Kervirtadienį vykusiame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje nemažai dėmesio skirta švietimui. Politikai svarstė, ar pritarti Šiaulių lopšelio-darželio „Saulutė“ prijungimui prie Šiaulių lopšelio-darželio „Drugelis“. Kėlė klausimą dėl Šiaulių universiteto gimnazijos juridinio statuso pakeitimo būtinybės. Diskutavo dėl Šiaulių miesto priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus nustatymo ir kt.

Pritrūko lėšų
Svarstant klausimą dėl lopšelio-darželio „Saulutės“ reorganizacijos, politikai bandė nuspręsti, ar tikrai yra būtina šią įstaigą prijungti prie lopšelio-darželio „Drugelis“. Svarstymo metu atkreiptas dėmesys, kad Šiaulių miesto savivaldybė yra savininkė 31 lopšelio-darželio.

Aiškinamajame rašte rašoma, kad lopšeliai-darželiai skiriasi savo dydžiu pagal grupių (nuo 5 iki 13) ir vaikų (nuo 96 iki 245) skaičių, tačiau finansuojamų pareigybių skaičius (pvz. direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, raštinės darbuotojas, apskaitininkas, ūkio dalies vedėjas ir pan.) nesiskiria. Kasmet ikimokyklinio ugdymo įstaigoms nepakanka iš valstybės biudžeto skiriamų mokymo lėšų ugdymo procesui organizuoti ir valdyti.

Pagal 2020 m. minėtoms reikmėms skirtas lėšas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbo užmokesčio fondo poreikį, prognozuojamas apie 900 tūkst. eurų darbo užmokesčio ugdymo procesui organizuoti ir valdyti lėšų trūkumas.

Kaip vienas iš galimų šios problemos sprendimo būdų buvo svarstomas ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo optimizavimas, reorganizuojant mažas (5–6 grupių) ir netoli viena kitos (iki 1 km) esančias įstaigas.

Neturi vadovo
Minėtų įstaigų tinklo optimizavimo klausimas aptartas 2019 m. lapkričio mėn. ikimokyklinio ugdymo įstaigų direktorių pasitarime. Savo nuomonę dėl  ikimokyklinio  ugdymo  įstaigų  pertvarkymo  principų 2019 m. gruodžio mėn. išreiškė ir Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos Šiaulių skyrius.

Šiuo metu Švietimo skyriaus specialistai atlieka gilesnę analizę dėl Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo optimizavimo, siekiant užtikrinti efektyvų švietimo įstaigų valdymą ir racionalų valstybės ir Šiaulių miesto savivaldybės savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų įstaigų valdymui ir ugdymo(si) aplinkos išlaikymui, panaudojimą.

Šiaulių mieste yra 10 lopšelių-darželių, turinčių po 6 grupes – vienas iš jų yra lopšelis-darželis „Drugelis“ (2019-09-01 duomenimis, ugdoma 106 vaikai). Lopšelis-darželis „Drugelis“ įsikūręs apie 150 m atstumu nuo lopšelio-darželio „Saulutė“, kurioje veikia 8 grupės (2019-09-01 duomenimis, ugdoma 150 vaikų).

Šiuo metu lopšelis-darželis „Saulutė“ neturi pastovaus vadovo – laikinas minėto lopšelio-darželio direktoriaus pareigas, iki konkurso būdu bus paskirtas naujas vadovas, eina lopšelio-darželio „Ežerėlis“ direktorė Rita Daubarienė. Lopšelio-darželio „Drugelis“ direktorė Rūta Šiaučiulienė, Savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimu yra paskirta eiti lopšelio-darželio „Drugelis“ direktoriaus pareigas nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. penkerių metų kadencijai.

Reikia permainų
Šiuo sprendimo projektu siūloma pritarti ketinimui nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. reorganizuoti lopšelį-darželį „Saulutė“ prijungiant jį prie lopšelio-darželio „Drugelis“. Po minėtų ikimokyklinio ugdymo įstaigų reorganizacijos: grupių ir vaikų skaičius nebūtų mažinamas (iš viso veiktų 14 grupių ir būtų ugdomi 256 vaikai). Ugdymo procesas būtų organizuojamas abiejų lopšelių-darželių patalpose – Vilniaus g. 123A ir Vytauto g. 57. Nereikėtų organizuoti konkurso „Saulutės“ direktoriaus pareigoms eiti, kuris užtrunka apie 6 mėn., o neretai ir neįvyksta dėl kandidatų nebuvimo. Būtų  sumažinta administravimo ir  aptarnaujančio  personalo  naudojamų  pareigybių dalis  – iš viso 5,45 (direktorius – 1, direktoriaus pavaduotojas ugdymui – 1, ūkio dalies vedėjas – 1, raštinės (archyvo) vedėjas – 1, pagalbinis darbuotojas – 1,2, maitinimo organizatorius – 0,25) ir meninio ugdymo pedagogo naudojamos pareigybės dalis – 0,75. Iš viso – 6,2 naudojamų pareigybių dalis. Tokiu atveju prognozuojama apie 80 tūkst. eurų ekonomija. Ugdymo procesui buvusiame lopšelio-darželio „Saulutė“ Vytauto g. 57 administruoti tikslinga būtų įsteigti administratoriaus pareigybę, kurios išlaikymui per metus reikėtų skirti apie 14 tūkst. eurų.

Nėra aiškaus plano
Tokios informacijos politikams neužteko, todėl jie pabandė pasitikslinti tam tikrus neaiškumus. Denis Michalenko pasidomėjo, kiek dar ateityje planuojama atlikti tokių reorganizacijų. Klausė, ar šiuo atžvilgiu yra parengtas koks nors planas.

Šiaulių miesto savivaldybės Žmonių gerovės ir ugdymo departamento direktorė Asta Lesauskienė atsakė, kad kasmet planuojama sujungti po dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir taip optimizuoti tinklą. Užsiminė, kad detalesnis planas Tarybai bus pristatytas šių metų gegužės mėnesį.

Edvardas Žakaris susirūpino „Saulutės“ darbuotojų ateitimi. Norėjo sužinoti, kurie darbuotojai bus atleisti.„Nė vienas darbuotojas nebus atleistas. Iki reorganizacijos visi pereis į naują įstaigą, o po to įstaigos vadovas vykdys optimizavimą, žiūrės, kurios pareigybės dubliuojasi, ir tuos žmones, pagal atitinkamus kriterijus ir Darbo kodeksą, atrinks“, – kalbėjo A. Lesauskienė.

Marijus Velička pasiteiravo, pagal kokius kriterijus nusprendžiama, kurias įstaigas reikėtų sujungti. Atsakyta, kad tarp kriterijų yra ir grupių skaičius, ir atstumai tarp darželių ir t. t. Dar kartą priminta, kad visa tiksli informacija politikams bus pristatyta gegužės mėnesį.

Paskelbus balsavimą, 26 Tarybos nariai balsavo „už“, 1 susilaikė. Sprendimas buvo priimtas.

Trūksta tvarkos
Ne ką mažiau diskusijų kilo bandant nuspręsti, ar pritarti viešosios įstaigos Šiaulių universiteto gimnazijos pertvarkymui į biudžetinę įstaigą.

Juozas Pabrėža suskubo paklausti, ar gimnazijos statuso pakeitimas iš viešosios į biudžetinę nesumenkins gimnazijos sąsajų ir ryšių su Šiaulių universitetu, ar mokykla nepraras turėto išskirtinumo.

„Manome, kad kaip tik durys labiau atsivers, nes bendruomenė norėtų keisti pavadinimą ir vadintis Šiaulių universitetine gimnazija. Tai rodo, kad su universitetu turės daugiau ryšių ir sąsajų“, – patikino A. Lesauskienė.

E. Žakaris atkreipė dėmesį, kad Šiaulių universitetas priėmė sprendimą atsisakyti savo akcijų ir jas parduoti viešai, todėl pasitikslino, ar Taryba gali priimti sprendimą, kol šios akcijos dar nėra parduotos.

Departamento direktorė paaiškino, kad pasirinktas greitesnis kelias, nes švietimo įstaigas reikia reorganizuoti iki rugsėjo 1 d.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pridūrė, kad pakeisti Šiaulių universiteto gimnazijos statusą reikėjo jau seniai: „Šitas įvykis buvo labiau negu nesusipratimas, kai Savivaldybė viešajai įstaigai skirdavo lėšas pilna apimtimi ir negalėdavo pasiekti direktoriaus atsakomybės. Kitaip tariant, direktorius galėjo daryti, ką norėjo, ir mes niekaip negalėjome jo pasiekti pastaba ar kažkokia kitokia kontrole. Dabar galime sugrįžti į visiškai tvarkingą procesą, kai biudžeto mokėtojų pinigai galės būti kontroliuojami tiesiogiai.“

Po dar kelių klausimų Taryba nusprendė pritarti gimnazijos juridinio statuso pakeitimui. 25 Tarybos nariai pasisakė „už“, 2 susilaikė, 1 nebalsavo.

„Gaila, kad prireikė daug metų, norint turėti teisėtą normalų veikimą, ačiū Tarybai“, – po balsavimo dėkojo A. Visockas.

Neaiški ateitis
Tarybos posėdyje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus ir įgyvendinamų priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių nustatymo švietimo įstaigose 2020-2021 mokslo metais.

Šiuo sprendimo projektu siūloma nustatyti priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių ir ugdymo organizavimo modelius (t. y. darbo trukmę) Šiaulių miesto švietimo įstaigose 2020–2021 mokslo metais. Iš viso planuojamos 56 priešmokyklinio ugdymo grupės. Iš jų bendrojo ugdymo mokyklose – 22,  ikimokyklinio ugdymo įstaigose – 31, specialiojo ugdymo mokyklose – 3.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. priešmokyklinio ugdymo grupės nebus formuojamos 9 lopšeliuose-darželiuose („Auksinis raktelis“, „Dainelė“, „Drugelis“, „Eglutė“, „Gluosnis“, „Kregždutė“, „Pupų pėdas“,  „Žilvitis“, Žiogelis“). Po vieną grupę mažiau bus 4 lopšeliuose-darželiuose („Pasaka“, „Rugiagėlė“, „Trys nykštukai“, „Varpelis“).

Atsižvelgiant į tėvų pageidavimus ir  bendrojo ugdymo mokyklų galimybes, bendrojo ugdymo mokyklose priešmokyklinio ugdymo grupės bus sudarytos panašios sąlygos kaip ir lopšeliuose-darželiuose: vaikai užimti ir prižiūrimi iki 17.30 ar 18 val., maitinami 3–4 kartus, sudarytos sąlygos pamiegoti.

Neformuojant priešmokyklinio ugdymo grupių 9 lopšeliuose-darželiuose ir sumažinus po vieną priešmokyklinio ugdymo grupę 4 lopšeliuose-darželiuose atsiranda galimybė labiau tenkinti ikimokyklinio ugdymo poreikį  0–5 metų vaikams.

D. Michalenko atkreipė dėmesį, kad neretai pasitaiko taip, kad į lopšelius-darželius patenka ne visi norintys. Jo nuomone, tokia problema išsispręstų, jeigu lopšeliuose-darželiuose vietoje priešmokyklinio ugdymo grupių atsirastų daugiau ikimokyklinio ugdymo grupių.

Žmonių gerovės ir ugdymo departamento direktorė sutiko, kad tokių atvejų pasitaiko, tačiau patikino, kad per rugsėjį ar spalį beveik visi vaikai švietimo įstaigose atranda savo vietą.

Martynas Šiurkus pasidomėjo, ar gyvenant teritorijoje, kur yra ir mokykla, ir lopšelis-darželis, tėvams negalėtų būti suteiktas prioritetas patiems pasirinkti, kur leisti savo priešmokyklinuką. Atsakyta, kad apie tokį prioritetą iš tiesų būtų galima pagalvoti.

Antanas Sireika pastebėjo, kad paskutiniu metu Šiauliuose daugėja rusakalbių žmonių. Klausė, ar lopšeliuose-darželiuose bendraujant su mažais dėl to nekyla problemų. Patikinta, kad sudaryti rusakalbių grupių šiuo metu nėra jokio poreikio. Be to, lopšeliuose-darželiuose dirba nemažai pedagogų, kurie dar moka rusų kalbą. Šiuo metu labiau nerimaujama dėl angliakalbių. Ieškoma būdų, kaip suteikti sąlygas Šiauliuose ugdytis vaikams, bendraujantiems anglų kalba.

Paskelbus balsavimo pradžią šio sprendimo projekto įgyvendinimui pritarė visi posėdyje dalyvavę Tarybos nariai.

2020 03 06 9

Politikai kalbėjo ir apie mažųjų šiauliečių gerovę.
Autorės nuotr.

Į viršų