facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Dauguma šiandieninių jaunuolių patiria didžiulį nerimą dėl savo karjeros. Net ir pasirinkę profesinę sritį užduoda sau klausimus, ar teisingai pasirinko. Manoma, kad studijų, būsimos darbo vietos pasirinkimas nekeltų tokių kančių, jeigu jauni žmonės labiau gilintųsi į save, savo asmenybę, pomėgius ir gebėjimus.

Pasiduoda aplinkinių spaudimui
Jaunuoliai jaučia didelį spaudimą iš tėvų ir ypač visuomenės, kuriai reikia tam tikros profesijos žmonių. Šiaulių universiteto dėstytojas filosofas Jurgis Dieliautas pastebi, kad pasirinkę technologines, inžinerines sritis neretai net neužbaigia studijų, nes dar tebestudijuodami antrajame ar trečiajame kurse, sulaukia pasiūlymų dirbti tam tikrose įmonėse.

„Paradoksas tas, kad tų studijų tarsi nebereikia. Technologams tebestudijuojant, juos bandoma prisivilioti, teigiant, kad jie jau viską moka ir, padirbėję geroje kompanijoje, vėliau galės lengvai įsidarbinti bet kurioje kitoje. Visa kalba – ne apie savęs ieškojimą, o apie naivų pasitikėjimą, kad kažkas kitas geriau žino, kuo tu turi būti, kuo užsiimti, kokį darbą dirbti“, – „Šiaulių naujienoms“ sako J. Dieliautas.

Kita problema ta, kad pasidavusiems aplinkinių spaudimui neretai tenka nusivilti. Būna labai apmaudu, kai ilgai, daug ir sunkiai mokęsis žmogus supranta, kad nori kažko visai kito.

„Ne kiekvienas jaunas žmogus žino, ko norės rytoj. Nieko blogo nėra, jog keičia profesijas, persikvalifikuoja. Bėda yra ta, kad viskas labai susiaurėję“, – mano pašnekovas.

Štai, pavyzdžiui, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, vėlyvą sovietmetį, buvo ruošiami tik technologai, inžinieriai, plataus profilio specialistai, o humanitariniai mokslai palikti nuošalyje. Panašią tendenciją galima įžvelgti ir šiomis dienomis, o tai, anot filosofo, nėra labai gerai.

„Joks atradimas, jokia originali idėja, nesvarbu – vadybinė, ekonominė ar matematinė, be humanitarinio įdarbio absoliučiai nieko neduoda. Geriausiu atveju tai bus kopijos, skoliniai ir pati visuomenė čia absoliučiai pralaimės“, – perspėja J. Dieliautas.

Dabar visuomenę bandoma įtikinti, kad nebereikia plačių, universalių, humanitarinių disciplinų. Pašnekovas sako, kad tuo patikėjusieji vėliau gali gerokai nusivilti. Tai nieko gero neduos ir visuomenei, nes nebeliks kritikuojančių, liks tik naivūs, utopiniai požiūriai, asmenybės, kurios nebenorės nieko ieškoti, patirti.

„Profesiją reikia rinktis pasikliaujant ne tik tuo naiviu racionalumu, bet ir gilia intuicija, atsakant sau į klausimus, ko aš iš tiesų noriu, kokie siekiai man artimi, link ko veda mano artimi ar tolimi tikslai“, – pataria J. Dieliautas.

Dirba ne pagal specialybę
Technologijos iš tiesų veržiasi į visas sritis ir mes nuo to tikrai nepabėgsime, tačiau „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sutinka, kad gyvenime pralaimės tie, kurie profesiją rinksis ne pagal tai, kas jiems įdomu, bet pagal tai, ką sako kiti.

„Nepatinkančių, nesuprantamų mokslų studijavimas dažniausiai baigiasi tuo, kad paskui tenka dirbti ne pagal specialybę. Kai tau ta sritis nepatinka, tu neturi motyvacijos, noro toliau tobulėti, o kai sritį pasirenki pagal save, pagal tai, kas tau geriausiai sekasi, atsiranda vidinė motyvacija, žmogus greičiau auga kaip profesionalas, jo nereikia raginti mokytis, jis ir pats nori kuo daugiau sužinoti, išmokti, tobulėti“, – laikraščiui sako R. Karavaitienė.

Žinoma, viskas nėra taip paprasta. Pasitaiko atvejų, kai jaunuoliai net nenutuokia, kokia profesija jiems labiausiai tiktų ir patiktų, todėl blaškosi po įvairias sritis. Darbo rinkos ekspertė komentuoja, kad jeigu tarp skirtingų sričių, pozicijų, pareigų blaškomasi tik porą metų, tai visai suprantama, o jeigu – daug ilgiau, tai gali pakenkti karjerai: „Sričių, pareigybių įvairovė rodo, kad žmogus dar nesusiformavęs, kaip tam tikros srities specialistas ir įmonėms didelis klaustukas, ar priėmę tokį asmenį, jį ilgai išlaikys. Laikui bėgant įmonės pradeda vengti tokių besiblaškančių.“

Galbūt besiblaškančių būtų mažiau, jeigu jauni žmonės dar besimokydami mokykloje ar tebestudijuodami aukštosiose mokyklose, dažniau savanoriautų, nepatingėtų atlikti praktikos tam tikrose įmonėse.

„Tikslingai atliekant socialines valandas, galima save išbandyti skirtingose srityse ir suprasti, kas tikrai patinka, o kas – ne“, – akcentuoja R. Karavaitienė.

Jaunuoliams nemažai nerimo kyla ir iš nežinojimo, kur geriau studijuoti: Lietuvoje ar užsienyje. Darbo rinkos ekspertės teigimu, darbdaviams diplomo „kilmės šalis“ nėra labai svarbi.

„Lietuvos aukštosios mokyklos ne ką nusileidžia užsienio šalims. Privalumas nebent tas, kad užsienio šalyse, mokslas labiau orientuotas į tarptautiškumą, o kai kurios studijų programos – į naujoves, inovacijas, bet šiaip kardinalaus skirtumo nėra. Mes pastebime, kad grįžusieji iš studijų užsienyje yra drąsesni, labiau pasitikintys savimi, dažnas iš jų taiko į aukštesnes, daugiau atsakomybės reikalaujančias pozicijas“, – atskleidžia R. Karavaitienė.

Kartais nelengva apsispręsti ir kokią mokyklą pasirinkti: profesinio rengimo centrą, kolegiją ar universitetą. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad profesinėse mokyklose ruošiami kvalifikuoti darbininkai, universitetuose daugiau dėmesio skiriama teorijai, kolegijose – praktikai.

„Viskas priklauso nuo to, į kokią sritį linksta studentas. Jeigu tai yra technologijos, darbdaviui svarbu, kad žmogus turėtų praktinių įgūdžių, bet išsilavinimas taip pat labai svarbus. Tikslieji mokslai vertinami labiau, jeigu įgytas aukštasis išsilavinimas“, – lygina darbo rinkos ekspertė.

Apibendrindama ji dar kartą primena, kad ateities profesiją, geriausia rinktis pagal save, pagalvojant ar ta sritis man tikrai patinka: „Nereikėtų sprendimo atidėlioti paskutinei minutei. Geriau turėti ne vieną, bet kelis variantus ir jie turi būti savi, o ne kažkieno primesti.“

Žada palankesnes sąlygas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat turi ką pasakyti būsimiems pirmakursiams. Ministerija praneša, kad šiais metais daugiau stojančiųjų galės pretenduoti į aukštąsias mokyklas. Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia. Tačiau nebebus skaičiuojamas šių trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

Studentai bus skatinami rinktis valstybei reikalingas profesijas. Pavyzdžiui, siekiant pritraukti daugiau žmonių į pedagogikos studijas, siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jiems skirti didesnes stipendijas.

Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus. Numatoma, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didės daugiau nei 20 proc.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Patvirtintas ir 2020 m. mažiausias konkursinis balas, kuris stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Į viršų