Šiemet visą pasaulį apėmęs ir ekonomiką pradėjęs paralyžiuoti virusas COVID-19 kelia nemenką galvos skausmą tiek verslui, tiek vartotojams. Labai gali būti, kad ir po to, kai koronaviruso krizė bus suvaldyta, dar kurį laiką negalėsime grįžti į įprastą gyvenimą. Apie tai, ko tikėtis ir kaip bus po šio netikėto sukrėtimo, išsamiau kalbėta „Verslios Lietuvos“ organizuotoje nuotolinėje spaudos konferencijoje.

Įmanomi keli scenarijai
„Verslios Lietuvos“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas pripažino, kad šių metų vasarį niekas nesvarstė apie tai, kad koronavirusas paplis Europos Sąjungos (ES) šalyse. Apie kitokias prognozes imta kalbėti tik kovą, kai situacija pasikeitė drastiškai.

Remiantis dabartinėmis prognozėmis, dėl koronaviruso protrūkio Lietuvos gamintojų produkcijos eksportas šiemet gali smukti apie 17 proc., paslaugų – apie 25 proc. Eksperto teigimu, nuosmukis gali būti ir didesnis, jei karantinas užsitęs, bet ekonomikos skatinimo priemonės gali nuosmukį ir sušvelninti.

„Dabar viskas priklausys nuo to, kaip greitai bus suvaldyta ši krizė, ir nuo to, kaip efektyviai bus panaudoti verslo skatinimo paketai“, – kalbėjo V. Ivanovas.

Pasak jo, optimistiniu atveju, jei ES ekonomika šiemet vidutiniškai susitrauks 1 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportas smuktų 2 proc., arba beveik 300 mln. eurų. Paslaugų sektoriaus nuosmukis galėtų būti apie 10 proc., arba 1 mlrd. eurų. Taip grįžtume maždaug į 2018 metų eksporto lygį ir prarastume dvejų metų įdirbį eksporto plėtroje.

ES ekonomikai 2020 metais, palyginti su 2019 metais, smukus 5-6 proc., lietuviškų prekių eksportas sumažėtų apie 17 proc., arba 2,5 mlrd. eurų, o paslaugų – 25 proc., arba beveik 3 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad grįžtumėme į maždaug į 2017 metų lygį vidutiniškai, prarastume trejų metų vertes.

Pokyčių neišvengsime
Tiesa, prognozuojant eksporto apimtis, nėra vertinamas skatinimo priemonių poveikis, nes neaišku, kaip kitos šalys skatins ekonomikas. Kaip sakė V. Ivanovas, labiausiai turėtų smuki kelionių paslaugos, atvykstamasis turizmas. Tarp gamybos sektorių didžiausias eksporto nuosmukis tikėtinas tekstilės, drabužių, maisto, baldų pramonėje, o mažiausias – inžinerijos pramonėje, tarp paslaugų – užsakomojoje gamyboje, IT ir telekomunikacijų bei transporto sektoriuje.

Prognozuojama, kad prekių eksportas šiemet labiausiai mažės į Italiją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Švediją, Belgiją, o paslaugų – į Baltarusiją, Rusiją, Vokietiją, Italiją ir JK. Pernai Lietuvos eksportas augo 9,3 proc. iki 35,6 mlrd. eurų. Prekių eksportas augo 4,7 proc., o paslaugų – 22 procentais.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka kalbėjo, kad pernai ypač augusiam paslaugų sektoriui šiemet pagalba bus būtina. „Matome, kiek nukrenta vartojimas ir paslaugos ypač. Jeigu kaip ir visoje ES, paslaugų sektorius augo sparčiau ir ypač Lietuvoje, tai šiemet viskas pasikeis ir gamyba bus tas garvežys, kuris dar laikys kažkokį augimą arba bent nekris taip smarkiai“, – sakė viceministrė.

„Paslaugų sektorius susidurs su ypatingais sunkumais, iš paslaugų sektoriaus nesitikime, kad be pagalbos jis galėtų vystytis toliau“, – pridūrė ji. Anot jos, panaudojant valstybės skatinimo priemones, šiuo metu labiausiai siekiama išlaikyti įmonių likvidumą, kad jos galėtų išlaikyti darbuotojus, kad būtų gautos bankų paskolos, kurios normaliomis sąlygomis nebūtų suteiktos.

Gali tekti imtis kainų reguliavimo
Spaudos konferencijoje kalbėta ir apie Vyriausybės priimtą sprendimą reguliuoti kainas, esant ekstremaliai situacijai. Kaip žinia, Vyriausybė pritarė ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, sukuriančioms teisines prielaidas, esant poreikiui laikinai nustatyti svarbiausių prekių ir paslaugų maksimalias kainas.

Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Seimas gali suteikti teisę Vyriausybei arba kitai institucijai reguliuoti kainas tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis. Toks įgaliojimas suteikiamas įstatymu, aiškiai apibrėžiant kainų reguliavimo atvejus, sąlygas, subjektus, tvarką ir sąlygą, kad būtų laikomasi proporcingumo principo.

Pagal numatytą tvarką, kainos būtų reguliuojamos ne prevencijos tikslais, bet tik tuo atveju, jeigu būtų   nustatyti  piktnaudžiavimai  rinkoje, kai nepagrįstai didinamos būtiniausių prekių kainos. Tuomet Ekstremalių situacijų komisija galėtų siūlyti Vyriausybei priimti sprendimą reguliuoti kai kurias kainas, jų pardavimo sąlygas, nustatyti kitus ribojimus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vykdytų tokių kainų laikymosi priežiūrą ir galėtų skirti baudas už Vyriausybės nustatytų ribojimų nesilaikymą.

„Daugelis šalių atvėrė galimybę reguliuoti kainas, bet tai nereiškia, kad tokia galimybe būtina pasinaudoti šiandien. Tai labiau kraštutinė priemonė, kai nepavyksta rasti pusiausvyros tarp tiekėjo ir vartojo. Šiuo atžvilgiu svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi saugumo standartų ir kad vartotojai nebūtų apgaudinėjami“, – taip Vyriausybės priimtą sprendimą komentavo J. Rojaka.

Darbuotojai turi būti apsaugoti
Daugumai turbūt žinoma, kad siekiant sumažinti karantino daromą poveikį verslui, Lietuvos darbdaviai kreipėsi į Vyriausybę, prašydami laikinai pakeisti kai kurias Darbo kodekso nuostatas.

Darbdaviai siūlo netaikyti netesybų už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotoju. Informuoti apie sutarties nutraukimą prieš 14 d., o ne prieš 30 d. Išmokos netaikyti arba 2 mėn. atleidimo išmoką mokėti iš Ilgalaikio darbo užmokesčio fondo. Leisti darbdaviui vienašališkai keisti darbuotojo darbo funkcijas, paliekant darbo užmokestį. Nustatyti, kad darbo dienos trukmė, neįskaitant viršvalandžių ir darbo pagal susitarimą, gali būti 12 val. Nustatyti, kad darbo savaitės trukmė, neįskaitant viršvalandžių ir darbo pagal susitarimą, gali būti 48 val. Sumažinti apribojimus sutarčių sudarymui.

Numatyti, kad suminio darbo laiko apskaitos laikotarpis gali būti 6 mėn. Numatyti teisę išleisti sukauptų kasmetinių atostogų be darbuotojo sutikimo. Netaikyti pareigos mokėti išeitinę išmoką, kai sutartį darbuotojas nutraukia dėl prastovos. Pailginti atsiskaitymo su atleistu darbuotoju laiką iki 30 d. Pateiktus pasiūlymus siūloma taikyti 6 mėnesius.

Paprašyta pakomentuoti, ką mano apie tokius darbdavių siūlymus, J. Rojaka sakė, kad verslo naštą būtina mažinti visais laikotarpiais, tačiau ne darbuotojų sąskaita.

„Jeigu dėl tam tikrų sąlygų darbuotojai išeis iš įmonės, siekiant palengvėti naštą darbdaviams, tie patys darbdaviai po kelių mėnesių, kai karantinas baigsis, susidurs su milžiniška problema, kaip  prikviesti tuos pačius darbuotojus atgal. Mes jau matome, kad tos šalys, kurios pasirinko leisti didėti nedarbo lygiui, susiduria su dideliu gyventojų nepasitenkinimu ir kitomis problemomis. Manau, kad apie darbo sąlygas būtų galima kalbėti pasibaigus karantinui, o dabar reikia išlaikyti tam tikrą solidarumą. Be to, yra aibė kitų administracinių barjerų, kuriuos būtų galima palengvinti ir sumažinti šiam laikotarpiui“, – komentavo viceministrė.

Prioritetas – žmonių sveikata
Švedija tikisi, kad „prasirgti“ koronavirusu galima nestabdant ekonomikos ir visuomenės gyvenimo. Šioje šalyje vaikai dar eina į mokyklą, barai ir toliau veikia, vyksta masiniai renginiai.

Pasklidus tokiai informacijai, dauguma lietuvių ėmė svarstyti, kad galbūt karantinas Lietuvoje visai nebūtinas.

Viceministrei taip neatrodo. Ji kalbėjo, kad dabar valstybės susiduria su dilema, kur vienoje svarstyklių pusėje žmonių gyvybės, kitoje – ekonomika.

„Pasirinkimas nekarantinuotis ir leisti ekonomikai toliau gyvuoti yra geras iš ekonominės pusės ir ne toks geras – iš sveikatos. Šalys, kur medicina yra gerokai pažengusi, o patys pažeidžiamiausi apsaugoti, iš esmės gali sau tai leisti. Tos šalys, kurios neturi tokių gerų prevencinių priemonių, gali susidurti su dideliais mirtingumo skaičiais. Mums, Lietuvai, labai svarbu siekti, kad tas laikotarpis, kai ekonomika yra apribota, būtų kiek įmanoma trumpesnis. Paieška to aukso viduriuko ir yra didžiausias skausmas šiandieną“, – kalbėjo J. Rojaka.

2020 03 30 16

Prognozuojama, kad itin nukentės prabangių prekių rinka.
Autorės nuotr.

Į viršų