facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pradėtos derybos dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo. Derybas inicijavo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.

Sieks daugiau papildomų garantijų
Derybose dėl sutarties pakeitimų ir papildymų kartu su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga dalyvaus Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.

Derybose bus siekiama susitarti mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir darbo krūvio sandaros nuoseklaus keitimo, mokytojų rengimo sistemos tobulinimo, ugdymo turinio atnaujinimo, švietimo ir mokslo įstaigų tinklo pertvarkos ir kitais ugdymo kokybei svarbiais klausimais.

Be to, bus deramasi ir dėl mokytojų atestacijos, vertinimo ir kvalifikacijos kėlimo, pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimo sistemos gerinimo bei dėstytojų, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir neakademinių mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo.

Derybinei grupei Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga pristatys siūlymus dėl apmokėjimo sistemos tobulinimo ir bazinio mokytojo darbo užmokesčio įvedimo. Planuojama aptarti ir ministerijos užsakymu atliktus švietimo ir mokslo srities tyrimus, kurie viešai nėra pristatomi.

Be to, ketinama siekti daugiau papildomų garantijų sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams, taip pat švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų̨ ir skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nuoseklaus didinimo.

Tikisi Vyriausybės geranoriškumo
Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo vadovė Rasa Jasmontienė primena, kad 2017 m. lapkričio 22 d. Vyriausybės įgaliota Švietimo ir mokslo ministerija pasirašė šakos kolektyvinę sutartį su keturiomis profesinėmis sąjungomis. Praėjusių metų pabaigoje ji buvo atnaujinta, tačiau profesinės sąjungos ją pasiūlė pakeisti ir papildyti.

„Šakos kolektyvinėje sutartyje yra įrašyta nuostata, kad kiekvienais metais, pavasarį, profsąjungos turėtų susėsti prie derybų stalo ir, prieš pradedant planuoti kitų metų biudžetą, iš anksto numatyti tam tikras kryptis, lėšas, reikalingas ateinančių metų švietimo prioritetams įgyvendinti. Pirmu numeriu visada išlieka atlyginimų klausimas ir mokytojo darbo turinys, darbo struktūra, nes ji kiekvienais metais vis išsiplečia, mokytojams prisideda daugiau pareigų, už kurias niekas nemoka“, – sako R. Jasmontienė.

Anot jos, profesinėms sąjungoms derybų etapas labai svarbus, todėl pedagogų prašo stebėti, kaip vyksta derybos ir teikti savo pasiūlymus: „Vėl sėsime prie derybų stalo, išgryninsime pagrindinius dalykus, kurie mokytojų bendruomenei svarbiausi, ir derėsimės, kokia suma lėšų yra reikalinga, kokie veiksmai turėtų būti atlikti, kokie dokumentai ar net įstatymų pakeitimai turėtų būti įvykdyti. Mokytojus kviečiame prisijungti ir papildyti profsąjungų sudarytus pasiūlymus.“

Ji atkreipia dėmesį, kad pasirašius šakos kolektyvinę sutartį, ji privalo būti vykdoma. Tai valstybės lygmeniu pasirašytas dokumentas ir Vyriausybę šią sutartį įpareigoja vykdyti įstatymai.

„Kai prieš pradedant svarstyti valstybės biudžetą, sužinojome, kad vietoj 117 mln. eurų švietimui planuojama skirti, berods, 45 mln. eurų, suorganizavome įspėjamąjį streiką, jog tos lėšos būtų atstatytos. Kai Vyriausybė visai šakai ką nors pasižada, tai tuos įsipareigojimus privalo įvykdyti“, – akcentuoja R. Jasmontienė.

Labai gali būti, kad šios derybos užtruks. Pašnekovė sako, kad derybų trukmė priklausys nuo Vyriausybės geranoriškumo: „Aišku, labai norėtųsi, kad dėl svarbiausių klausimų pavyktų susitarti kuo greičiau, bet artėjant rinkimams, šios derybos gali būti sunkokos, bet ką darysi, toks profsąjungų darbas.“

Į viršų