Vaiko studijos šeimos biudžetą vienu ypu gali patuštinti keliais tūkstančiais eurų, tačiau tikrai ne visi tėvai iš anksto planuoja šias išlaidas ir joms taupo. Žinoma, tai nereiškia, kad tėvams nerūpi atžalos ateitis, tiesiog labai gali būti, kad taupyti jie neturi iš ko arba tiesiog to daryti nemoka.

Baiminasi pinigų nuvertėjimo
„Kaupti pinigus nėra labai protinga. Prisiminkim mūsų tėvų, senelių patirtį. Jie kaupė tada dar rublius. Subyrėjus sąjungai, dingo ir pinigai. Ir Europos Sąjunga kada nors subyrės, o kas tada mums pinigus grąžins, jei grąžins?“ – klausia Inga.

Tomas ir Agnė savo vaikui į atskirą sąskaitą kas mėnesį planavo atidėti po 50 eurų, tačiau nesėkmingai: „Taip ir neprisiruošėme to padaryti. Tik skaičiavome, kiek mes jau „skolingi“ skaičiuojant nuo gimimo. Galiausiai supratę, kad nieko iš to nebus, nusprendėme vaiką apdrausti kaupiamuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, kol jam sueis 19 metų. Tie pinigai bus skirti vaiko mokslams.“

Robertas ir Justina pinigus vaikų ateičiai papildomai kaupia atskiroje sąskaitoje, tik sako, kad apie tai savo atžaloms net neketina prasitarti: „Vaikai apie tai nesužinos, todėl jiems bus pretekstas stengtis. Manome, kad vaikai turėtų patys kurti savo ateitį. Žinoma, reikalui esant, jiems visada padėsime.“

Ragina sąžiningai peržiūrėti išlaidas
„Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, tyrimai ir skaičiavimai rodo, kad didžiausios išlaidos vaikams yra pirmus šešerius metus, kai reikia daug investuoti į maisto, higienos priemones, priežiūrą ir vėliau – išleidžiant juos į studijas. Pradėjęs studijuoti jaunuolis dažnai renkasi kitą miestą ar net valstybę, bent kelerius metus negali užsidribti pakankamai pragyvenimui pajamų, tad tuo rūpintis tenka tėvams. Gerai, jei pavyksta įstoti į valstybės finansuojamą vietą, tačiau jei dar reikia mokėti už studijas, tėvams tenka didelė papildomų išlaidų našta.
„Jei pavyktų pradėti ruoštis šiam periodui vos vaikui gimus, atidedamos sumos būtų mažesnės, o jei dar ir investuojamos būtų sėkmingai, tikėtina pirmi studijų metai nebūtų tokie stresiniai šeimos finansams“, – „Šiaulių naujienoms“ komentuoja J. Cvilikienė.

Ar tai reiškia, kad kas mėnesį reikia atsidėti po kelis eurus į taupyklę, o gal geriau juos investuoti? Finansų ekspertė ragina paskaičiuoti. Tarkime, jaunuolis lieka studijuoti Lietuvoje, Vilniuje. Šiuo metu bakalauro studijų mokestis metams skirtingose aukštosiose mokyklose yra nuo 1000 iki 3000 ir daugiau eurų. Tad vien už mokslą, trunkantį ketverius metus, teks sumokėti  nuo 4000 iki 12000 eurų. Skaičiavimai rodo, kad pragyvenimui minimaliai studentui reikės 300 eurų per mėnesį. Tai dar papildomi 14400 eurų. Jei nepavyks pereiti į nemokamą studijų programą ar papildomai užsidirbti, tėvams teks išleisti nuo 18 400 iki 26 400 eurų sumą, kol jų atžala įgis profesiją. Jei kauptume 18 metų, mums reikėtų atidėti 80–120 eurų per mėnesį, tačiau jei sukaupti pinigai investuojami, greičiausiai pakaktų ir 50 eurų per mėnesį atidedamos sumos.

Tačiau daugeliui žmonių trūksta informacijos apie investavimą, ne visi galime įsivertinti ir rizikas, todėl šiuo klausimus geriausiai būtų konsultuotis su specialistais.

Norint apmokėti studijas, kartais finansinės pagalbos kreipiamasi ir į senelius. Pašnekovės nuomone, tai neteisinga. Seneliams padėti jau galėtų jų dirbantys vaikai, o ne atvirkščiai, juk senjorų pajamos ir taip vienos mažiausių šalyje. Apklausos rodo, kad jie taupo net geresnio maisto, šilumos sąskaita.

„Manau, tėvai turėtų sąžiningai peržiūrėti visas išlaidas ir  rasti būdų kaip suvaldyti savo finansus arba ieškoti būdų uždirbti papildomai. Jei tai neįmanoma, visuomet galima paskatinti vaiką rinktis trumpesnes studijas, ieškoti būdų išmokti amato, užsidirbti, o studijuoti bus galima ir vėliau, juk šiandien kalbame apie visą gyvenimą besitęsiantį mokymąsi“, – mano J. Cvilikienė.

Ekonomistė sako, kad jeigu jaunuolis neturi pakankamai pinigų studijoms, o artimieji jam finansiškai padėti negali, tokiu atveju verta pasidomėti valstybės remiamomis paskolomis. Tai gera lengvatinė programa, kuri padeda susimokėti už studijas.

„Investicija į mokslą, žinias yra viena vertingiausių, dažniausiai ilgainiui atsiperkančių, tačiau bet kokiu atveju reikėtų dar kartą įsivertinti galimybę studijuoti arčiau namų, rinktis ne populiariausią, bet gebėjimus atitinkančią studijų programą ir stengtis įgyti kuo daugiau patirties jau mokantis renkantis savanorystės, praktikos programas“, – sako J. Cvilikienė.

Investuoti galima ne tik į vaiko mokslus
Jeigu tėvai vis dėlto nusprendžia pinigus investuoti, pirmiausia reikia nuspręsti, koks bus pagrindinis investicijų tikslas. Nuo to priklauso įvairūs dalykai – kiek pinigų per mėnesį skirti investavimui, kaip paskirstyti lėšas tarp skirtingų turto klasių ir kokias rinkoje siūlomas priemones pasirinkti.

„Pavyzdžiui, jei per 3–5 metus norite sukaupti pinigų pradiniam būsto įnašui ar naujam automobiliui, turėtumėte rinktis palyginti saugias investicijas, kurios išsiskiria nedideliais svyravimais. Tačiau mažesnė rizika reiškia ir mažesnę grąžą, o norint per palyginti trumpą laiką pasiekti norimą sumą, jums gali tekti per mėnesį investavimui atidėti didesnę lėšų sumą“, − pranešime žiniasklaidai cituojamas „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Kitas tikslas – sutaupyti savo vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai. Šiuo atveju investavimo laikotarpis greičiausiai sieks dešimtmetį ar daugiau, todėl galima rinktis investuoti į didesnės rizikos priemones, kurios turėtų užtikrinti didesnę investicinę grąžą. Be to, vaikui sulaukus pilnametystės, bus galima rinktis − parduoti investicijas ir pervesti jam konkrečią pinigų sumą ar perduoti dalį finansinio turto, kurį atžala galėtų auginti toliau. Kaupimui vaikų ateičiai pasitelkus kaupiamojo gyvybės draudimo paslaugą, taip pat galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

Dar vienas dažnas tikslas – sukaupti pinigų savo senatvei. Šiuo atveju investavimo horizontas yra ilgiausias, todėl pradžioje galima nebijoti rinktis rizikingas, tačiau potencialiai didesnę grąžą per ilgą laikotarpį užtikrinančias priemones. Tiesa, norint kaupti senatvei, gyventojams pirmiausia rekomenduojama pasinaudoti valstybės skatinamais būdais – kaupti II ir III pakopos pensijų fonduose. Pirmuoju atveju jie gaus paskatą iš valstybės, antruoju – kaip ir vaikų kaupimo atveju, galės pasinaudoti GPM lengvata.

Finansinių priemonių spektras gana platus
Pasak P. Ladziato, nusprendę investuoti, gyventojai gali rinktis iš gana plataus finansinių priemonių spektro, pavyzdžiui, įsigyti Baltijos šalių vertybinių popierių biržose kotiruojamų bendrovių akcijų ar obligacijų, įvairių investicinių fondų, kuriuos valdo profesionalūs investuotojai, vienetų, vis labiau populiarėjančių investavimu į indeksą paremtų fondų ar kitų priemonių.

„Konkrečių priemonių pasirinkimas priklauso nuo jūsų tikslo. Kuo trumpesniam laikotarpiui investuojate, tuo saugesnės turi būti pasirinktos priemonės. Kuo investicijų horizontas tolesnis, tuo daugiau pinigų galite sau leisti nukreipti į rizikingesnes bei didesnę grąžą žadančias priemones. Vis dėlto pačioje pradžioje išbandykite įvairias galimybes. Tai labiau paskatins domėtis pasirinktomis priemonėmis ir ilgainiui padės atsirinkti jums tinkamiausias“, − sako specialistas.

Tiesa, nereikėtų pamiršti mokesčių. Gauta grąža iš investicijų yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, kuris siekia 15 proc. Tačiau, pasak banko atstovo, šiuo atveju yra dvi geros žinios.

„Grąžai iš investicijų taikoma 500 eurų lengvata, vadinasi, pajamų mokestį turėsite mokėti tik nuo šią lengvatą viršijančios sumos. Antroji gera žinia yra tai, kad apmokestinamas tik realizuotas pelnas, tai yra, mokesčius mokėti turėsite tik tuo atveju, jei investicines priemones parduosite. Už jų vertės prieaugį sąskaitoje mokėti nereikia“, − akcentuoja P. Ladziato.

Pradėję investuoti, kiekvienų metų pavasarį gyventojai turi užpildyti ir mokesčių inspekcijai pateikti gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją. Gyventojų patogumui bankai paprastai pateikia susistemintą per jį įvykdytų sandorių ataskaitą, o internetu pildant mokesčių deklaraciją mokėtini mokesčiai apskaičiuojami automatiškai.

Į viršų