Užimtumo tarnybos duomenimis, Šiauliuose registruoto nedarbo rodikliai išlieka panašūs. Per metus darbo ieškančių asmenų skaičius Šiaulių mieste žymiai neišaugo. 2020 m. sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 3983 darbo ieškantys miesto gyventojai. Palyginimui 2019 m. sausio 1 d. buvo registruoti 3905 darbo ieškantys Šiaulių gyventojai.

Darbo dairosi ne tik jaunuoliai
Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius Raimondas Šukys informuoja, kad šiuo metu mieste registruotas nedarbas siekia 6,4 proc. Šių metų sausio 1 d. registruoti 3983 darbo ieškantys miesto gyventojai, jų tarpe – ilgalaikiai bedarbiai (neįsidarbinę per 12 registracijos Užimtumo tarnyboje mėnesių) – 521 (13,1 proc.)

Specialisto teigimu, per 2019 metus į Užimtumo tarnybą kreipėsi 8849 Šiaulių miesto gyventojai. Užimtumo tarnybai teikiant pagrindines darbo rinkos paslaugas: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant – įsidarbino (surado sau tinkamą laisvą darbo vietą) 6294 Šiaulių mieste darbo ieškantiems asmenims; organizuojant aktyvios darbo rinkos politikos priemones (parama mokymuisi – 226 asmenys; įdarbinimas į remiamo įdarbinimo priemones – 273, pagalba steigiant naujas darbo vietas – 26) padėta 525 Šiaulių mieste darbo ieškančiam asmeniui padidinti jų užimtumo galimybes.  

Įdomu tai, kad šiuo metu Šiauliuose darbo ieško 578 jaunuoliai iki 29 m. amžiaus (14,5 proc.), vyresni nei 50 metų asmenys – 1751 (43,9 proc.), vyresni nei 55 m. asmenys – 1118 (28,1 proc. registruotų asmenų).

Renkasi mažiau apmokamus darbus
Paprastai linkstama manyti, kad darbdaviai mieliau linkę įdarbinti jaunesnio amžiaus žmones, bet taip yra toli gražu ne visada. Per 2019 metus į nuolatines ir terminuotas laisvas darbo vietas įsidarbino 6294 Šiaulių mieste darbo ieškantys asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje. Jų tarpe – 1660 jaunuolių iki 29 m. (26,4 proc.), 1851 vyresni nei 50 m. asmenys (29,4 proc.), 1021 (16,2 proc. ) vyresni nei 55 metų darbo ieškantys asmenys.  

Šiaulių klientų aptarnavimo departamento duomenimis, 2019 m. Šiaulių miesto gyventojai daugiausia įsidarbino į šias pozicijas: pardavėjai, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai, vairuotojai-ekspeditoriai, nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai, nekvalifikuoti statybos darbininkai, pagalbiniai darbininkai, administratoriai, apskaitininkai, padavėjai, valytojai, plataus profilio statybininkai, pardavimo vadybininkai.

2019 m. registruotų laisvų darbo vietų tarpe didžiąją dalį sudarė laisvos darbo vietos kvalifikuotiems darbininkams. Darbo rinkoje labiausiai trūko tarptautinių pervežimų keliais transporto priemonių vairuotojų, metalo apdirbimo, medienos apdirbimo, rūbų gamybos, maisto gamybos, prekybos sričių kvalifikuotų darbininkų, įvairaus profilio statybininkų. Specialistų tarpe didžiausia registruota paklausa reklamos ir rinkodaros specialistams, sandėliavimo, apskaitos, administravimo specialistams, statybos, mechanikos, elektros inžinieriams ir kt.
   
Nori uždirbti – keisk profesiją  
Iš pateiktų duomenų, galima daryti išvadą, kad šiauliečiai mieliau renkasi ne taip gerai apmokamus darbus. „CV-Online“ duomenimis, visoje Lietuvoje 2015–2019 laikotarpiu daugiau nei 30 proc. atlyginimai išaugo technologijų, viešojo administravimo, žemės ūkio, statybų, administravimo, žmogiškųjų išteklių, apsaugos, mechanikos inžinerijos, gamybos, IT, klientų aptarnavimo, draudimo, medienos apdirbimo pramonės, draudimo, prekybos, transporto, bankininkystės, rinkodaros, ekonomikos, finansų, teisės, medicinos, žurnalistikos/žiniasklaidos sričių darbuotojams.
Per metus (nuo 2018–2019 m.) daugiau nei 10 proc. atlyginimai paaugo apsaugos, teisės, švietimo, viešojo administravimo, medicinos, administravimo, telekomunikacijų, farmacijos pramonės, vandens ūkio, transporto, žurnalistikos, chemijos pramonės, IT, klientų aptarnavimo, paslaugų sektoriaus, bankininkystės srities darbuotojams ir nekvalifikuotai darbo jėgai.

2019 metais mažiausi atlyginimai buvo mokami nekvalifikuotai darbo jėgai, tekstilės pramonės, turizmo, paslaugų, vertimo paslaugų, meno, kultūros, apsaugos, švietimo, mokslo sričių darbuotojams. Tuo tarpu didžiausius atlyginimus 2019 metais uždirbo aukščiausio lygio vadovai, technologijų, valdymo, IT, telekomunikacijų, teisės, farmacijos, bankininkystės, ekonomikos, rinkodaros sričių darbuotojai.

Į viršų