Dienos ėjo pavasariop, Regina triūsė šiltnamyje, jos keturmetė dukrelė Gerda su dvejais metais vyresniu broliuku Valdu šmirinėjo po kiemą. Ant šulinio randa stiklainiuką su gelsva lipnia mase. Vyresnėlis įkiša pirštuką, ištraukia ir atkiša mažylei: „Paragauk, gal medus...“

Motina išgirsta veriantį klyksmą, pamačiusi numestą stiklainį, ant žemės besiraitančią dukrytę, susivokia kviesti greitąją pagalbą.

Šiandien Gerdai jau 17, bet stipriu valikliu išdeginta stemplė vis dar primena vaikystės smalsumą. Mergina dėkinga Šiaulių medikams už išgelbėtą gyvybę.

Atsakingi suaugusieji
„Vaiko teisių apsaugos specialistai pranešimų apie cheminėmis medžiagomis apsinuodijusius ar kitaip buityje nukentėjusius vaikus gauna kasmet po kelis, – informuoja Silva Šimkevičienė, Šiaulių apskrities vaikų teisių apsaugos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus specialistė. –  Visada tai sukelia nerimą ir susirūpinimą: ar visuomet suaugusieji tinkamai namuose elgiasi su medikamentais, buities bei statybine, žemės ūkio chemija, ar yra dėmesingi vaikams, kad jiems į rankas nepatektų tikrai ne vaikams skirti daiktai.“

Apsinuodijimų informacijos biuro duomenimis, dažniausiai apsinuodija vaikai iki 4 metų. Viską ragaudami apsinuodija atsitiktinai išgertais vaistais, buitine chemija, suvalgytais grybais, augalais. Paauglių grupėje, maždaug nuo 11 metų, apsinuodijimų vėl pradeda daugėti – atsiranda tyčinių apsinuodijimų, daugiausia apsinuodijama alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis.

Vaistai namuose turi būti nepasiekiami vaikams
Jeigu vaikas mažas, suaugusiems skirtų vaistų net ir maža dozė gali būti labai pavojinga. Mažyliai, kaip žinia, į bėdą pakliūva iš smalsumo. Juos domina spalvoti buteliukai, ryškios etiketės, į saldainiukus panašios kapsulės ar piliulės.

Gegužių sveikatos centro direktorė, šeimos gydytoja Laima Čėsnienė žino atvejų, kai apsinuodijimo kaltininkais tampa mylinčios močiutės ar seneliai. Stipriai veikiantys vaistai dažniausiai sudėlioti „po ranka“ – ant spintelės prie lovos, ar virtuvėje. Nespėsi nė apsisukti, o pakuotė jau išardyta. Pasitaiko, kad mažylis randa kokią tabletę ant grindų. Jeigu vaikas mažas, suaugusiems skirtų vaistų net ir maža dozė gali būti labai pavojinga. Turėtume būti atidūs – dar prieš laukdami mažųjų svečių, slėpkime visus pavojingus medikamentus, plovimo priemones į saugias, vaikams nepasiekiamas vietas.

Su didesniais vaikais reikia kalbėtis apie šeimos vaistinėlę, joje laikomų vaistų poveikį, tinkamas dozes. ,,Teko bendrauti su vaiko mama, kuri nieko blogo nenorėdama pati padavė paaugliui vaistų pakuotę, kad jis išgertų vieną piliulę. Vaikas, nesuprasdamas vaistų vartojimo subtilybių, išgėrė tiek, kiek rado pakuotėje. Apsinuodijusį paauglį teko gelbėti medikams. Laimė, kad viskas baigėsi gerai“, – vieną tokių istorijų pasakoja Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistės.

Dvidešimt aštuonerių Alberta prisimena, kaip pati būdama penkiolikos bandė nusižudyti. Nežinia, ar ketinimas buvo rimtas, bet tada ji išgėrė visas tabletes, kokias rado močiutės vaistinėlėje. „Išsigandau, išpylė prakaitas, paskambinau draugei, tuoj atbėgo auklėtoja, prigirdė mane vandens, apžiūrėjo ant stalo išmėtytas vaistų pakuotes ir lengviau atsiduso: dauguma išgertųjų tablečių buvo skirtos virškinimui gerinti, ir tų pačių skaičius ne itin didelis“, – pasakoja mergina. Tada jai pasisekė, kad širdžiai ir nervų sistemai skirtas tabletes močiutė nešiodavosi rankinėje.

Pasak medikų ir vaiko teisių gynėjų, medikamentai bet kuriuose namuose turi būti padėti vaikui neprieinamoje vietoje, geriausia – užrakinti. Be medikų ir tėvų priežiūros vaikui negali būti pasiekiami net vadinamieji papildai ir vitaminai. Šiaulių apskrities VTAS patarėja Edita Pleškaitė sako, kad tėvai neturėtų net ir paaugusiems vaikams duoti ne jiems skirtų vaistų, tokia ,,savigyda“ gali turėti liūdnų pasekmių, vaikui neišrašyti ar gydytojo nepaskirti vaistai vaikui gali būti labai pavojingi.

Cheminės medžiagos – tik originalioje pakuotėje
„Vedybų pradžioje buvau visai žalias, nieko nemokėjau valgyti pasiruošti, – pasakojo šiaulietis Zenius. – Nutariau išsikepti kiaušinienės, kol žmona iš paskaitų sugrįš. Ant spintelės stovi du buteliai. Nesvarstydamas šliūkšteliu iš vieno, įmušu porą kiaušinių – kad suputojo… Bandau ragauti – tpfu. Pasirodo indų ploviklio įpyliau vietoj aliejaus.“

Šis sykis – tik smagus neapdairumo pavyzdys. O Šiaulių apskrities VTAS patarėja Edita Pleškaitė atsimena ir kitą atvejį, kuris privertė suklusti ne vieną specialistą: ,,Namus remontavo statybininkai, jie, o gal namų šeimininkai, dažų skiediklį supylė į limonado buteliuką. Iki didelės nelaimės mažai trūko – galvodamas, kad tai limonadas, mažametis atsigėrė pavojingo skysčio.“

Yra pasitaikę atvejų, kai sodo pavėsinėje suaugusieji padėjo į limonado buteliuką supiltus degalus. Nuo vasaros žaidimų sukaitęs ir ištroškęs paauglys pamatė limonado buteliuką ir apsidžiaugė, nė nesusimąstydamas siurbtelėjo benzino. Vėlgi, laimė, vaikas greit suprato, kad tai nėra limonadas ir išgėrė vos kelis lašus nuodingo skysčio, tačiau ir tuo atveju neapsieita be medikų pagalbos.

Su cheminėmis medžiagomis reikia elgtis saugiai ir atsakingai – saugoti šeimą nuo bet kokių nelaimingų atsitikimų. Vaikų teisių apsaugos specialistai ir medikai įspėja: jokiu būdu ne maisto medžiagų negalima pilti į maisto tarą ar indus (butelius, puodelius, stiklainius, ąsočius, uogienių ir konservų indus), nes tai nesaugu vaikams ir visai šeimai, mat apgaulingas vaizdas gali suklaidinti.

„Kita grėsmė mažiems vaikams – trąšos ir kitokios cheminės medžiagos, kurios yra granulių formos. Jos primena saldainius ir, būna, vaikai, ypač maži, jomis apsinuodija, –  teigiama VTAS pranešime. – Išvenkime klaidų, kurių ištaisyti neįmanoma.“

Virtuvė – viena iš pavojingiausių vietų
Visuose namuose yra elektros prietaisų. Tėvai turi užtikrinti, kad vaikams namie būtų saugu, elektros prietaisai tvarkingi, jokiu būdu negalima savamoksliškai jų remontuoti ar palikti lengvai pasiekiamus vaikams. Prieš porą metų žaisdamas su nesaugia girlianda žuvo mažylis Radviliškio rajone. Gaila, bet tokių skaudžių įvykių būna, kai mažieji nukenčia palietę bet kaip, tai yra, nesaugiai, sujungtus laidus, kai vaikams pasiekiami karšti lygintuvai, plaukų tiesintuvai.

Pasitaiko, kai vaikas užkliudo keptuvės rankeną, paliečia kaitlentę ir pan.

Kita grėsmė – karšti skysčiai, lengvai pasiekiami vaikams. Kaip ne kartą yra minėję medikai, tradicinė mažų vaikų nusideginimo situacija – ant stalo krašto padėtas karšto gėrimo puodelis ar kitas indas, vos vaikščioti pradėjęs mažylis smalsus, jis griebia puodelį ir…  Gydymas tokiais atvejais būna ilgas ir sunkus.

Neretai mažyliai, net nevaikštantys kūdikiai nukenčia, kai suaugęs žmogus ant vienos rankos laiko mažylį, o kitoje rankoje – karšto gėrimo puodelį. Tereikia sekundės, kad vaikiukas rankute pasiektų puodelį ir jį truktelėtų. Net ir pasveikęs vaikas tokių traumų pasekmes jaus visą gyvenimą – lieka randai. Vaikų iki penkerių metų oda yra penkis kartus plonesnė nei suaugusiųjų, todėl tai, kas suaugusiems atrodo niekis: pravėsusi kava, senokai išjungta kaitlentė ar ilgesnis laikas saulėje, gali tapti nudegimo priežastimi vaikui.

Šeimos gydytoja L. Čėsnienė sako, kad vaikas turi natūralų savisaugos instinktą – priešinasi valgyti, jei mato, kad sriuba karšta, jaučia puodelio karštį. Deja, skubėdami mes neretai raginame valgyti karštą maistą. Pasitaiko net burnos nudegimų karštu maistu, karštais gėrimais ar – dar baisiau – karštais mikrobangų krosnelėje šildytais pieno mišinukais kūdikiams. Tokiu atveju galimai pažeista ne tik burna, bet ir kvėpavimo takai ar stemplė, būtina vežti į ligoninę.

Jei atsitiko taip, kad vaikas nusiplikė ar nudegė, pažeistą vietą reikia šaldyti 10–5 minučių (kūdikiui 5 min.) namų temperatūros ar vėsiu vandeniu (ne šaltesniu kaip 8 laipsniai C). Atšaldžius reikia pašalinti rūbus, pažeistą vietą pridengti drėgnu švariu rankšluosčiu ar tvarsčiu. Duoti vaikui nuskausminamųjų, jei turite, ir skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą, pataria šeimos gydytoja.  Jokiu būdu negalima tepti kokiais nors riebalais, aliejumi, kiaušiniu ar kremais, nes susidaro šilumai nelaidi plėvelė, kuri neleidžia šilumai išgaruoti į aplinką, ji skverbiasi gilyn.

,,Aplinka vaikams visada turi būti saugi. Už tai atsakingi tik suaugusieji: tėvai, globėjai, asmenys, kuriems vaikai patikėti, – sako Šiaulių apskrities VTAS patarėja Edita Pleškaitė. –  Aplinka – tiek namie, kambariuose, tiek lauke, ūkiniuose pastatuose, vaikų laisvalaikio vietose turi būti saugi vaikams, o maži vaikai negali būti paliekami be priežiūros.“

Į viršų