus išsaugant visuomenės ir kiekvieno mūsų  sveikatą, – teigia specialistė. – Ši nesudėtinga vos 20 sekundžių nebrangiai kainuojanti procedūra gali mus apsaugoti nuo nemalonių ir net pavojingų gyvybei ligų.“

– Kiek dažnai reikia plauti rankas, jeigu man atrodo, kad jos švarios?
– Važiavote viešuoju transportu, grįžote iš darbo namo, išėjote iš tualeto, ruošiatės gaminti maistą, lankėtės poliklinikoje? Neturėtų kilti klausimų, ar reikia plauti rankas. Rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam. Jomis liečiame daugybę daiktų, kurie gali būti užteršti ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Per nešvarias rankas plinta net apie 80 proc. infekcinių ligų. Dėl šios priežasties būtina rankas plauti muilu ir vandeniu ne tik tada, kai jos yra akivaizdžiai nešvarios.

Milano universiteto profesorius F. Pregliasko, ragindamas išlaikyti aukštą rankų higienos lygį ne tik gydymo įstaigose, sukūrė mokslines higienos rekomendacijas, kurias pavadino „24 valandos, skirtos  tavo rankoms“. Pasak profesoriaus, mūsų rankos – tai „bakterijų saugykla“. Dalis šių bakterijų yra nepatogeninės ir nedaro mums jokios žalos. Kita dalis – cirkuliuojanti aplinkoje ir ant įvairių daiktų bei rankų – labai pavojingi žmogui ir gali sukelti įvairias infekcines, kirmėlines ar grybelines ligas.

– Neretai pabrėžiama, kad daugelis rankų plauti nemokame. Priminkite, kaip jas plauti teisingai.
– Rankų plovimas vien vandeniu nėra efektyvus – vanduo negali pašalinti tokių nešvarumų sudėtinių dalių kaip riebalai, aliejai ar baltymai. Vandens temperatūra plaunant rankas didelės įtakos neturi, bet laikrodžiai, žiedai sumažina rankų plovimo efektyvumą. Plaunant rankas, jos sudrėkinamos vandeniu, išmuilinamos ir trinamos viena į kitą iš visų pusių 15–20 sekundžių. Didesnį dėmesį reikia skirti šioms sritims: delno vidinio paviršiaus vidurys, pirštų galiukai ir panagės, nykščio pagrindas, tarpupirščiai. Nuplovus su muilu, nuskalaujama švariu tekančiu vandeniu. Siekiant užkirsti kelią mikroorganizmų dauginimuisi geriausia jas sausinti vienkartiniu rankšluosčiu. Vestminsterio universitete atlikto tyrimo duomenimis, džiovinimas stipria oro srove nesumažina bakterijų skaičiaus ant odos, be to, galinga srovė mikroorganizmus nupučia 2 m spinduliu, tad jie gali patekti ant kitų žmonių.

– Teko matyti televizijos reportaže, kaip vieno muziejaus vadovas, pasinaudojęs dezinfekciniu skysčiu, nuvalė rankas popieriniu rankšluosčiu. Turbūt jis pasielgė neteisingai?
– Be abejo. Dezinfekcinis skystis susigeria, jo nušluostyti nereikia, sumažėtų poveikis. Šiuo metu daugelyje viešųjų vietų, ypač parduotuvėse, yra dezinfekcinio skysčio, nevenkite juo pasinaudoti. Nesant galimybės nusiplauti rankų, gera išeitis rankų higienai skirtos servetėlės ar dezinfekciniai skysčiai.

– Girdėjau, kad telefonas gali būti labiau užterštas negu klozeto dangtis. Sunku patikėti.
– Vis dėlto tiesa. Amerikiečiai profesoriai P. Beamer ir C. Gerba atliko tyrimus ir nustatė, kad kompiuteriai ir telefonai yra labiausiai užteršti įvairiomis bakterijomis: ant pelės jie rado 260 bakterijų viename kvadratiniame centimetre, ant klaviatūros – 511, o ant telefono – net 3895 bakterijas. Panaudojus valymo priemones jų liko tik 8 viename kvadratiniame centimetre.

Taigi prižiūrėkime ir valykime savo darbo vietą, dezinfekuokime telefonus.

– Nuolat girdime įspėjimus, saugantis koronaviruso infekcijos, neliesti rankomis akių ir nosies. Bet rytais pabudę dažnas mėgstame patrinti akis, lengviau miegai išsiblaško. O rankos juk švarios?
– Pabudę ryte netrinkime rankomis akių! Kaip rodo Vašingtono universiteto medicinos mokyklos atliktas tyrimas, net 18 proc. ištirtos patalynės buvo užteršta Staphylococcus aureus bakterijomis, kurios gali sukelti daugybę ligų.

– Jau leidžiama pietauti, vaišintis lauko kavinėse. Ką svarbu žinoti?
– Pasirinkite tik patikimus maisto tvarkymo subjektus. Prieš valgį nusiplaukite arba dezinfekuokite rankas. Patikrinkite, ar stalo paviršius, įrankiai ir padėklai yra švarūs, neriebaluoti. Nedėkite stalo įrankių tiesiai ant stalo ar padėklo. Naudokitės vienkartinėmis popierinėmis servetėlėmis.

– Kodėl grįžus iš parduotuvės ar kitur rankas reikia plauti dar kruopščiau? Juk išeidama, tarkim, iš prekybos centro rankas dezinfekavau.
– Visą dieną būname viešose vietose, kuriose yra daug plika akimi nematomų mikrobų, grybelių bei virusų. Rankomis liečiame įvairius užterštus paviršius, daiktus bei įrenginius. Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad labiausiai virusais, bakterijomis ir grybeliais yra užterštos durų rankenos, jungikliai, telefonspynės, čiaupai bei elektriniai rankų džiovintuvai, laiptų ir autobusų turėklai.

Todėl grįžę namo plaukite rankas apie 40 sekundžių – taip nuo jų pašalinsite net 99 proc. mikroorganizmų.

– Seni žmonės sako, jog rankinės negalima dėti ant žemės, kad pinigai nepabėgtų. O kokios rimtesnės priežastys?
– Pasistenkite savo krepšių nedėti ant žemės ar grindų, nes užteršite juos įvairiais patogeniniais organizmais, kuriuos parsinešite į namus. Dėl to rekomenduojama juos dezinfekuoti, maišelius išskalbti. Grįžę iš lauko, būtinai pasikeiskite avalynę į kambarinę, nes su nešvariais batų padais įnešite į namus daugybę mikrobų. Reguliariai valykite juos ir plaukite, dezinfekuokite.