facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Įvedus karantiną, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) vos spėja suktis. Gyventojų užklausų sulaukiama tūkstančius kartų daugiau nei įprastai. Darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai juos verčia imtis nemokamų atostogų, kai kurie iš jų atleidžiami.

Nepaisoma darbuotojų teisių
„Užklausų padaugėjo tūkstančius kartų. Kažkodėl mūsų paskyra „Facebook‘e“ tapo itin populiari. Su mumis susisiekia ne tiek telefonu ar elektroniniu paštu, bet būtent per socialinius tinklus“, – „Šiaulių naujienoms“ sako LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Anot jos, daugiausiai darbuotojų skundžiasi dėl to, kad yra verčiami pasiimti nemokamų atostogų, ypač tai aktualu dirbantiems biudžetiniame sektoriuje: „Turėjome ne vieną atvejį, kai bibliotekų, ypač kultūros įstaigų darbuotojai, kur biudžetas sudarytas metams ir pinigų tikrai yra, verčiami imti nemokamų atostogų.“

Panašiai elgiamasi ir privačiame sektoriuje. Verslas, kaip visada, kiek įmanoma daugiau stengiasi sutaupyti darbuotojų sąskaita. Vietoje to, kad paskelbtų prastovą, kuri kai kuriems darbdaviams kainuoja itin pigiai, nes verslui skiriama valstybės parama, vis tiek nenori to daryti ir masiškai žmones verčia imti nemokamas atostogas arba panaudoti kasmetines.

Pašnekovė paaiškina, kad šiuo atveju žmonėms svarbu žinoti savo teises. Anot jos, darbuotojai turi absoliučią teisę atsisakyti peršamų nemokamų atostogų ir juo labiau dėl karantino negali būti atleisti.

„Nemokamų atostogų pati mintis yra absoliučiai kitokia. Ji Darbo kodekse atsirado tam, kad darbuotojui būtų geriau, jog darbuotojas esant tam tikrai ypatingai situacijai ir neturėdamas kasmetinių atostogų, galėtų paprašyti – nemokamų ir darbdavys negalėtų atsakyti. Jokiu būdu nemokamos atostogos nebuvo sukurtos tam, kad jas naudotų darbdavys, todėl darbuotojas absoliučiai turi visą teisę atsisakyti ir to pačiu darbdavys negali jo atleisti“, – teigia I. Ruginienė.

Jeigu darbdavys verčia imti kasmetinių atostogų, tai konfederacijos pirmininkės aiškinimu, darbuotojas turi lygiai tokią pačią teisę atsisakyti: „Mes už tai, kad žmogus pats rinktųsi, o nebūtų verčiamas pasirinkti. Jeigu žmogus apskaičiavęs pats pasirenka, kad jam labiau apsimoka imti kasmetines atostogas, tai taip ir turi būti daroma, jeigu nenori – turi teisę reikalauti iš darbdavio, kad jis skelbtų prastovą.“

Verslas pats save sužlugdys
Pašnekovės teigimu, toks dalykas, kaip prastova, ir atsirado tam, kad būtų galima ją paskelbti, kai darbdavys per sunkmetį negali užtikrinti darbo pajėgumų. Be to, verslas dabar jau gali tikėtis pagalbos iš valstybės, todėl nėra jokių prielaidų imtis kitų priemonių.

Be to, profesinės sąjungos darbdavius ragina į šią susiklosčiusią situaciją pažiūrėti atsakingiau, sudaryti galimybes darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu ir išmokėti visą atlyginimą.

„Darbdavių požiūris yra ypač trumpalaikis. Jeigu jie dabar galvoja, kad paliks žmones be pajamų ir taip sutaupys, tai iš tiesų ateityje jie tik dar labiau pagilins ekonominę krizę. Žmonėms šiai dienai, ypač sunkmečiu, ypač svarbu turėti pinigų tam, kad galėtų juos išleisti ir leisti į apyvartą. Verslininkai patys to nesuprasdami, savo verslą sužlugdys atimdami pinigus iš žmonių, kurie galėtų pirkti jų prekes“, – akcentuoja I. Ruginienė.

Konfederacijos pirmininkė neneigia, kad įvedus karantiną, padaugėjo atleidimų. Anot jos, dažniausiai atleidžiami tie, kuriems bandomasis laikotarpis: „Jeigu atleido, ypač nepasibaigus bandomajam laikotarpiui, kiekvienas turi žinoti, kad gali kreiptis į darbo ginčų komisiją ir užginčyti atleidimą. Atleisti galima tik esant aiškiai priežasčiai, jokiu būdu tai negali būti priežastis dėl karantino.“

Darbuotojų interesų gynimo atstovė atkreipia dėmesį, kad įmonėse, kur veikia profesinės sąjungos, problemų yra mažiau, o  kur jų nėra – daugiau, nes ten paprasčiausiai nėra įrankių, kaip paspausti darbdavį: „Kai viskas yra gerai ir ramu, tai visiems atrodo, kad profsąjungos nereikalingos, tačiau kai susiduriama su pirmaisiais sunkumais, matome, kad kolektyvinis susibūrimas atneša didelės naudos.“

Vyriausybė neliko abejinga
Lietuvos Vyriausybė jau atsižvelgė į profesinių sąjungų patarimus ir antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis, vaikais, senoliais. Šie pakeitimai įsigalios juos pasirašius valstybės prezidentui.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia visą sąrašą priimtų sprendimų.

Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.

Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimalią mėnesio algą ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.

Valstybės subsidijų dydžiai: 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu).

Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys  įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo.

Gyventojai neliks be išmokų
Išmokos dydis per mėnesį sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie dirba pagal darbo sutartį.

Kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas ir duris užveria profesinės mokyklose, kuriose pagal profesinio mokymo programą mokosi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, jiems vis tiek mokama 236 eurų stipendija, nors pats ugdymo procesas laikinai nevyksta arba yra vykdomas nuotoliniu būdu.

Kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme  buvo įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl ekstremaliosios padėties darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo pertekline, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti ir išlaikyti pas tą patį darbdavį. Profesinio mokymo metu Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.

Jeigu sveikatos priežiūros specialistai, pareigūnai ar kiti darbuotojai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“).

Įstatymo nuostata galios ir tiems, kurie užsikrėtė iki įsigaliojant įstatymo pataisai. Šiuo metu šie specialistai gauna įprasto dydžio ligos išmoką – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Tokią išmoką gauti galės, pavyzdžiui, ir vaistininkai, kasinininkai, socialiniai darbuotojai ir panašiai. Kiekvienu „Sodros“ teritoriniam skyriui reikėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareigų atlikimo ir ligos ryšį.

Parlamentas pritarė, kad dėl ekstremalios situacijos arba karantino mokykloms ir darželiams užvėrus duris, nedarbingumas ir ligos išmoka galės trukti ilgiau nei 14 kalendorinių dienų – tai yra iki ekstremalios situacijos arba karantino pabaigos. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Galės gauti nedarbingumą
Į vaikų priežiūrą, kai paskelbiama ekstremali situacija ir nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas, įtraukiami dirbantys seneliai – jie galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką sveiko darželinuko, ikimokyklinuko, pradinuko ar ugdymo įstaigą lankančio neįgaliojo iki 21 metų priežiūrai.

Iki šiol nedarbingumas ir išmoka užsivėrus mokykloms, darželiams priklausė tik tėvams, įtėviams, globėjams ir budintiems globotojams bei buvo įmanomas ir tik tada, kai prižiūrimi maži vaikai. Dabar prižiūrėti mažus bei vyresnius negalią turinčius vaikus galės ir seneliai, tačiau jie tokia išimtimi galės pasinaudoti tik tada, jei tėvai negali pasinaudoti nuotoliniu darbu ir jei jiems nėra paskelbta prastova. Nedarbingumas tokiu atveju suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis bei infekcijos plitimą ribojantis režimas. Išmoka sieks 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Paskelbus ekstremalią situaciją ir sustabdžius neįgaliųjų dienos centrų veiklą, nedarbingumas galės būti suteikiamas ir ligos išmoka mokama tiems dirbantiesiems, kuriems atsiranda būtinybė prižiūrėti negalią turintį asmenį, jei jis anksčiau lankė dienos centrą. Nedarbingumas galės būti suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis bei infekcijos plitimą ribojantis režimas.

Jeigu negalią turintis vaikas iki 21 metų lankė mokyklą ir mokėsi pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą, vienas jo tėvų, globėjų, o jei jie negali, tuomet vienas iš senelių galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką tokio vaiko priežiūrai. Ligos išmoka priežiūrai siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Pritarta Darbo kodekso pataisoms
Kai dėl ekstremalios situacijos sustabdoma dienos centrų veikla, o dienos centruose pensinio amžiaus žmogui buvo teikiama trumpalaikė socialinė globa, jo artimasis galės gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Ji siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Jeigu darbuotojas serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, ir jam nėra jokios galimybės dirbti nuotoliniu būdu bei netaikoma prastova, jis turės galimybę ekstremalios situacijos metu gauti ligos išmoką. Iki šiol tokio galimybės nebuvo. Išmokos dydis siekia 62,02 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kad esant ekstremaliai situacijai arba karantinui darbdavys galėtų nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu.

Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas. Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui. Kaip žinoma, asmenims, grįžusiems iš bet kurių užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija.

Į viršų