Šiukšlynai prie buitinių atliekų konteinerių, nenuvalytas purvas gatvėse, tepalų balos prie didžiųjų prekybos centrų, nekokybiškai įrengtos žiedinės sankryžos, neatsodinami medeliai naujai rekonstruotose vietose – tokias Šiaulių miesto problemas pastebi visuomenininkas Ignas Radžvilas.

Baiminasi dėl šiauliečių sveikatos
Visuomenininko nuomone, Savivaldybei nerūpi šiauliečių sveikata. Jis atkreipė dėmesį, kad prieš daug metų prie centrinių miesto gatvių medžiai buvo pasodinti 4–5 metrų atstumu. Pastaruoju metu, kai žymiai padaugėjo transporto priemonių, medžiai prie Dvaro g., Varpo g., Tilžės g. pasodinti 7–8 metrų atstumu.

„Nesuprantamas Savivaldybės sprendimas ir nenoras, kad miestas būtų tvarkingesnis, ypač centre. Net takas nuo Savivaldybės užklotas vien trinkelėmis, nepasodinti medeliai prie Savivaldybės, neapsodinta medeliais rekonstruota Prisikėlimo aikštė. Įsitikinęs, kad tai atlieps jaunimo sveikatai“, – sako I. Radžvilas.

Jam nepatinka ir tai, kad miesto centrą „puošia“ kelmai. Visuomenininkas suskaičiavo, kad K. Donelaičio g. yra 20 kelmų, Varpo g. – 8, A. Mickevičiaus – 15, Jovaro progimnazijos teritorijoje –  25, Centro pradinėje mokykloje – 16. Šiaulietis svarsto, kad šiose ir kitose miesto vietose vietoj kelmų galėtų būti pasodinti medeliai.  

Dar viena problema yra ta, jog kai kuriose miesto vietose jau keletą metų nėra išvežamos medžių šakos. Prie Jovaro progimnazijos medžių šakos riogso 2 metus, prie namo Trakų g. 8 – 2 metus, Radviliškio g. – taip pat 2 metus.

Visuomenininkas teiraujasi, kas atsakingas ir kodėl neatlieka savo tiesioginės pareigos, kad taip akivaizdžiai teršiama gamta. Štai, pavyzdžiui, tiesiogiai matyti didžiulės tepalų dėmės prie visų prekybos centrų bei mažesnių parduotuvių. Sustojus kai kuriems automobiliams keliasdešimt minučių, paliekamos tepalo dėmės.

„Tai rodo kai kurių pareigūnų visišką nekompetenciją. Už gamtos teršimą Šiaulių mieste atsakinga Savivaldybė“, – mano I. Radžvilas.

Kai kuriose centrinėse miesto gatvėse, kur yra intensyvus eismas, prie šaligatvių yra susikaupęs purvas. Visuomenininko nuomone, pasiskolinus iš gatves valančių įmonių tam tikrą techniką, purvą reikėtų kuo skubiau surinkti, priešingu atveju, pasnigus, šis purvas gali būti paskleistas per visą gatvę ir dėl to padidėtų oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.

Pasigenda ilgalaikio požiūrio
Negerai ir tai, kad jau daug metų nėra aiškių pokyčių buitinių atliekų tvarkymo, rūšiavimo srityje. Tik maža dalis šių atliekų išrūšiuojama ir perdirbama. Dėl to susidaro nepamatuotai dideli šiukšlių kalnai. Šiaulietis pastebi, kad šiuo metu konteinerių ypač trūksta žaliosioms atliekoms, maisto atliekoms ir nešvariam popieriui.

Negana to, aikštelės prie buitinių atliekų konteinerių nėra tvarkomos. Pavyzdžiui, už namo P. Cvirkos g. 58 telkšo purvas, vanduo, todėl be aulinių ten prieiti nėra galimybės.

Anot visuomenininko, situacija mieste nepagerės net įrengus požeminius atliekų konteinerius.

„Įrengus požeminius atliekų konteinerius žymiai sumažės (gal 50 proc.) išrūšiuotų atliekų (stiklo, plastiko, kartono) kiekiai, nes dideliame turguje atliekos bus nešvarios, stiklas sudaužytas. Tuo pačiu bus teršiama aplinka. Negalima vykdyti nusikalstamos veiklos gamtai“, – akcentuoja I. Radžvilas.

Šiaulietis turi ką pasakyti ir apie miesto investicinius projektus. Anot jo, įgyvendinant svarbius investicinius projektus, būtina užtikrinti, kad jie būtų įgyvendinti kokybiškai, atitiktų būtiniausius miesto gyventojų poreikius. Ypač aktualu, kad po 15 ar 20 metų būtų galima išgirsti daugumos šiauliečių atsakymus, kad viskas padaryta puikiai.

„Šiuo metu taip negalima pasakyti, nes vykdant projektus yra trumpalaikis požiūris (pinigų plovimas), neatsižvelgiant į būtiniausius žmonių poreikius, jų sveikatą bei saugumą. Skubiai reikalinga kompetentinga komisija, kuri įvertintų visų projektų, atliktų bei įgyvendintų, kokybę“, – sako pašnekovas.

Miestas nuskriaudžiamas ir tada, kai prieš vykdant rekonstrukcijos darbus, nėra įvertinama esama situacija. Štai, pavyzdžiui, Aušros alėjoje yra pakankamai daug laiko patikrinto kokybiško grindinio trinkelių, kurios turėtų būti panaudotos, bet vietoje to, rekonstruojamose vietose dedamos smulkios 20x10 cm grindinio trinkelės, kurios greitai ištrupa.

Štai po šaligatvių rekonstrukcijos Salomėjos Nėries g. šaligatvių plytelės ištrupėjusios. Taip pat jau ištrupėjusios panašios plytelės ir Dvaro g. Pašnekovui norėtųsi, kad darbo brokas šiose gatvėse būtų ištaisytas kiek įmanoma greičiau.

Priekaištų jis turi ir baigiamam įgyvendinti Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projektui. Aikštei duota net pravardė „Plynas laukas“. Šiaulietis ne kartą yra sakęs, kad projektas įgyvendintas nepasitarus su visuomene, todėl priimtas ne pats geriausias, optimaliausias variantas: „Neaišku, kam reikalinga betoninė pakyla prie Aušros alėjos, neaiški šio pastato paskirtis. Aikštė nėra apsodinta medeliais, mažai vietos palikta gėlynams. Prie laiptų nėra įspėjančių, šviečiančių elementų.“

Rūpinasi vaikų saugumu
I. Radžvilas aktyviai stebi net transporto priemonių judėjimą mieste. Kaip žinia, Centro pradinė mokykla yra miesto centre (100 metrų nuo Vytauto g.). Dauguma tėvelių veža vaikučius A. Mickevičiaus g. iki mokyklos vartų taip sudarydami transporto priemonių kamščius, teršdami orą. Anot visuomenininko, būtų tikslinga padaryti vaikų išlaipinimo aikštelę Vytauto g., kad vaikai galėtų saugiai pasiekti mokyklą.

Šiaulietis pastebi ir tai, kad šiuo metu judriausiose miesto sankryžose yra įrengtos kameros, kurios fiksuoja transporto srautus, kaip pėstieji laikosi eismo taisyklių. Jo nuomone, dėl panašių kamerų įrengimo turi būti atlikta išsami analizė, įrodanti tokių kamerų įrengimo būtinybę, gautas miesto bendruomenės pritarimas.

„Esu įsitikinęs, kad kamerų įrengimas viešose vietose jokių rezultatų neduos, o šias lėšas galima panaudoti žymiai tikslingiau. Šiauliečiai viešosios tvarkos nepažeidinėja, elgiasi kultūringai“, – teigia I. Radžvilas.

Priekaištų jis turi ir dėl įrengto žiedo Draugystės prospekto ir Dubijos gatvės sankryžoje: „Išorinėje žiedo pusėje, užvažiuojamoje dalyje, sudėtos aplink žiedą net 6 metrų specialios trinkelės, manau, pilnai užtektų trijų metrų. Kokiam tikslui įmontuoti iškilūs elementai, kurie neužtikrina eismo saugumo. Manau, kad šiuo metu be reikalo panaudotos medžiagos.“

Turi savų pasiūlymų
Visuomenininkas ne tik ragina išspręsti šias problemas, bet turi ir kitokių idėjų Šiauliams. Pavyzdžiui, siūlo įrengti Menininkų skverą prie Zubovų rūmų, Kaštonų alėjoje ar parke. Anot jo, pėsčiųjų bulvare galėtų važinėti triračiai taksi. Praverstų, jeigu prie Šiaulių turizmo informacinio centro būtų galima išsinuomoti elektrinius paspirtukus ar dviračius.
Prie Šiaulių turizmo informacinio centro, autobusų ir geležinkelio stotyse būtų galima pastatyti žemėlapius įvairiomis užsienio kalbomis. Signatarų atminimo lentos galėtų būti perkeltos prie Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos ant pakylos, vieta būtų apšviesta saulės kolektoriais.

Šiauliams praverstų ir daugiau žalumos, todėl prie mokyklų ir aplink automobilių stovėjimo aikšteles visuomenininkas siūlo pasodinti medeliais.

Taip pat jis mano, kad būtų verta įrengti mini aikštelę dviratininkams. Atidaryti keitimosi daiktais stotį. Įrengti 3–5 pavyzdines buitinių atliekų rūšiavimo aikšteles, medinius sporto įrenginius parke.

Ne tik jis, bet ir nemaža dalis šiauliečių norėtų, kad būtų pastatytas biotualetas prie Kaštonų alėjos ir prie Prisikėlimo aikštės.

Norėtų,  kad šalia Savivaldybės būtų pasodinti medžiai.
Autorės nuotr.

Mažos grindinio trinkelės greitai ištrupa.
Autorės nuotr.

Šiauliečiai jaustųsi saugiau, jeigu laiptai būtų apšviesti.
Autorės nuotr.