Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas informuoja, kad sergamumas gripu ir peršalimo ligomis Šiaulių apskrityje ir toliau didėja. Dominuoja peršalimo ligos, tačiau ir gripo atvejų užregistruota daugiau nei praėjusią savaitę.

Didžiausias sergamumas gripu ir peršalimo ligomis – Šiaulių mieste. Palyginus su prieš tai buvusios savaitės duomenimis, gripo atvejų skaičius Šiaulių mieste padidėjo nuo 32 iki 66 atvejų. Šiauliuose sergamumo rodiklis viršijo epideminį lygį, tačiau kol kas gripo epidemija dar neskelbiama.

Epidemiją skelbti dar anksti
„Šiaulių mieste sausio 20–26 d. sirgo 1062 asmenys, iš jų gripu – 66. Sergamumas gripu padvigubėjo: praėjusią savaitę buvo 32 atvejai. Gripo epidemija skelbiama, kai sergamumas gripu ir peršalimo ligomis per savaitę pasiekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. visų atvejų, – paaiškina Milda Baranauskienė, Šiaulių departamento vyresnioji patarėja, laikinai vykdanti Šiaulių departamento  direktoriaus funkcijas. – Nors Šiaulių mieste sergamumo rodiklis viršijo epideminį lygį (105,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų) , tačiau gripas sudaro tik 6,6 proc. viso sergamumo, ir epidemija neskelbiama.“

Šių metų 4-osios savaitės duomenimis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis padidėjo nuo 53,8 iki 67,04 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Per savaitę peršalimo ligomis susirgo 1 754 Šiaulių apskrities gyventojai, iš jų – 1 101 vaikas. Gripas diagnozuotas 81 asmeniui, tai yra, 1,7 karto daugiau nei ankstesniąją savaitę.

Vis dėlto sergamumas žymiai mažesnis nei pernai. Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis buvo didesnis ir siekė 114,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, gripu sirgo 309 asmenys.

Būkime atidūs
Pakilusią temperatūrą, skaudančią gerklę ir varvančią nosį dažniausiai vadiname peršalimo ligomis, nors tiesiogiai su peršalimu tai nesusiję. Tai virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Įprastai vadinamosios peršalimo ligos ilsintis ir gydantis simptominiais vaistais praeina per keletą dienų, tačiau joms būdingi simptomai gali būti ir kur kas pavojingesnės ligos – gripo pranašas. Gegužių sveikatos centro šeimos gydytoja Regina Švobienė primena, kad gripas klastingas, nes jo simptomai yra panašūs į peršalimą.  

Pasak šeimos gydytojos, peršalimo simptomai nemalonūs, bet atsiranda palaipsniui – perštinti gerklė, užgulusi nosis, čiaudulys, vandeninga sloga, kosulys, neaukšta temperatūra. Kai kas skundžiasi galvos skausmu, nuovargiu. Po kelių dienų išskyros iš nosies tampa tirštesnės, gelsvos, po to jų mažėja, tampa lengviau kvėpuoti, jaučiamės vis geriau.

Gripui, gydytojos teigimu, būdinga staigi pradžia: jau per pirmąsias 12 valandų pakyla aukšta temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, raumenų skausmas, kaulų laužymas. Gripui būdingas labai įkyrus sausas kosulys, kai sunku susilaikyti bent kelias akimirkas nekosėjus. Gripu susirgusį žmogų dažnai kamuoja didelis silpnumas, skauda galvą. Retais atvejais pasireiškia pykinimas arba viduriavimas.

Jokiu būdu neskubėkite patys gydytis antibiotikais. Kilus įtarimų, jog užklupusi liga gali būti gripas, reikėtų nedelsti kreiptis į gydytoją. Šiuo metu  gripas efektyviai gydomas antivirusiniais vaistais, tačiau  jie turi būti paskirti per pirmąsias 3 paras nuo simptomų pasireiškimo.

Profilaktikos nepamirškime
Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripo virusas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Dažniausios gripo komplikacijos: plaučių uždegimas, sinusitas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), gali išsivystyti inkstų uždegimas ar sutrikti smegenų funkcijos. Vyresniems žmonės gali paūmėti lėtinės ligos.

Kas nesuspėjo pasiskiepyti, turėtų nepamiršti ir kitų profilaktikos priemonių: svarbu nuolat ir tinkamai plauti rankas, kuo dažniau vėdinti patalpas, bet saugotis didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų. Svarbu vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, nes gripo virusai dažniausiai plinta kosint, čiaudint ar kalbant su užsikrėtusiu arba jau sergančiu asmeniu, rečiau – liečiant užterštus paviršius, o vėliau burną ar nosį. Sergantieji skleidžia virusus daugiau nei pusantro metro atstumu,  vienas asmuo gali užkrėsti iki keturių imlių žmonių. Užsikrėtęs žmogus virusą platina 1 dieną iki ligos požymių atsiradimo ir 5–7 dienas sirgdamas.

Susirgus būtina likti namuose – neiti į darbą, neleisti sergančių vaikų į kolektyvus. Dėl gydymo paskyrimo kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Į viršų