Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų skyriuje šiais metais gydyti du pacientai, kuriems buvo diagnozuotas kokliušas. Abu vaikai nebuvo skiepyti kombinuota kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo vakcina. Šiaulių medikai sunerimę dėl pavojingos labai lengvai plintančios ligos.

„Kokliušas yra ūmi infekcinė liga, plinta oro lašiniu būdu, kai imlus žmogus įkvepia greta esančio žmogaus – infekcijos šaltinio – išskirtų kokliušo lazdelių. Jos išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač – kosint. Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai. Daugiausiai sergančiųjų – vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai serga neskiepyti ar nepilnai paskiepyti vaikai“, – informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams, kurie primena peršalimą. Stiprėja kosulio priepuoliai ypač naktimis, jie gali sukelti vėmimą ar dusulį. Ryškiausias požymis – priepuolinio tipo kosulys ir jo metu pasireiškiantis specifinis aukšto tono garsas įkvepiant.

Dėl deguonies trūkumo gali išsivystyti sunkios smegenų ligos ar net ištikti mirtis. Ypač liga pavojinga kūdikiams.

Siekiant veiksmingai ir saugiai valdyti sergamumą kokliušu, svarbi yra vakcinacija. Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami 2, 4, 6 mėn. kūdikiai, o sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikams. Pakartotina vakcinacija nuo kokliušo naudinga ir suaugusiems.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro preliminariais duomenimis, pernai Lietuvoje kokliušu susirgo 26 žmonės. Susirgimai kokliušu registruoti penkiose apskrityse: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Tauragės. Dauguma susirgimų (65,4 proc.) nustatyti Vilniaus apskrityje. Nors kokliušas valdomas skiepais, tačiau kas antras susirgęs buvo neskiepytas. Pernai dėl kokliušo infekcijos hospitalizuota 10 ligonių – visi vaikai iki 9 m.