„Aš esu namuose, galiu žaisti, ką noriu, man atostogos, – šiaulietei Ilonai iš pradžių nelengva buvo prikalbinti penkiametį sūnų, kad atliktų auklėtojos atsiųstas užduotis. – Tu ne auklėtoja, kodėl mane mokai? Auklėtoja ne taip rodė piešti gandrą, tu ne taip sakai...“

„Pusę dienos vargau, bėgiodamas nuo trečiokės prie penktoko: vienam programa stringa, kitas verkia, kad uždavinio nesupranta. Siutau, pykau, bet pradeda įgusti, vis rečiau pagalbon kviečiasi“, – sunkią pradžią prisimena iš namų dirbantis Vilius.

„Šitiek ruošiausi pamokai, pasidariau skaidres, klausimus refleksijai, – ir ką jūs manote – mano pačios kompiuteris užstrigo, nieko negalėjau padaryti. Apsiverkiau iš nuoskaudos. O kitą dieną sužinojau, kad administracija nusprendė, jog man už būrelį nemokės – juodžiausia savaitė“, – guodžiasi pedagogė Alina.

Supuvusi ar tobulėjanti švietimo sistema?
Ne paslaptis, nuotolinio mokymo sunkumai įnešė nemažai sumaišties. Ko gero, viskas baisiau atrodė suaugusiems. Dalis tėvų supanikavo, surinko 18 tūkst. parašų siekdami, kad mokslo metai būtų nutraukti visai. Socialiniuose tinkluose dalijosi padūsavimais, kaip sunku jų vaikams, kokie krūviai dideli. Kiti piktdžiugiškai gyrėsi, kad mokytoju gali būti bet kas, nes jiems puikiai pavyksta atlikti užduotis už vaikus. Kritikavo mokytojus, kad „siekia kursą išeiti“, negeba patyčioms kelio užkirsti, per mažai jų vaikui išaiškina ir t. t. Pranašautojai ėmė piešti liūdniausius scenarijus, kad klibanti švietimo sistema patirs visišką krachą ir mūsų vaikai liks beraščiai.

Kritikai pamiršo, kad Suomijoje, Australijoje nuotolinis mokymas – įprastas dalykas, kad Jungtinėje Karalystėje važinėja mobilios laboratorijos, kuriose studentai gali atlikti laboratorinius darbus, Vokietijoje užduotims atlikti egzistuoja „laboratorija paštu“. Nesidomėjo, jog dalis Lietuvos mokytojų jau seniai nuotoliniu būdu dirba su į užsienį išvykusiais mokiniais. Galbūt nežinojo, kad mūsų mokytojai kompiuteriais dirbti moka, inovatyvias technologijas seniai naudoja pamokose. Žinia, dalis vyresnio amžiaus pedagogų yra savamoksliai, ne visi turėjo galimybių lankyti kursus, dalyvauti seminaruose, bet jie uoliai mokėsi, net padedami mokinių. Internete nuolat buvo dalijamasi savo sukurtomis ar „atkapstytomis“ įdomesnėmis skaidrėmis ir filmukais, iš užsienio parsivežtomis naujovėmis.

Paskelbus neplanuotas atostogas, daugelis mokyklų pradėjo rimtai ruoštis ugdymo pokyčiams, o kelios mokyklos atostogauti atsisakė ir tęsė darbą nuotoliniu būdu.

Kokios konkrečios pagalbos mokytojai gavo iš daugybės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pašonėje prikurtų centrų, tarnybų, institucijų, girdėti neteko. Skaitėme, kad ministerija nupirks 35 tūkstančius kompiuterių vaikams, jie gal pasieks adresatą po dviejų-trijų savaičių. Vėlai, bet geriau negu nieko. Gal paskubėta pranešti, kad už juos šeimos nebus atsakingos. Tėviška paguoda – juk vaikai, visko gali atsitikti. Ar bent įsivaizduoja, kokią žinią pasiuntė?

Pavyzdžiui, vienoje klasėje apklausus tėvus, kompiuterius sakė turintys visi. O kai paskelbė, kad stokojantiems nupirks valstybė – du mokiniai į pamokas nebesijungia – nei kompiuterių, nei telefonų, nei interneto „nebeturi“.

Tobulėja mokinukų įgūdžiai
Lijana Jurgelienė, Ragainės progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, vyresnioji anglų kalbos mokytoja, laikraščiui pasakojo, kad nuotolinio mokymo iššūkis jų bendruomenės neišgąsdino.

„Mes džiaugiamės. Prieš pokalbį klausiau šeštokų, jiems įdomu šitaip dirbti. Tiesa, pasigenda artimesnio, šiltesnio bendravimo, pabuvimo su draugais klasėje, bet ir man su jais sekasi puikiai“, – kalbėjo L. Jurgelienė. Jos teigimu, mokyklos bendruomenė labai rimtai ruošėsi, planavo. Su informacinėmis technologijomis dirbama seniai, naujovė tik vaizdo pamokos. „zoom“ platforma puikiai tinka virtualioms pamokoms, galima dirbti su visa klase arba grupėmis. Konsultacijoms daugelis naudojasi „messenger“, vienu metu gali prisijungti 8 mokiniai. Mokykloje sutarta, kiek vaizdo pamokų, kiek individualių konsultacijų turi būti, suderinti tvarkaraščiai. Tiesa, pirmąją dieną strigo dienynai, bet „zoom“ veikė gerai. Praėjusį pirmadienį šiek tiek trikdžių būta dėl platformos atnaujinimų. Tačiau kiekvienas mokytojas turi atsarginį pamokos variantą, jei kas nesuveiktų.

Direktorės pavaduotoja neslėpė, kad buvo bandymų piktnaudžiauti. Pora aštuntokų pasidalijo prisijungimo duomenimis su pusbroliu, tas – su draugais. Teko pamoką nutraukti. Laimė, drausmės pažeidėjai buvo sučiupti, išsiaiškinta. Jiems atrodę, kad įdomu taip papokštauti. Dėl skaidrumo mokykloje reikalaujama prisijungti su kameromis, kad mokytojas visus matytų. Paaiškėjus, kad keli mokiniai neprisijungia, tuoj pat susisiekta su tėvais. Su tėvais bendradarbiaujama, vyko nuotoliniai tėvų susirinkimai. Tėveliams prašant sutarta, kad pradinukams nebus skiriami namų darbai. Kitokių nusiskundimų administracija negavo. Mokykla išdalijo gal kokius 30 kompiuterių toms šeimoms, kuriose mokosi keli vaikai arba nėra galimybės įsigyti. Taigi dėl techninių priemonių mokytis problemų nėra.

Mokytojai darbo valandų neskaičiuoja. Juk pamokas, konsultacijas jie turi susiplanuoti savaitei į priekį, suderinti su specialiąja pedagoge. Ji dirba po pamokų, veda individualias konsultacijas arba su 2–4 vaikų grupelėmis. Būreliams pirmą savaitę mažiau dėmesio skirta, bet jie vyksta. Ypač populiarus robotikos. Būrelių vadovai skiria užduotis, rengia virtualius užsiėmimus, kai kurie veiklas filmuoja.

Sėkmė didele dalimi priklauso nuo mokytojų lankstumo, tėvų pozityvumo, mokinių geranoriškumo.  Be abejo, ramiau, kad atidėti standartizuoti testai šeštoms ir aštuntoms klasėms, gerai, kad netenka rūpintis baigiamųjų klasių egzaminais. Jau dabar matyti, kad šis laikas sudaro sąlygas vaikams patobulėti, mokytis dirbti savarankiškiau, naudotis technologijomis ne tik žaidimams, bet ir prasmingai veiklai. Labai sparčiai tobulėja mažųjų mokinukų įgūdžiai.

Mokytojai taip pat įvaldo įvairius mokymo, įvertinimo įrankius, mielai dalijasi patirtimi. 30 min. pamokos – labai intensyvaus darbo, 10 minučių skirta prisijungimui, paplepėjimui, šypsenai. Šilumos negali būti per daug.

Daugiau tarpusavio pagalbos
Su Didždvario gimnazijos vyresniąja istorijos mokytoja Valda Kizevičiūte kalbėjomės tik įpusėjus pirmajai savaitei. Ji teigė, kad nuotolinis ugdymas didesnis iššūkis mokytojams, nes reikėjo labai greitai įvaldyti naujas technologijas, perprasti įvairius įrankius, atsirinkti patikimiausias programas, nors mokytojai buvo pasirengę naujovėms, išklausę galybę seminarų, dalijosi tarpusavyje sukauptomis žiniomis, užsieny įgyta patirtimi.

Tačiau susidūrė su maloniu reiškiniu – geranoriška moksleivių pagalba. „Pastrigus“ dienynui, patys mokiniai ieškojo, kaip išsisukti, prisijungti per „skype“ ar „messenger“. Labiausiai džiugina geranoriškas atsakingas požiūris, išnyko baimė paklausti, prašyti patarimo, juk ne paslaptis, kad nemaža dalis vyresnio amžiaus mokytojų yra savamoksliai, o jauniems smagu, kad gali pasijusti pranašesni, mielai suteikia pagalbą.

Mokytoja įžvelgė gerąsias nuotolinio mokymo puses: labai koncentruotai pateikiama mokymo medžiaga, konkrečios užduotys palengvina žinių tikrinimą. Didelėje klasėje nebelieka galimybės „praslysti“ nenorinčiam dirbti, nes matomas kiekvienas.

Iš pradžių buvo sunkumų, kai kuriems moksleiviams mokykla davė kompiuterius. Pasitaikė po atostogų, kad vienas kitas prasnaudė pamoką, pavėlavo prisijungti.

Šis laikas istorikui palankus ir kita prasme – mokiniams pasidarė daug lengviau suprasti, kas yra ekonominė krizė, aiškesnė pilietiškumo sąvoka, suprantamiau, kaip vystosi globali visuomenė. Skaudžios realybės pamokos formuoja kritinį mąstymą.

Kaimo mokykla turi tas pačias galimybes
Kužių gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Violeta Laurutienė pilietiškumo pamokoje skyrė  užduotį apie koronavirusą. Veiklą integravo su biologija. Vaikai studijavo straipsnius spaudoje,  mokėsi atskirti melagienas ir objektyvią informaciją.

Kūrybingas pedagogas randa pozityvų grūdą kiekvienoje situacijoje. Kraštotyrininkų būrelis taip pat dirba: kaupia medžiagą apie mokyklos istoriją, užrašinėja tėvų, senelių prisiminimus. Pamokoms medžiagos pedagogė yra prisiruošusi, visada inovatyvius metodus taikė tiek supažindinimui, tiek įsivertinimui. Vaizdo pamokas „zoom“ platforma patogu rengti, žinoma, pasiruošti reikia rimtai. Žinių patikrinimui neblogai tinka  „Eduka“ arba „Egzaminatorius“. Konsultacijos vyksta „messinger“ programa grupelėmis ir po vieną. Beje, atlyginama už vieną konsultacijos valandą, nors vargu ar kas į ją telpa. Mokytoja džiaugėsi gausybe ugdymo įrankių internete, dažnai pasiūlo aplankyti virtualias parodas Valdovų rūmuose, muziejuose. Pedagogė pastebi, kad aukštesniųjų klasių mokiniai dirba atsakingiau. Apskritai, daugiau savarankiško darbo. Nebėra galimybės atliktą užduotį „pamesti“. Kiekvieno veikla kaip ant delno matyti. Iš pradžių penktokai labai daug klausimų turėjo, žinutes nuo 6 val. ryto rašė, dabar apsiprato, aprimo. Pasitaikė kartą, kad į aštuntokų pamoką įlindo pašalinis asmuo, kuris ėmė trukdyti. Teko nutraukti pamoką, nes paišė ant ekrano, trukdė. Nuo pirmadienio sutvarkyta, kad mokytojas gali užblokuoti, neįleisti, reikalaujama, kad visu vardu registruotųsi.

Tėvų pagalbos pamokose nereikia. Nusiskundimų taip pat negirdėjo.

Administracijai galbūt sudėtinga tvarkaraštį sudaryti. Vaizdo pamokos suderinamos, kad nebūtų visos vienu metu.

Mokytoja įsitikinusi, kad ugdymo procesas vyksta gerai, jokio mokslo metų trumpinimo nereikia. Antra vertus, kaimo mokykloje lygiai tokios pat galimybės gauti gerą išsilavinimą: technologijos atveria muziejus, galerijas, priartina pasaulio įvairovę.  

Mokytojams ačiū
„Pirmoji savaitė buvo truputį chaotiška, – sako antrokę ir šešiametį auginanti šiauliečių šeima.– Pasiėmiau atostogas ir stovėjau už nugaros, kol susigaudėme, kada jungtis Tamo (elektroninis dienynas), kada „zoom“ arba el. paštą. Prie sūnelio užduočių nebespėjau prieiti. Dabar mokytoja dažniausiai atsiunčia užduotis el. paštu, per rytinį pokalbį paaiškina, net paklausinėja, Dukrytė pati išmoko prisijungti į vaizdo pamoką per „zoom“.

Sūnus šiuo metu pas močiutę kaime. Sudėtinga pasirūpinti, kad atliktų auklėtojos, muzikos, sporto mokytojų, logopedės atsiųstas užduotis, bet tėvai tikisi, kad pasibaigus karantinui pasivys. Daug vilčių deda į pirmos klasės būsimą mokytoją.

Mamai atostogos baigėsi, vakarais gal spės pamokyti anglų ir lietuvių kalbos. Tėvai neslepia, kad ir anksčiau pagalbos dukrytei reikėdavo. O dabar mergaitė išmoksta naujų dalykų, drąsiau su kompiuteriu susidraugauja, tik pasiilgo draugių ir mokyklos.

Penkiametės Ugnės mokslai dar nesudėtingi. Vieną savaitę studijavo paukščių temą, kitą – pavasario. Su mama darė eksperimentus, kaip susukti popieriukai, juos vandeniu užpylus, kirmėliukais pavirsta. Gamino paukštukui lizdelį, stebėjo, kaip skleidžiasi pumpurai. Mergytė atliko bandymą su pipiriukais, paaiškino, kaip muilas virusą sunaikina.

Darželio pasiilgo, gimtadienį teks be draugų švęsti, bet mokytis su mama jai visai patinka. Laukia vaizdo pamokos su auklėtoja, parodys jai savo piešinius. Piešinių nuotraukas mama nusiuntė, bet rūpi, ką pati auklėtoja apie juos pasakys.

Tėveliai sako, prieš porą mėnesių neįsivaizdavo, kaip nuotoliniu būdu galima ugdyti darželinuką. Pradžia įdomi.

Tik neramu, kad neliktų užmirštos šeimos, kuriose tėvai nelabai suvokia, kodėl jie turi vaikui padėti. Nelengva visiems, bet prieš skųsdamiesi socialiniuose tinkluose, kaip atsibodo karantine sėdėti, parašykime savo vaiko mokytojui „ačiū“ – už jo bemiegę naktį prie užduočių. Ir tyliai melskime, kad biurokratai neapkrautų jo krūvom lentelių bei ataskaitų.