Dailininkas Eduardas Juchnevičius (1942–2011) savo autobiografijoje rašė: „Pradėtas Kaune – gimiau Kelmės rajone, Vanaginės kaime, kur buvo paskirtas mokytoju tėvas, baigęs atitinkamus mokslus – kursus Kaune.

Šitas rajonas liko rūkuose, nes po metų mes buvome Šiaulių rajone – Pavėzgiuose, o mokslus pradėjau eiti Šilutėje, kur liko mano sąmoningos vaikystės romantinė vizija.

Mano mama yra jaunystėje rašiusi, piešusi... tad man pradėti šeštoje klasėje pas mokytoją Z. Dumašiūtę (mirusi Vilniuje) rašyti eiles buvo visiškai nesunku.

K. Binkis, W. Vitmenas – pagrindiniai autoriai, kurie dar Šiaulių pedagoginiame institute veikė. Likimas man buvo itin palankus, po dviejų metų J. Gagarinui pakilus į kosmines aukštybes, aš buvau nuleistas ant nuodėmingos ir kompromisiškos žemės... dirbau  krovėju statybos remonto valdyboje, o darbdavys, sužinojęs (per anksti prasitariau), jog ketinu stoti į dailės institutą, parodė mandagiai duris.

Nuo 1963 metų mokiausi, piešiau ir rašiau jau Vilniuje, studijuodamas menus...“ (Eduardas Juchnevičius. Autobiografija. 1991 gegužės 7 d. Rankraštis saugodamas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje).

Dailininką Eduardą pažinojau maždaug nuo 1979 metų, teko dalyvauti jo parodose, lankytis studijoje, namuose. Jis buvo išskirtinė asmenybė tarp Šiaulių menininkų. Turėjo savo braižą, stilių, aštrų žvilgsnį ir tvirtą nuomonę įvairiais klausimais. Dažnai pasisakydavo ir apie kitų dailininkų, ypač jaunųjų, kūrybą, ieškojimus, eksperimentus, neretai išsakydamas kritiką, įsijungdamas į polemiką apie šiuolaikinį meno, jo tendencijas.

Vėliau man sugrįžus gyventi ir dirbti į Šiaulius 1992 metais, dažnai su juo susitikdavome parodose, bibliotekoje, įvairiuose dailininkų susibūrimuose, jo studijoje. Buvome kaimynai, aš gyvenau netoliese, Dvaro gatvėje, tad su Eduardu dažnai susitikdavome gatvėje, pasišnekėdavome tiek apie darbą, tiek apie kūrybą, tiek apie dailininkus, parodas, ekslibrisus. Ne kartą teko lankytis pas dailininką namuose, studijoje, žiūrėti jo darbus, kalbėtis apie kultūrą, meną, poeziją. Vieno tokio susitikimo metu „šabakštyne“, E. Juchnevičiaus studijoje, 1995 m. gruodžio 30 d. pokalbio, kuris tęsėsi beveik dvi valandas, nuo  14.30 iki 16.15 val., metu kalbėjomės apie jo kūrybą, poeziją. Būdinga jam maniera Eduardas mąstė apie pasaulį, gyvenimą, laikmetį, kūrybą, „chronikus“, politiką, istoriją, tikėjimą, kartu įterpdamas savo poeziją, ją komentuodamas. Šį mūsų pokalbį ir dailininko atsakymus į mano klausimus įrašiau į diktofoną. Pateikiu mūsų pokalbio šiek kiek sutrumpintą įrašą (Ištrauka iš pokalbio su Eduardu Juchnevičiumi jo studijoje Šiauliuose, 1995 m. gruodžio 30 d. Pokalbio  įrašas diktofono juostoje. Saugoma autoriaus archyve).

Grafikoje ir ekslibrisuose liko ištikimas savo kūrybiniam braižui
Jau seniai domiuosi Šiaulių dailininkais, ypač grafikų kūryba. Kadangi nuo 1975 m. kolekcionuoju ekslibrisus, mane domina šiauliečių kūryba šioje mažosios grafikos srityje. Be dailininko Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų, susipažinau ir su šio dailininko mokinio Eduardo Juchnevičiaus grafika. Ji mane labai sudomino. Ypač ekslibrisai. Bene pirmuosius knygos ženklus E. Juchnevičius sukūrė 1960 metais. Juos jis kūrė linoleumo, oforto ir originaliomis technikomis.

Dailininkas pasakojo, kad kurti ekslibrisus jį paskatino Gerardas Bagdonavičius, o vėliau ir JAV gyvenantis kolekcininkas ir ekslibrisų tyrinėtojas Vitolis E. Vengris. Pastarasis, 1980 metais Čikagoje išleido  albumą „Lithuanian bookplates. Lietuvių ekslibrisai“, kuriame pirmą kartą spaudoje buvo pristatyta ir E. Juchnevičiaus kūrybą ekslibriso srityje. Šiame albume buvo pateikti aštuoni E. Juchnevičiaus sukurti knygos ženklai: „Irenos ex librisas“, „Knyga Antano“, „Donato L. knyga“, „Iš knygų inžinieriaus Zenono J.“, „Tai – Eduardo knyga“, „Knyga Raimondo“, „Vitolio knyga“, „Ex libris. Kazio K. Rėžių 25“. Visi šie knygos ženklai sukurti iki 1980 m. Šiame albume nurodoma, kad E. Juchnevičius sukūrė apie 30 ekslibrisų linoleumo, cinkografijos, oforto technikomis, kurie buvo eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje.  Visi šie ekslibrisai sukurti būdingu dailininko Eduardo Juchnevičiaus stiliumi, jie pasak Vitolio E. Vengrio, „tampa vien meno kūriniu ir savita dailininko pagarbos ar draugystės kitam asmeniui pareiškimo forma“ (Lithuanian bookplate. Lietuvių ekslibrisai Vitolis E. Vengris. Lithuanian Library press, Inc. and Loyola University Press. Chicago, Illinois, 1980, p. 61, 128-133).

Vinco Kisarausko sudarytame albume „Lietuvių ekslibrisas“, kuris buvo išleistas 1991 m. pateikti keturi dailininko Eduardo Juchnevičiaus sukurti ekslibrisai: „Knyga Toleikio“. 1976, X1. 122x118, „Česlovo Nemuno“. 1970. C3. 156x120, „Iš inžinieriaus Zenono J. Knygų“. 1975. C3. 122x105, „Kastuko Č“. 1975. P1.103x103. Dailininkas ir lietuviško ekslibriso tyrinėtojas Vincas Kisarauskas pristatydamas E. Juchnevičiaus kūrybą, rašo: „Dirba lakštinės grafikos, ekslibriso, plakato, tapybos srityse, rašo eilėraščius. Ekslibrisus pradėjo kurti 1960 m., yra sukūręs apie 50 – X3,, C3, P1 technikomis. Groteskiniai E. Juchnevičiaus žmonių-paukščių vaizdai asocijuojasi su Odisėjo kelionių nuotykiais“  (Lietuvių ekslibrisas (sudarė V. Kisarauskas. Vilnius: „Vaga“, 1991, p. 24, 97 99, 235).

1985 m.  dirbdamas Pakruojyje, organizavau respublikinį ekslibrisų konkursą „Pakruojis – 400“  Pakviečiau jame dalyvauti E. Juchnevičių. Jis šiam konkursui sukūrė keturis knygos ženklus: „Exlibris. Pakruojo TSO“. 1985. X3 208x245. „Ex libris. R. Čarna“. 1985. X3. 244x257, „Ex libris. Pakruojo liaudies teismas“. 1985. X3 222x276“, „Ex libris. Algis Švėgžda“. 1985. X3. 248x258 (Ekslibrisų paroda „Pakruojis 400“. Katalogas (sud. Jonas Nekrašius). Pakruojis: 1985, p. 65).  Eduardas, ne kartą Kalėdų ir Naujųjų metų proga yra atsiuntęs savo sukurtų sveikinimo atvirukų – P. F (1986, 1989 m. ir kt.).

Dailininko kūrybiniame palikime yra ir daugiau jo sukurtų knygos ženklų: „Ex libris. J. D.“ Malonūs klausytojai. 1978.VI.08. Alsėdžiai“, „Vitolio knyga“, „Iš knygų inžinieriaus Zenono J.“, „Irenos ex libris“, „Donato L. knyga“, „Lenos ex libris“, „Ex libris Dalia Tarvydaitė“ (su kaukole ir gėle) ir kt. Manau, kad dar ne visi E. Juchnevičiaus sukurti ekslibrisai yra surinkti. Nemažai dar jų nusėdę  pas kolekcininkus ir dailininko kūrybos gerbėjus.

E. Juchnevičiaus sukurti knygos ženklai originalūs, įdomūs, turintys savo stilių. Dailininkas baigęs kurti raižinį ir spausdindamas juos vartojo juodą dažą, taip gaudamas juodą ir baltą raižinį. Jo sukurtuose ekslibrisuose vaizduojami mitologiniai, bibliniai motyvai, smulkios architektūrinės detalės, klasikinė simbolika. Iš jų paminėtini ekslibrisai sukurti iš Šiaulių krašto kilusiems dailininkams, kultūros ir visuomenės veikėjams: „Knyga Raimondo“, „Ex libris J. D.“, „Ex libris Zenonui Jurgelioniui“, „Ex libris Jono Nekrašiaus“ ir kt.

Norėdamas turėti savo bibliotekai E. Juchnevičiaus grafikos darbą, 2000 metais paprašiau jo grafikos technika sukurti man knygos ženklą. Taip mano rinkinyje atsirado E. Juchnevičiaus knygos ženklas „Ex libris Jono Nekrašiaus“. Jis visą knygos ženklo tiražą atspaudė mišria technika ant specialaus popieriaus. Jame pavaizduoti du išminčiai skaitantis knygas. Piešinio centre – du mitologiniai žvėrys vaizduojantis blogio ir gėrio kovą, įvairios laužytos linijos išryškina veiksmo įtampą. Po šiuo piešiniu užrašas  „Ex libris. Jono Nekrašiaus“, dailininko inicialai „E. J.“ ir knygos ženklo sukūrimo data „2000“. Dailininkas visą atspausto ekslibrisą tiražą pasirašė, sunumeravo nuo 1 iki 50 (1/50 ir t. t.) ir įrašė sukūrimo metus „2000“.

Pasak dailininko Petro Repšio, „E. J.[uchnevičius] tapo tikruoju Gerardo Bagdonavičiaus įpėdiniu ir neabejotinu meno lyderiu Šiaulių padangėje“ (P. Repšys. Apie bičiulius grafikus. „Šiaurės Atėnai“, 2009 rugpjūčio 21, p. 6).  Tai pasakytina apie E. Juchnevičiaus kūrybą grafikos srityje. Pasak menotyrininko V. Kinčinaičio, „Juchnevičius gerai išmoko šiuolaikinio meno abėcėlę ir iš jos padarė koliažą: įvairiausi savarankiški ir stiprūs stiliai sumaišyti, sukurta savotiška Juchnevičiaus ikonografija“ (Menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio monologai apžiūrinėjant Eduardo Juchnevičiaus parodą Šiaulių dailės galerijoje. „Šiaulių kraštas“. „Atolankos‘, 1996 sausio 18, p. 10).

Vieno pokalbio metu fotografas ir keliautojas  Paulius Normantas papasakojo, kad jis 1988 m. padėjo organizuoti Eduardo Juchnevičiaus parodą Ištvano Batoro muziejuje Vengrijoje. Vengrijoje buvo didelis susidomėjimas šio lietuvio dailininko kūryba. E. Juchnevičius  po šios parodos dalį savo darbų, 40 grafikos lakštų, dovanojo Vengrijos nacionaliniam  muziejui.

Neseniai leidykla „Lucilijus“ išleido knygą „Salve, Eduardai, – tervitus, Juchna“, kuri skirta dailininko, grafiko ir poeto Eduardo Juchnevičiaus asmenybei ir jo kūrybai. Šioje knygoje spausdinamas ir šių eilučių autoriaus pasakojimas apie dailininko E. Juchnevičiaus sukurtus knygos ženklus.

2020 02 03 12

Knygos viršelis.

Į viršų