facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Artūras neseniai grįžo iš užsienio, rūšiavo svogūnus vienoje įmonėje netoli lietuvių pamėgto Piterboro. Jo draugė Inesa dirbo fasuotoja. Abu jaunuoliai džiaugiasi, kad suspėjo susitvarkyti dokumentus papildomam priėmimui Šiaulių profesinio rengimo centre, nes būti pastumdėliais be profesijos įgriso. Į „emigrantų rojų“ grįžti neketina, mokysis kompiuterinės įrangos derintojo specialybės, kurs savo gyvenimą netoli tėvų namų.

Priėmimas į profesinio ugdymo įstaigas darosi lankstesnis
Šiemet, kaip ir pernai, į profesinio mokymo įstaigas buvo galima stoti ne tik per vasaros–rudens priėmimą. Švietimo ministerija informuoja, kad lapkričio–gruodžio mėn. vykusio papildomo priėmimo metu  į likusias laisvas vietas šalies profesinio mokymo įstaigose pakviesti pasirašyti mokymo sutartis 1733 stojantieji. Tai ketvirtadaliu daugiau nei pernai. Žinoma, tai nereiškia, kad visi jie atsisės į moksleivio suolą. Paprastai nemaža dalis nubyra.

Profesinį mokymą siekiama padaryti kuo lankstesnį – greitai reaguojantį į darbo rinkos ir asmens poreikius, todėl nuosekliai plečiamos priėmimo ribos. Papildomas priėmimas buvo naudingas jaunuoliams, kurie šiemet baigė mokyklą ir vasarą nebuvo apsisprendę, ką veikti toliau, taip pat suaugusiems žmonėms, norintiems įgyti paklausią profesinę kvalifikaciją.

Pagal papildomo priėmimo duomenis, šalyje 2019 metais populiariausios mokymo programos, kurios ruošia motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojus, kosmetikus ir masažuotojus bei multimedijos paslaugų teikėjus.

Šiauliečių kraitis
Kaip sekėsi pritraukti daugiau moksleivių, papasakojo Šiaulių profesinio rengimo centro Vystymo skyriaus vedėjas Arvydas Labunskis. Šiemet papildomas priėmimas į laisvas vietas organizuotas antrą kartą, todėl žymiai sėkmingesnis. 2018 m. patirtis parodė, kad jaunimui daug efektyvesnė informacijos sklaida socialiniuose tinkluose. O pati efektyviausia informacija yra tai, kas vyksta darbo rinkoje, aplinkoje, ką kalba šeima, draugai. Mini apklausos parodė, kad jau keleri metai atsakymai panašūs: atėjo studijuoti, nes čia mokėsi brolis, mokyklą išgyrė draugė ir pan.

Šiais mokslo metais priėmimas į laisvas vietas lapkričio–gruodžio mėn. buvo daug aktyvesnis, įvairias mokymo programas papildomai pasirinko 55 asmenys.

Dėl įvairių priežasčių mokslus pradeda ne visi, kurie buvo pareiškę norą. Žiemos priėmimo metu į likusias laisvas nuo vasaros priėmimo vietas Šiaulių profesinio rengimo centre buvo pasirašyta 30 profesinio mokymo sutarčių. Buvo priimami asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą, ir asmenys, jau turintys kvalifikaciją (tęstinio mokymo programos). Asmenys, baigę pagrindinio ugdymo programą, nebuvo priimami šiame etape. Įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą buvo priimta 18 asmenų.  Populiariausios mokymo programos: kompiuterinės įrangos derintojo, elektriko, higieninės kosmetikos kosmetiko.

Asmenų, jau turinčių kvalifikaciją, priimta 12. Populiariausios mokymo programos: automobilių elektros įrengimų remontininko, multimedijos paslaugų teikėjo, floristo. Visi įstojusieji mokosi valstybės finansuojamose vietose.

Jaunus vilioja „švarios“ profesijos
Arvydo Labunskio teigimu, neramina tendencija, kad jaunuoliai nebenori  mokytis darbo rinkai reikalingų inžinerinių, techninių profesijų, kaip mūrininkas, statybininkas, suvirintojas, santechnikas, net elektrikų ateina mažokai. Merginos nebesirenka siuvėjos specialybės.

Priežastys gali būti įvairios. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad kalti maži atlyginimai, bet ne vien tai. Pavyzdžiui, suvirintojas studentas, atlikdamas praktiką, uždirba iki 900 eurų. Nemaži mūrininkų, santechnikų, elektrikų uždarbiai. Gali būti, kad jaunus žmones atbaido stereotipai, jog tai nešvarus, sunkus darbas, pavyzdžiui, santechniką įsivaizduojame tūnantį kanalizacijos šulinyje. Tada keista, kad nepopuliari elektriko profesija – rodos, nei labai sunku, nei darbas murzinas.

Pasak A. Labunskio, labai gali būti, kad bėda yra mūsų bendravimo kultūra, požiūris į dirbantį žmogų. Pavyzdžiui, Šiaulių mieste beveik nebėra didelių statybinių organizacijų. Ir Lietuvoje jų vienetai. Darbininkai nusamdomi tik tam tikram užsakymui atlikti, nepasirūpinama jų darbo sąlygomis, persirengimo, poilsio vieta. Kai nebranginamas, nevertinamas žmogus, net neblogas atlyginimas darosi nepatrauklus.

Apverktina siuvėjų situacija. Siuvimo fabrikuose darbo sąlygos prastos, darbas sudėtingas, atlyginimai neadekvačiai menki. Merginos šios specialybės nebesirenka. Siuvimo įmonėse ir statybose daugėja imigrantų ukrainiečių. O mūsų jaunimas į Vakarus išvažiuoja. Keista, ten nesigėdi juodo darbo, dirba ilgas valandas, bet dažnas giriasi uždarbiu.

O kokia yra jaunų žmonių svajonių profesija? A. Labunskio teigimu, jaunimui  būdinga rožinėmis spalvomis savo ateitį piešti, tikėti socialiniuose tinkluose skelbiamais pasakojimais. Į sporto klubo darbuotojų, higieninės kosmetikos kosmetiko programas – šimtai norinčių. Tik nepagalvoja, kad nėra lengva individualią veiklą organizuoti, nors  ugdymo procese nemažai dėmesio skiriama karjeros planavimui ir panašiems dalykams.

Taigi šių dienų tendencija – rinktis „švarias“ profesijas, atitinkančias socialiniuose tinkluose kuriamą įvaizdį.

Norintiems įgyti darbo rinkoje paklausų amatą sausio–vasario mėn. organizuojamas dar vienas priėmimas, kuris galbūt sudomins iš aukštųjų mokyklų „iškritusius“, apsigalvojusius studentus.

Į viršų