facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Pastaruoju metu nuolat kintanti informacija apie naujojo koronaviruso pavojus keičia žmonių elgesį.  Pašto darbuotoja Elena pasakojo, kad neretai žmonės siuntinukų atsiimti ateina su dezinfekcinio skysčio flakonėliais, pirma apipurškia siuntą iš visų pusių, tik tada atidaro. Esą šitaip bando apsisaugoti nuo šiurpą keliančios ligos. „Išorę dezinfekuoja, o tai, kas dėžės viduje, – ne visada. Teko matyti, kad prieš popierinę pakuotę atplėšdami, pirštus lyžteli“, – pastebi Elena.

Saugotis verta
„Kas pats saugosi, tą ir Dievas saugo, – sakė Alma Mikalauskienė, Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, paprašyta pakomentuoti situaciją. – Kol kas teigiama, kad naujuoju koronavirusu užsikrėsti nuo daiktų galimybė nėra įrodyta. Užsikrečiama tiesiogiai įkvėpus, oro lašeliniu būdu, kai sergantis kosi ar čiaudo. Vis dėlto pačiupinėjus įtartino švarumo daiktus tuoj pat liesti rankomis veidą, nosį, akis nederėtų.“ Pasak A. Mikalauskienės, džiugu, kad koronavirusas  Lietuvos nepasiekė, tačiau nereikėtų pamiršti apsaugos priemonių, kurios veiksmingai apsaugo ir nuo kitų infekcijų, ypač gripo. Juk gripo sezonas tik įsibėgėja.

Daugelis be reikalo numoja ranka į medikų rekomendacijas tinkamai ir dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, vengti masinio susibūrimo vietų. Ypač svarbu kosint ir čiaudint nuo į aplinką sklindančio užkrato apsaugoti aplinkinius. Su seilėmis ir sekretu užkratas plinta maždaug metro atstumu. Neblogai būtų iš anksto ramiai apsirūpinti vienkartinėmis kaukėmis, kad susirgus ar padidėjus užsikrėtimo pavojui netektų lakstyti po vaistines.

A. Mikalauskienė pataria žiūrėti, kad kaukė būtų jums tinkamo dydžio, tvirtai užfiksuojama. Medicininė kaukė turi būti uždėta ant veido taip, kad apimtų nosies, burnos ir smakro sritis, įkvepiant ir iškvepiant oras nepraeitų per kaukės plyšius. Sudrėkusią kaukę nedelsiant pakeisti nauja. Prieš kaukę uždedant ir ją nuėmus būtina nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu ar įtrinti alkoholiniu antiseptiku.

Žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad Lietuvoje 3 žmonės buvo tiriami įtarus koronavirusą, bet  įtarimai nepasitvirtino. Nacionalinio visuomenės sveikatos duomenimis, paskutiniu metu pasaulyje užfiksuota 17 tūkst. užsikrėtusių žmonių, o mirties atvejų – per 300. Tačiau labai tikslios informacijos nėra, ji labai greitai kinta, nes virusas sparčiai plinta.
Vasario 1 dienos duomenimis, 22 šalyse – Australijoje, Vietname, Vokietijoje, Kanadoje, Pietų Korėjoje, Kambodžoje, Malaizijoje, Nepale, Tailande, Singapūre, JAV, Prancūzijoje, Šri Lankoje, Japonijoje, Filipinuose, Indijoje, Italijoje, Suomijoje, JAE, Ispanijoje, Rusijoje ir Didžiojoje Britanijoje – buvo patvirtinti 126 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai.

Įtarus koronavirusą – skambinti 112
Nors oficialiai kelionės į Rytų kraštus nėra uždraustos, A. Mikalauskienė pataria kol kas jų atsisakyti. Jeigu įtariate, kad sveikata pablogėjo, nes galėjote užsikrėsti koronavirusu, į polikliniką geriau neiti, kad neišplėstumėte sergančiųjų rato. Geriau skambinti greitajai medicinos pagalbai. Jos medikai įvertins situaciją ir nuspręs, ką toliau daryti.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas gydytojas infektologas Aidas Kaušas patikino, kad kol kas jokių ypatingų nurodymų nėra gauta, bet Infekcinių ligų skyrius yra pasirengęs tokius ligonius izoliuoti. Tyrimo, izoliavimo galimybės yra, o gydymas tik simptominis, kad būtų išvengta komplikacijų.

Baimės akys didelės
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja Eugenija Kukaitienė laikraščiui sakė, kad savaitgalį iškvietimų padaugėjo, nes nemažai sukarščiavusių žmonių. Gripo sezonas kol kas dantų neparodė, gripu sergančiųjų skaičius nėra didelis, dažnesnės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, vadinamieji peršalimai.

Greitoji pagalba reaguoja į kiekvieną iškvietimą, ypač jei serga vaikas ar karščiuoja ligonis kelias dienas. Jei žmogus serga tik pirmą parą, nėra plaučių uždegimo požymių, ligoniui patariama gydytis namuose, gerti daug šiltų skysčių. Jei tenka vežti į Priėmimo skyrių, visada uždeda medicininę kaukę.

GPM darbuotojai yra pasirengę ekstremalioms situacijoms, jau prieš kelerius metus buvo iškilusi Ebolos ir kitų pavojingų virusų grėsmė, apsirūpinta specialia apranga, kaukėmis, jomis ir  pasinaudotų, jei įtartų koronavirusą. Galbūt tektų padidinti brigadų skaičių. Veiksmai derinami ir su kitomis pagalbą teikiančiomis tarnybomis.

Pasak vyr. gydytojos, žmonės įsibaiminę, menkiausias sukarščiavimas gąsdina. Pasitaiko net kurioziškų situacijų. Šeštadienį greitoji pagalba iškviesta į vieną kaimą už 20 km nuo Šiaulių. Moteris prieš dvi dienas gavusi siuntinį iš Kinijos pasijuto blogai: silpna, padažnėjo pulsas, širdis keistai plakanti. Nesloguoja, nekosi, nekarščiuoja, tačiau baiminasi, kad užsikrėtė koronavirusu. Teko moterį nuraminti, paaiškinti, ligos požymius, kilmę. „O ką su jos siuntiniu galime padaryti, –  šypteli medikė. – Kiniški pigūs blizgučiai vilioja daugelį. Nežinai, kokios rankos sudėjo, bet visko neišdezinfekuosi.“

Pagyvenęs šiaulietis savaitgalį irgi nekantriai laukė medikų, nes, jo teigimu, sukilo temperatūra ir jis galimai serga „kiniška liga“. Apžiūrėjus jokios ligos nematyti: nei slogos, nei karščiavimo, plaučiuose taip pat jokių įtarimų. Pamatavo temperatūrą – normali. Vyriškis pyksta, netiki, teko matuoti dar sykį dviem termometrais. Liko nepatenkintas, nes ligos nerasta.

E. Kukaitienės teigimu, greitosios pagalbos medikų nestebina, kad prasidėjus kokiam neįprastam ligos protrūkiui, pasklidus informaciją apie mirties atvejį, pagausėja iškvietimų, tenka gyventojus raminti, aiškinti, dažnas klausia, kas jam būtų, jeigu susirgtų kinišku virusu. Gaila tik, kad sugaišta laiką, kuris labai brangus infarkto ar insulto ištiktam žmogui.

Paskambinus į greitąją pagalbą, jei žmogus karščiuoja, pirmiausia klausiama, ar buvo išvykęs į Kiniją, ar turėjo kontaktą su grįžusiais iš viruso paplitimo zonos. Nereikėtų dėl tų klausimų pykti.

Baimės yra daug, gal ir dėl to, kad užsikrėtusiųjų koronavirusu simptomai – panašūs į gripo: vargina karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas – požymiai primena pneumonijos simptomus. Mirštama tada, kai smarkiai pakenkiama plaučiams, inkstams ar kitiems organams, t. y. nuo komplikacijų. Ligos simptomai gali pasireikšti po 5 dienų ar praėjus dviem savaitėms po kelionės. Vaistų nuo šio viruso nėra. Gydymas simptominis, skiriami tie vaistai, kurie palengvina ligonio būklę.

E. Kukaitienė atidžiai stebi informaciją, tikisi, kad epidemija bus suvaldyta ir nepasieks Lietuvos. Visų Lietuvos institucijų tikslas yra bendras – užkirsti kelią ligos išplitimui, todėl didelis dėmesys nukreiptas į oro uostus, kur vyksta keleivių patikra bei informavimas. Gydytoja rekomenduoja kol kas vengti nebūtinų kelionių į Rytų šalis, gal kurį laiką neužsisakinėti siuntinukų iš Kinijos. Mokslininkai aktyviai ieško naujojo viruso gydymo būdų, vakcinos, bet tam reikia laiko.

 

Į viršų