Prisimenate N. Gogolio romaną ,,Mirusios sielos”? Pagrindinis veikėjas Čičikovas važinėja po Rusijos dvarus ir perka iš jų savininkų mirusių baudžiauninkų sąrašus, kuriuos kruopščiai deda į savo dėželę ir užrakinęs saugo. Sumanymas yra tiek beprasmis ir absurdiškas, kad sveika galva tokį faktą  sunku įsivaizduoti ir blaiviai įvertinti. Tačiau kiekviename aprašytų personažų veiksme ir kalboje galima įžvelgti tiek daug tikroviškų, besikartojančių žmonijos gyvenimo bruožų, kad Gogolio kūrinys yra ne tiek istorinis, kiek šiuolaikiškas, atspindi, kaip nesveikame snauduly gyvena tie, kas turi dirbti žmogui.

Konteinerius atveš mirusiam?
Kai redakcijoje pasirodė apsiverkusi, garbaus amžiaus moteriškė  ir papasakojo savo rūpestį, negalėjome patikėti. Jos brolis gyveno Beržynės kaime ir po sunkios ligos mirė 2019 m. gruodžio 13 d. Prieš tai vyras 2-3 mėnesius gulėjo ligoninėje, už elektrą savo menkoje trobelėje jokių įsiskolinimų neturėjo, o už atliekų tvarkymą 2019 m. buvo sumokėjęs.

Sausio pradžioje mirusiojo sesuo Genovaitė (pavardė redakcijai žinoma) atėjo į Šiaulių rajono savivaldybės 108 kabinetą su brolio mirties liudijimu ir kitais dokumentais pranešti, kad nebūtų vežami šiukšlių konteineriai nurodytu adresu, nes niekas ten nebegyvena. Jos teigimu,  buvo trumpai pasakyta: „Mes kompiuteryje matome, kad miręs, bet vis tiek mokestis už 2020 metus bus skaičiuojamas, nes kas nors tą namelį paveldės. Paveldėtojas ir sumokės.“

Moteris nustėro: pati mieste vos išgyvena iš nedidukės pensijos, negi dar už nesamas mirusio brolio šiukšles teks mokėti? Pabūgusi, kad po pusmečio gali antstolių sulaukti, prašė padėti.

Įrodyk, kad augintinio neturi
Tai priminė nelabai seną kaimynės istoriją Šiauliuose. Trejus metus ji gaudavo raginimus susimokėti už šuns laikymą, nors jokio šunėko gyvenime neturėjo. Pasirodo,  ankstesni buto šeimininkai augintinį laikė, bet šis nugaišo. Buvo pranešta administruojančiai įstaigai, bet kažkas kažką praleido, neįrašė… Moteris skambino kelis kartus, o iš jos pareikalavo įrodymo, kad tas šuo nugaišęs.

Neapsikentusi mokestį sumokėjo, paskui susirado buvusius šeimininkus, tie kažkaip tą reikalą sutvarkė. Galų gale ir rinkliava buvo pripažinta neteisėta.

Nuo rinkliavos gali atleisti komisija
Redakcija kreipėsi VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą“, biuro administratorė patarė kreiptis į Šiaulių rajono savivaldybę, kurios administracijos direktoriaus pavaduotoja Regina Rupšienė maloniai sutiko pakomentuoti situaciją.

Pasirodo, atliekų surinkimo rinkliava skaičiuojama remiantis Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimo tvarkos aprašu.
Nuo 2017 m. liepos 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikoma dvinarė vietinė rinkliava, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji įmokos dalys. Pastovioji dalis skirta komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudoms padengti. Kintamoji įmokos dalis priklauso nuo suteikiamų paslaugų, daugiabučių ir individualių namų gyventojams ji taikoma skirtingai.

Minėtu konkrečiu atveju būsimasis namo paveldėtojas paveldi visas skolas. Taip numato šalies įstatymai. Per 3 mėnesius paveldėtojas, susitvarkęs dokumentus, rašys prašymą savivaldybei. Metodikoje daug punktų ir komisija spręs, nuo kokios dienos ir nuo kurios rinkliavos dalies galima atleisti. Yra specialistai, juristas, jie viską detaliai išnagrinės. Sausio mėnesį komisija jau buvo susirinkusi. Komisija vėl rinksis, kai susikaups daugiau prašymų. Prašymą turės parašyti tie artimieji, kurie prisiims paveldėjimą. Jei neprisiims, valstybė savo nuožiūra spręs.

Pasak R. Rupšienės, administratorės turi interesantui nuosekliai paaiškinti, kokių dokumentų reikės. Pavyzdžiui, jei būsimieji paveldėtojai  turi butą ir tai bus antrasis ar trečiasis nekilnojamasis turtas, galima nuo mokesčio atleisti.

Minėtame Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimo tvarkos apraše yra  nemažai punktų, kai mokėtojams rinkliavą galima sustabdyti arba nuo mokesčio atleisti, pavyzdžiui, „7.5.1. atliekantiems laisvės atėmimo bausmę (...)“; „7.5.2. besigydantiems socialinės ir psichologinės reabilitacijos stacionarinėse įstaigose (...)“.
Yra ir punktas „7.9. Likviduotiems juridiniams ir mirusiems fiziniams rinkliavos mokėtojams nebeformuoti ir nebesiųsti mokėjimo pranešimų, juos įtraukti į specialią duomenų bazę ir nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl skolos išieškojimo arba jos pripažinimo beviltiška.“

Vis tiek liko klausimas: kodėl žmogui mirus iš karto negalima sustabdyti rinkliavos, kol atsiras ar neatsiras paveldėtojas?

Tačiau kam daryti paprastai, jeigu galima sudėtingai? Juk pastovioji rinkliavos dalis skiriama administravimo išlaidoms.