facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Piktų ir įžeidžiančių komentarų vis dar gausu socialiniuose tinkluose. Panašu, kad  komentatoriams suteikia drąsos anonimiškumas, ir savo negatyvias emocijas išlieti internetinėje erdvėse darosi beveik norma. Skaitmeninės technologijos atvėrė  erdves reikštis pavydui, pykčiui, nepakantumui kitokiai nuomonei, išskirtinei išvaizdai. Komentatoriams užkliūva ne turinys, o dažniausiai išoriniai dalykai – apranga, šukuosena, balsas, net  juokas.

Kas nekenčia išskirtinumo
Štai laidų vedėja Simona Albavičiūtė-Bandita, dalyvaujanti projekte „Prisijungusi Lietuva“, pripažįsta, kad iš užburto patyčių rato ištrūkti padeda piktų žmonių ignoravimas.

Juk sulaukus patyčių socialiniuose tinkluose juos galima užblokuoti arba pranešti socialinio tinklo administracijai apie žmones, kurie skleidžia įžeidžiantį turinį.

Tapytojas Algirdas Gataveckas su broliu Remigijumi užaugo vaikų globos namuose. Patyčių objektais jie buvo dėl „kitokios“ išvaizdos ir meniškos sielos. Jie viešai kalba apie savo patirtis, siekdami padėti kitiems, nes jiedviem lūžis įvyko paauglystėje, supratus, kad būti kitokiam nei visi – yra „kieta“.

„Vaikams, kurie juokdavosi iš mūsų pigių drabužių, atrėždavome, kad jie patys apskritai neturi drabužių,  jiems nuperka tėvai, o mes drabužius nusiperkame patys už savo uždirbtus ir sutaupytus pinigus. Pasikeitus požiūriui, į patyčias tiesiog pradėjome nebekreipti dėmesio“, – sako tapytojas A. Gataveckas.

Inovatyvios paskalos
Dvidešimtmetė šiaulietė Monika nemažai laiko praleidžia domėdamasi socialinių tinklų naujienomis. Pasak jos, klesti apkalbų, gandų  kultūra internete. Paskalos sklinda ne tik facebook' o komentaruose ar Instagram'e.  „Ant bangos“ – dabar serveris „pletkai.discord.“

Kodėl žmonės tuo užsiima, kaip tai veikia mūsų gyvenimus? „Discordinės gyvatės“ yra išplėtojusios savo tinklą visoje Lietuvoje. Jos  išnarplioja, kas su kuo miega, kas ką apgaudinėja. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į pramogų verslo „žvaigždūnus“, socialinių tinklų lyderius influencerius.

Pasak merginos, Facebook‘e nedrąsu viešai paskelbti, kad kokiame nors klube matė besibučiuojant žinomą asmenį ar kitą pikantišką naujieną. O šiame serveryje registruojasi anonimai, todėl pasakok, kas patinka.

Gyvatėmis vadinamos aktyvistės susisiekia su bet kurio miesto gyvatėmis, tuoj išaiškinama, kas su kuo ir kada – informacija akimirksniu iškedenama ir pasklinda. Ar iš to uždirbama? Ko gero, tai keistokas hobis. Intymios paslaptys paprastai daugiau apkalbinėjamos iš tuštumo, negu iš piktos valios.   

„Paskalos išties daro gyvenimą įdomesnį, – mano mergina. – Beprasmiška su jomis kovoti. Bet savo gyvenimą palengvinu neįsitraukdama į jas.“

Neįmanoma sužinoti apie čiaudėjimą, jeigu niekas nečiaudi
Mėgstama sakyti, kad iš apkalbų tarpsta žiniasklaida, nes žmonėms įdomu, kas su kuo skiriasi, kas su kuo miega. Ne paslaptis, kad žinias ir gandus apie save kai kurios mūsų „žvaigždės“ tyčia paleidžia. Kažin ar žiūrovams būtų įstrigusi vieno projekto atrankos dalyvė, jei ne pačios papasakota istorija apie tėvo romaną su jos artimiausia drauge.

Psichologės-psichoterapeutės Donatos Grakauskaitės-Šličienės  teigimu, trumpalaikis gyvenimas tų leidinių ar laidų, kurios vien negatyvius dalykus skleidžia, nes skandalai greitai nusibosta.  Tik nereikėtų painioti kritikos ir apkalbų bei patyčių. Kai kritikuojame politiko ar verslininko elgesį – pinigus pavogė, savanaudiškiems tikslams juos ištaškė, tai yra faktas, dėl kurio privaloma kritikuoti. Jeigu aptarinėjame asmenybę, koks jis bukas, koks storas ar plikas, su kuo kurorte ilsėjosi, kokį šampaną gėrė – apkalbos ir patyčios.

„Apkalba – saldi patrova“, – teigia tautosaka. O saldumo perteklius gali net vėžį sukelti. Šiuo atveju – dvasinį.

Į viršų