facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

,,Matyt, danguje valdžios keičiasi, žiemos nebėr, – atsidūsta brandaus amžiaus šiaulietis Alfonsas. – Kai buvome maži, išsikasdavome sniego tunelius, statydavome tvirtoves ir žaisdavome karą. Sesers vestuvių išvakarėse sausį tiek pridrėbė sniego, kad jo kalnai pakelėje siekė autobusiuko stogą. Dar prieš dešimtį metų viduržiemį bridome per sniegą aukščiau kelių – žiema buvo snieguota ir labai šalta. O kaip nuo šalčio pyška sienos, mūsų anūkai nėra girdėję, juokas ima, kai paspaudus 15 laipsnių šaltukui televizijos laidų vedėjai šneka apie speigą...“

Ne vienas pritartų, kad atsimena tokių metų, kai žiemiški orai prasidėdavo dar lapkritį ir tęsdavosi beveik visą kovą. Praėjęs gruodis nuliūdino belaukiančius baltų Kalėdų, o spaudoje buvo žadama, kad atšals, gal net pasnigs sausį arba vasarį. Sausis ritasi arčiau pabaigos, ūkanotoms dienoms atsibodus kyšteli saulutė, bet žieminių batų išsitraukti dar neprireikė.

Kur pabėgo žiema?
Ar sulauksime sniego vėpūtinių ir speigų, klausiame Šiaulių meteorologinės stoties vyriausiosios stebėtojos Viktorijos Kazlauskienės.

„Mūsų žiemos akivaizdžiai keičiasi, – sako V. Kazlauskienė, – 2019-ieji buvo šilčiausi metai pastarąjį dešimtmetį, sumušė visus rekordus per visą klimato stebėjimo laikotarpį. Vidutinė temperatūra buvo 8,8 laipsnio. Nuo 1961 m. iki dabar Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 2,2 laipsnio, žiemos laikotarpiu – net 3,2 laipsnio. Klimatas akivaizdžiai šiltėja.“

Sausio pirmojo dešimtadienio temperatūra buvo teigiama – +2,6 laipsnio. Antrojo dešimtadienio sieks apie +3,5  laipsnio. Pagal klimatinę normą turėtų būti atitinkamai -3,6, ir -2,4. Nuokrypis labai didelis – 4–5 laipsniai. Praėjęs penktadienis buvo neįprastai pavasariškas, temperatūra iki +7 laipsnių, be stipresnio vėjo, saulėta.

Lietuvos žiemos darosi drėgnos, apniukusios, mažiau saulėtų dienų. Smarkiai sumažėjo ir šaltų dienų, kai laikosi minusinė temperatūra. Kad niekada nebesulauksime šalčio, sniego ir pūgos, teigti negalima, bet tendencija yra, kad tokių žiemų, kaip būdavo anksčiau, bus vis rečiau ir rečiau. Teks priprasti prie vis labiau ryškėjančių temperatūros svyravimų, kai minusinę temperatūrą keičia pliusinė ar atvirkščiai. Šiltėjimo tendencija nereiškia, kad visą laiką bus šilta – gali kelias dienas laikytis oro temperatūra apie nulį ar pliusinė, ar nežymus minusas, o po to staigus – kelių dienų ar savaitės – didesnio šalčio įsiveržimas.

„Artimiausia prognozė – be šalčių, – žada V. Kazlauskienė. – Teigiama temperatūra išliks net nakties metu. Šį dešimtadienį tik vieną kartą oro temperatūra buvo žemiau 0. Šiauliuose artimiausių dienų orai: antradienis šiltas, iki +6 laipsnių, ūkanotas, gali palyti, trečiadienio naktis taip pat lietinga, ketvirtadienio naktį šiek tiek atšals, dieną gali išlįsti saulė.“

Pavasaris bus ankstyvas?
Gamta visada gali iškrėsti pokštą. Pas mus tokia geografinė padėtis, kad vienas mėnuo ar vienas sezonas gali būti labai ekstremalus, netikėtas. Kokios vienos žiemos per 10 metų galime sulaukti labai žiemiškos. Bet kitos devynios bus būdingos pakitusiam klimatui. Stebėjimų duomenimis, kas 4 metai vasaris būna šalčiausias metų mėnuo, o kas 30 metų – kovas.

Turbūt visi mato, kad rugsėjis jau kelerius metus darosi vis šiltesnis, labiau primena rugpjūtį. O kovas, priešingai – vėsta. 2018 m. rugsėjo temperatūra +15 laipsnių. Klimatinės normos skaičiuojamos kas tris dešimtmečius. Pirmas 1961–1990 m., dabartinis laikotarpis 1981–2020 m. Lyginant šiuos laikotarpius akivaizdu – vyksta tarsi metų laikų pasislinkimas, ne tik klimato šiltėjimas.

Buvo įprasta, kad šalčiausias metų mėnuo sausis. Dabar tikimasi, kad šalčiausias bus vasaris. Prognozuojama, kad Šiauliuose vidutinė vasario temperatūra bus -3,4.

Lietuvoje apie baltą, šaltą, kelis mėnesius trunkančią žiemą jau niekas nebekalba. Vidutinės trukmės Europos prognozių centro duomenimis, maža tikimybė šiemet dar sulaukti didelių šalčių. „Vis dėlto kailinių išmesti neskubėkite, – įspėja V.   Kazlauskienė, – gamta į formules dažnai nesutelpa.“

Virusų reikia saugotis
Šiltesni nei įprasta žiemos orai džiugina, kad mažiau žmonių patiria traumas ant slidaus šaligatvio, mažiau nušalusių galūnes. Tačiau teigiama, kad tokioje temperatūroje sparčiau plinta bakterijos ir virusai, gali padaugėti virusinių susirgimų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas informuoja, kad sergamumas gripu ir peršalimo ligomis Šiaulių apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, kaip Europoje, pamažu didėja.

Tačiau Gegužių sveikatos centro šeimos gydytoja Regina Švobienė ypatingo sergančiųjų srauto pagausėjimo neįžvelgia. Pasak jos, spalio mėnesį gyventojai labai aktyviai skiepijosi, gali būti, kad dėl to sergančių gripu nėra daug.

Gydytoja primena apie kitą grėsmę. Dėl šiltos žiemos labai ankstyvas bus erkių aktyvumas, todėl rekomenduoja nepavėluoti skiepytis nuo erkinio encefalito.

Pasak gydytojos, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, vadinamojo peršalimo, simptomai labai nemalonūs, tačiau nesunkūs – perštinti gerklė, užgulusi nosis, čiaudulys, vandeninga sloga, kosulys, neaukšta temperatūra. Kartais juntamas nuovargis ar galvos skausmas. Praėjus kelioms dienoms, išskyros iš nosies tampa tirštesnės, gelsvo atspalvio, po to sekreto sumažėja, tampa lengviau kvėpuoti, jaučiamės vis geriau. 

Gripui būdinga staigi pradžia, pakyla aukšta temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, juntamas raumenų skausmas, kaulų laužymas, įkyrus sausas kosulys. Gripu susirgusį žmogų dažnai kamuoja didelis silpnumas, skauda galvą, retais atvejais – pykinimas arba viduriavimas. Gripas gydomas gydytojo paskirtais vaistais.

Gydytojos teigimu, sveikos mitybos ir gyvenimo būdo principų, poilsio bei aktyvios veiklos balanso svarbu laikytis visus metus. Apsisaugojimui nuo virusinių infekcijų gydytoja siūlo labai paprastus dalykus: gerai išsimiegoti, nepervargti, daugiau judėti lauke, sveikai maitintis ir svarbiausia – švariai plauti rankas.

Susirgus būtina atsakingai saugoti ir save ir kitus – nepulti į darbus, negrūsti į mokyklą ar darželį vaiko su smarkiai varvančia nosimi bent keletą dienų. Didžiausia klaida – nepasitarus su gydytoju  vartoti kokius nors „stebuklingus“ medikamentus ar papildus.

2020 01 20 9

Ar jau pavasaris?
Andželos VALAIKIENĖS nuotr.

Į viršų